Įtampa priešgaisrinėse gelbėjimo pajėgose auga: centralizavimas esą pažeistų Konstituciją

Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų tinklui – neramios dienos. Vidaus reikalų ministerijai paviešinus projektą, kuriuo siekiama padidinti priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemos efektyvumą ir išanalizavus dabartinę situaciją, išvardinti trūkumai bei problemos ir pateikti trys galimi situacijos gerinimo scenarijai. Du iš jų apima Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų (SPT) jungimąsi su Valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (VPGT), tačiau tam pritaria toli gražu ne visi. Maža to, pasigirdo kaltinimų, kad Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pati nesusitvarko su jai paskirtomis užduotimis, tad bandymas prie jos priklijuoti ir Savivaldybių priešgaisrines tarnybas ne tik situacijos nepagerins, bet galimai dar gali ir pabloginti.

Projektą pristatė po ministrės vizito Kėdainiuose

Paradoksalu tai, kad dar liepos mėnesį Kėdainiuose lankantis vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei SPT ir VPGT sujungimo pilotinio projekto rezultatus liaupsinęs Kauno  priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Evaldas Tamašauskas pasakojo apie padidėsiančius ugniagesių atlyginimus, pagerėsiančią techninę bazę bei galimybę sutaupyti lėšas nurėžiant tris iš devynių Kėdainių SPT sudėtyje esančių komandų. Tačiau  entuziazmo iš Kėdainių krašto ugniagesių dėl tokios planuojamos pertvarkos taip ir nebuvo sulaukta.

Pati ministrė susitikimo metu aiškino, kad dalyvavimas reformoje yra savanoriškas ir ministerija per prievartą savivaldybės priešgaisrinių tarnybų jungtis su departamentu nevers.

Tačiau jau liepos 19 dieną pasirodęs VRM projektas sužibo niūresnėmis spalvomis – dviejuose iš trijų scenarijų, kuriuose numatyta, kaip pagerinti priešgaisrinę gelbėjimo sistemą, SPT ir VPGT jungimasis yra siūlomas kaip geriausia išeitis…

VRM savo pilotinį projektą pagyrė

Projekto aiškinamajame rašte SPT apibūdinama kaip savarankiškai neefektyviai dirbantis vienetas, mat 2023 metais VPGT komandos savarankiškai užgesino 50,5 proc. gaisrų, SPT ugniagesių komandos – tik 13,1 proc. visų gaisrų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) teikia SPT metodinę pagalbą ir pagal kompetenciją kontroliuoja jų pasirengimą veikti gesinant gaisrus, tačiau nėra tiksliai reglamentuotas VPGT ir SPT santykių bei bendros veiklos turinys. Tačiau, pasak ministerijos, nėra galimybių užtikrinti vienodo lygio ugniagesių kvalifikaciją. SPT yra savarankiški juridiniai asmenys ir nepavaldūs PAGD, kas apsunkina tiek centralizuotą pajėgų valdymą, koordinavimą įvykio vietoje, tiek centralizuotą jų aprūpinimą.

„Siekiant mažinti fragmentaciją, trijose savivaldybėse (Radviliškio r. Molėtų r. ir Druskininkų) įgyvendinamas pilotinis modelis „Bendra priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistema – kokybiška ir patikima pagalba nelaimės atveju“ – šių savivaldybių SPT ugniagesių komandos prijungtos prie VPGT. Pilotinio modelio rezultatai Radviliškio r. savivaldybėje rodo, kad jis davė teigiamus rezultatus prevencijos, parengties ir reagavimo aspektais, todėl gyventojų saugumas Radviliškio r. savivaldybėje užtikrinamas geriau“, – sako projekto autoriai.

Minėtose savivaldybėse po susijungimo buvo įgyvendinta daugiau prevencinių akcijų, aplankyta daugiau gyventojų būstų, padidėjo atliktų gelbėjimo darbų skaičius – nors pastarasis rodmuo vargu ar tikrai susijęs su sujungimu.

„Sukūrus centralizuotą priešgaisrinės saugos sistemos modelį, būtų panaikinti PGP netolygumai, nevienodas ugniagesių gelbėtojų profesinis pasirengimas, decentralizuotas administravimas, sumažėtų juridinių asmenų skaičius.

