Šiukšlių skandalas savivaldybėje įgauna vis didesnį pagreitį (pilnas straipsnis)

Rajono žmonių bėdos, kurias jie patiria dėl savivaldybės administracijos valdininkų nesugebėjimo atlikti jiems patikėtų pareigų, kasdien didėja. Gyventojai netyli ir savo pasipiktinimą išsako ir respublikinei žiniasklaidai. Jie atvirai piktinasi paviešintais asmens duomenimis, apskaičiuota rinkliava mirusiems ir apskritai protu nesuvokiamomis sumomis. Savivaldybės įvedama naujoji atsiskaitymo už buitines atliekas tvarkymo sistema ir toliau kelia sumaištį ir chaosą Kėdainių rajone. Gyventojams besipiktinant supainiotais adresais, paviešintais asmens duomenimis ir abejonių keliančiomis sumomis paaiškėjo, jog mokėti už atliekų tvarkymą turi ir daugiabučių namų gyventojų bendrijų pirmininkai, ir buhalteriai. O kėdainiečiams, kurių butuose registruotos įmonės – teks sumokėti ir už jas. Na ir kas, kad mokestis tokiais atvejais pasidaro dvigubas.

Gavo dvi sąskaitas

Nors savivaldybė renka mokestį iš gyventojų už buitinių atliekų tvarkymą, dalis kėdainiečių, regis, apmokestinami dukart. Tai tie žmonės, kurie gyvena bendrijas įkūrusiuose daugiabučiuose namuose.

Sąskaitas už atliekų tvarkymą jau gavo dalis gyventojų bendrijų, o jų pirmininkai sako nesuvokiantys, kodėl turi mokėti antrąkart.

„Gavau dvi sąskaitas už atliekų surinkimą bei tvarkymą – vieną savo vardu, kur suma apskaičiuota pagal bute gyvenančių asmenų skaičių, o kita – adresuota bendrijai, kuriai vadovauju. Ši suma nėra didelė – 9 eurai metams, tačiau nelabai suvokiu, kodėl bendrija turi šiuos pinigus mokėti“, – „Rinkos aikštei“ sakė J. Basanavičiaus g. 134-ojo namo gyventojų bendrijos pirmininkė Albina Baranauskaitė.

Kėdainietė sakė nesuprantanti, kokias dar papildomas buitines atliekas gali generuoti namo gyventojų bendrija, kuri, nors ir yra formaliai registruota kaip juridinis asmuo, tačiau nei gamybinės, nei prekybinės ar kitos panašios veiklos nevykdo.

Bendriją prilygino įmonei?

Juolab kad šis J. Basanavičiaus gatvės daugiabutis aplinkos tvarkymą yra patikėjęs mažajai bendrijai „Paslaugos namui“. Jos darbuotojai pjauna žolę, geni krūmus bei medžius. Žaliosios atliekos į bendrojo naudojimo šiukšlių konteinerius nepatenka, žolė paliekama sutręšti, medžių šakos smulkinamos ir išvežamos. Ši įmonė paslaugas teikia beveik penkioms dešimtims daugiabučių.

„Pirmi metai, kai tokia nesąmonė vyksta. Juk mes samdome įmonę, kuri tvarko aplinką ir už šiukšlių išvežimą pati sumoka. 9 eurai metams visam namui nėra daug, tačiau kodėl mums reikia du kartus mokėti? Jokios informacijos apie mokėjimo tvarką negavome, niekas nesirengia apie tai paaiškinti. Tikriausiai bendriją prilygino įmonei ir apmokestino“,  – svarstė A. Baranauskaitė.

Bendrijos pirmininkė minėjo neturinti jokio biuro, o dokumentus laikanti savo bute. Jeigu susidaro atliekų, kurias kaip nors ir būtų galima susieti su bendrijos veikla, už jų išvežimą sumoka asmeniškai pati pirmininkė.

Apie tai, jog savivaldybė siunčia sąskaitas bendrijoms, girdėjo nemažai kėdainiečių. Namų gyventojus vienijančių bendrijų pirmininkai gūžčioja pečiais, tikina nesuprantantys, už kokių šiukšlių išvežimą reikia papildomai mokėti.