Taip pat pagerėtų operatyvinis PGP valdymas įvykio vietoje ir pajėgų pasitelkimas į kitą teritoriją/arba iš kitos teritorijos  prevenciniais tikslais, atsirastų galimybė centralizuotai aprūpinti įranga, priemonėmis, technika, kas leistų suvienodinti materialinį techninį aprūpinimą ir įrangos, priemonių suderinamumą, būtų išspręstas komplikuotas turto perdavimas iš VPGT į SPT bei vienoje savivaldybėje gelbėjimo pajėgoms vadovautų vienas vadovas“, – teigia projekto autoriai.

VRM manymu, geriausias variantas būtų imtis palaipsniui plečiamo centralizuoto priešgaisrinės sistemos modelio. Jo metu pusė savivaldybių priešgaisrinių tarnybų būtų prijungta prie departamento, kita pusė liktų savarankiška. Bent jau kol kas.

Aut. past.

Geriausias variantas – sujungti dalį SPT su PGT

Kaip minėta anksčiau, projekte buvo pateikti trys scenarijai, kaip būtų galima pagerinti priešgaisrinės gelbėjimo sistemos darbą. Vienas variantas leido savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms ir toliau išlikti atskirais vienetais, tačiau kiti du kalba apie susijungimą –centralizavimo palaipsniui arba visiško centralizavimo.

Pačių projekto autorių manymu, geriausias variantas būtų imtis palaipsniui plečiamo centralizuoto priešgaisrinės sistemos modelio. Jo metu pusė savivaldybių priešgaisrinių tarnybų būtų prijungta prie departamento, kita pusė liktų savarankiška. Bent jau kol kas.

Planuojama, kad savivaldybėse įsteigtos SPT būtų palaipsniui per 6 metus prijungtos prie VPGT, jeigu tam pritaria atitinkamos savivaldybės taryba. Ministerija mano, kad per šešerius metus pavyktų prijungti pusę visų dabar esančių SPT komandų – 133.

„Nors savivaldybių komandos būtų prijungtos per 6 metus, tačiau prijungtų komandų modernizavimas vyktų tolygiai iki 2030 m. (pažangos priemonės pabaigos) kasmet tokiais pačiais tempais: kasmet aprūpinant po 8 vnt. naujos gaisrų gesinimo technikos, pastatoma po 2 pastatus, modernizuojama po 9 pastatus bei atnaujinama (aprūpinama) gelbėjimo įranga po 20 komplektų.

Tokiu būdu iki 2030 m. būtų atnaujinta iki trečdalio gaisrinės technikos, daugiau nei trečdalis atnaujinta pastatų bei beveik visa įranga“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Nors šis scenarijus ir ne toks drastiškas, kaip trečiasis, kuriame siūloma iškart centralizuoti visą priešgaisrinę gelbėjimo sistemą, naivu būtų tikėtis, kad centralizavimas palaipsniui apsiribos puse SPT komandų. Praėjus pirmiesiems šešeriems metams, centralizacijos nušluotų SPT komandų likimas tikriausiai pasibelstų ir į tam nepritarusių savivaldybių duris. Tik tuomet vargu ar beldimasis būtų toks jau malonus.

Susitikimo su ministre A. Bilotaite metu buvo kalbama, kad jei Kėdainių SPT nuspręstų dalyvauti centralizavimo projekte, būtų galima panaikinti Miegėnų, Šėtos ir Pagirių ugniagesių komandas.

Aut.past.

Jungimąsi vadina antikonstituciniu

Lietuvos gaisrinės saugos asociacija, vadovaujama Vyto Kaziliūno, išreiškė visai kitokią nuomonę apie tokį ministerijos stumiamą projektą. Ministerijai skirtame rašte nesibodima Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos kaltinti nesusitvarkant su jai paskirtomis užduotimis.

„PAGD nesusitvarko su jai pavestų uždavinių įgyvendinimu, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo tikėtis, kad PAGD pajėgs efektyviai ir veiksmingai valdyti prijungtas savivaldybių priešgaisrines pajėgas.