Įžvelgia valdininkų kerštą

Net penkių daugiabučių namų bendrijoms vadovaujanti kėdainietė Danutė Repinienė neslėpė pasipiktinimo. Jos įsitikinimu, tai gali būti savivaldybės sugalvotas būdas, kaip apsunkinti gyvenimą priskirtų žaliųjų plotų tvarkyti nenorinčioms bendrijoms.

„Aišku, tai tik mano asmeninė nuomonė, nors minčių kyla gana įvairių. Ko gero, paskutinę minutę nuspręsta apmokestinti ir daugiabučių namų gyventojų bendrijas, jas prilyginant įmonėms“, – svarstė D. Repinienė.

Pagal darbo sutartį dirbanti, penkioms daugiabučių bendrijoms vadovaujanti moteris sakė nė viename šių namų negyvenanti, o improvizuotą biurą įsirengusi savo bute.

[quote author=“Aut. past.“]Nusprendus apmokestinti visus juridinius vienetus, finansinį šoką patirs tie kėdainiečiai, kurių butuose registruota viena ir daugiau įmonių. Ir visai nesvarbu, kad jos savo veiklą vykdo ir atliekas generuoja ne Kėdainiuose, o pavyzdžiui, Šiauliuose, Panevėžyje ar Kaune.[/quote]

„Visos spintos nukrautos popieriais, nereikalingus dokumentus pati sunaikinu, šiukšles išmetu. O jeigu ateinu į kokį namą ar butą su reikalais, juk rankinėje šiukšlių nesinešioju. Kaip tuomet mano kaip bendrijų pirmininkės veikla gali generuoti šiukšles, už kokių atliekų išvežimą reikės sumokėti? Galu gale – mano korespondencinis adresas nurodytas ten, kur gyvenu, o ne bendrijose, kuriose dirbu. Tai daugiau nei absurdas, to dar nėra buvę“, – piktinosi veikli kėdainietė.

Moteris tikino – sąskaitų už atliekų išvežimą bei tvarkymą apmokėti neskubėsianti. O tai padarysianti tik paskutinę metų dieną – gruodžio 31-ąją. Beje, apie šią improvizuotą protesto formą „Rinkos aikštei“ kalbėjo ir kitų daugiabučių bendrijų vadovai.

Sąskaitą gavo, nors moka tiesiogiai „Skongaliui“

Kėdainių rajone aplinkos tvarkymu užsiimančios mažosios bendrijos vadovas Raimundas Šniukšta „Rinkos aikštei“ pripažino susidūręs su jam nesuvokiamu reikalavimu už atliekų išvežimą mokėti antrąkart.

Verslininkas sakė kiek anksčiau sudaręs sutartį su atliekas tvarkančia bendrove „Skongalis“, nuomojasi didelį konteinerį atliekoms. Kai jis užsipildo, įmonės vadovas praneša telefonu ir konteineris pakeičiamas tuščiu.

„Mes mokame „Skongaliui“ už faktiškai išvežtų atliekų kiekį, tačiau gavau pranešimą, jog turiu už šiukšles mokėti 200 eurų. Šios sumos nepuolu mokėti, bandysiu eiti į savivaldybę ir aiškintis. Juk už įmonės atliekas, jų išvežimą mes sumokame tiesiogiai „Skongaliui“. Kodėl mūsų prašo mokėti antrąkart?“ – neslėpė nuostabos R. Šniukšta.

Bute registruota įmonė, teks mokėti ir už ją

J. Basanavičiaus gatvės 124-ojo namo gyventojų bendrijai vadovaujanti Kėdainių turizmo ir informacijos centro direktorė Daina Balasevičienė pasakojo susidūrusi su dar keistesne situacija. Ji gavo net tris sąskaitas už atliekų išgabenimą bei sutvarkymą.

„Nors kiekvienas namo gyventojas moka už save atskirai, 9 eurų sąskaitą gavo ir bendrija. Pagal savivaldybės įstatus mačiau, kad visi juridiniai vienetai, priklausomai nuo turimų darbuotojų skaičiaus, mokės už atliekas“, – sakė D. Balasevičienė.

Kėdainietei teks sumokėti mokesčius ir už dukrą, kurios įsteigta įmonė registruota jos bute.

„Ji gyvena ir dirba Vilniuje, įmonėje yra vienintelė darbuotoja. O čia, Kėdainiuose, daugiabučio namo bute savo veiklos ji negalėtų vykdyti, tačiau 24 eurų sąskaita už atliekas vis vien atkeliavo“, – sakė D. Balasevičienė.

Kėdainių turizmo ir informacijos centro direktorė prognozavo, kad nusprendus apmokestinti visus juridinius vienetus, finansinį šoką patirs tie kėdainiečiai, kurių butuose registruota viena ar daugiau įmonių. Ir visai nesvarbu, kad jos savo veiklą vykdo ir atliekas generuoja ne Kėdainiuose, o pavyzdžiui Šiauliuose, Panevėžyje ar Kaune.

„Dauguma paslaugų įmonių registruotos butuose. Juk nuomojantis patalpas, įmonės buveinės adresas dažniausiai nėra suteikiamas. Turime ir daugiau įmonių, kurioms mokestis už atliekų išvežimą taip pat apskaičiuotas nežinia kaip. Pavyzdžiui, tinklalapyje rekvizitai.lt nurodoma, jog bendrovėje dirba tik du žmonės, o gaunama tokio dydžio sąskaita, tarsi joje dirbtų dvylika žmonių. Vieniems už vieną darbuotoją nurodoma sumokėti 24 eurus, kitiems – tik 9 eurai metams“, – sakė D. Balasevičienė.

Rajono taryba lėšų naujos sistemos įdiegimui skyrė dar 2016-ųjų metų pabaigoje, tačiau iki šiol sistema deramai taip ir neveikia – savivaldybėje ir toliau driekiasi šokiruotų gyventojų eilės, dėl administracijos priveltų klaidų ar visiškai nepagrįstų paskaičiavimų ir paviešintų asmens duomenų.

Mokestis skirtas ne bendrijoms, o jų pirmininkams

Kėdainių rajono savivaldybės Bendrojo skyriaus vyr. specialistė Agnė ŠIRKIENĖ:

„9 eurų metinis mokestis už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skiriamas ne daugiabučių namų bendrijoms, bet jų pirmininkams, kaip juridinių asmenų darbuotojams. Mes remiamės „Sodros“ duomenimis, tad sąskaitas gauna tie bendrijų vadovai, kurie yra oficialiai įdarbinti.

2016 metų gruodžio 30 dienos Kėdainių rajono savivaldybės Tarybos sprendime yra aprašyta mokesčio už atliekas apskaičiavimo metodika. Suma priklauso nuo darbuotojų skaičiaus, veiklos pobūdžio ir t.t. Iš viso yra 17 kategorijų, o bendrijų pirmininkų veikla priskiriama prie pirmojo tipo – įstaigų, įmonių ir organizacijų, asmenų, dirbančių pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymėjimą.

Todėl šią vietinę rinkliavą turi mokėti ne visa bendrija, bet jos pirmininkas. Analogišką sumą turės mokėti ir namuose dirbantys buhalteriai. Kita vertus, bendrija moka atlyginimą pirmininkui, tad ši vietos rinkliava galės būti įskaičiuota į atlyginimą.

Tos įmonės, kurios už atliekų išvežimą ir jų sutvarkymą moka pinigus tiesiai bendrovei „Skongalis“,  savivaldybei turėtų pateikti važtaraščius, kuriuose atsispindėtų duomenys, kiek ir kokių atliekų buvo sutvarkyta. Taip pat – parašyti prašymą atleisti įmonę nuo mokesčio mokėjimo. Visa tai geriausia padaryti metų pabaigoje. Tiesa, tokių ūkio subjektų, kurie už atliekų išvežimą moka patys, yra labai nedaug.“