PAGD pastaraisiais keleriais metais negeba tinkamai suteiktais įgaliojimais naudotis ir tai atsispindi oficialioje statistikoje. 2023 metais, lyginant su 2022 metais, stipriai išaugo žuvusiųjų gaisruose skaičius, gaisruose žuvusiųjų skaičius padidėjo net 40 procentų, tarp žuvusiųjų skaičiuojami ir vaikai, kas neigiamai prisideda prie ir taip prastėjančios šalies demografinės situacijos“, – teigia V. Kaziliūnas.

Maža to, jo teigimu, PAGD nesugeba ne tik susidoroti su tiesiogine, pirmine ir svarbiausia jos funkcija, bet nesigaudo ir finansuose.

„PAGD negeba įsisavinti lėšų, kritiškai žemėja aprūpinimo lygis. Valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai trūksta 38 proc. gaisrų ir gelbėjimo technikos.

Iš 24,4 mln. Eur Europos Sąjungos paramos lėšų, skirtų priešgaisrinių gelbėjimų pajėgų aprūpinimui, PAGD per 5-erius metus įsisavino tik 3,7 mln. Eur, o už gaisrinių autocisternų nuomą sumokėta daugiau nei šių automobilių vertė“, – sako asociacijos vadovas.

Jis priduria, kad projektas kertasi su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei ratifikuotuose tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintais esminiais teisinės valstybės ir valdžių padalijimo principais bei prieštarauja esamos Vyriausybės programai.

„Priešgaisrinė sauga yra Vietos savivaldos įstatymu savivaldybėms perduota valstybinė funkcija, o PAGD ir VRM pradėtas savavališkas savivaldybių priešgaisrinių pajėgų prijungimas prie valstybinio tinklo prieštarauja šiam įstatymui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai valdžios funkcijų sąrangai, o taip pat Europos vietos savivaldos chartijoje įtvirtintam subsidiarumo principui“, – teigia V. Kaziliūnas.

„PAGD nesusitvarko su jai pavestų uždavinių įgyvendinimu, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo tikėtis, kad PAGD pajėgs efektyviai ir veiksmingai valdyti prijungtas savivaldybių priešgaisrines pajėgas“.

V. Kaziliūnas

Savivaldybėse tvarkosi geriau nei valstybinėje sistemoje

Lietuvos gaisrinės saugos asociacija taip pat atkreipė dėmesį į apverktiną kai kurių būtent Valstybinei priešgaisrinei tarnybai priklausančių pastatų būklę – jie neatitinka ne tik šiuolaikinių reikalavimų, bet ir elementarių higienos ir asmens saugumo normų.

„Per pastaruosius 5–7 metus PAGD atnaujino tik kelias gaisrines – pastatė Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir Kybartų komandos pastatus.

Tačiau kai kuriuose valstybės gaisrinės pastatuose nebuvo atliekami net būtinieji ir neišvengiami remonto darbai. Toks neveiklumo, keliančio pavojų darbuotojų sveikatai, pavyzdys yra Lentvario komanda, kur ugniagesiai gelbėtojai jau daugiau kaip septynerius metus iš eilės priversti dirbti avarinės būklės, nesaugiame ir higienos reikalavimų neatitinkančiame pastate.

Dalis pastato, tarp jų ir stogas, yra sugriuvę dėl nepriežiūros, tačiau iki šiol nepateisinamai delsiama atlikti statybos darbus, nors lėšos ir sklypas naujos gaisrinės statyboms buvo skirti prieš kelis metus“, – teigia asociacijos vadovas ir priduria, kad kol PGT leidžia savo ugniagesiams dirbti griūvančiuose pastatuose, savivaldybės modernizavo ir atnaujino apie 100 pastatų.

Kėdainių rajono savivaldybės priešgaisrinėje tarnyboje yra 9 komandos: Pramonės, Josvainių, Dotnuvos, Okainių, Krakių, Rugėnų, Miegėnų, Pagirių ir Šėtos ugniagesių  komandos.

Susitikimo su ministre A. Bilotaite metu buvo kalbama, kad jei Kėdainių SPT nuspręstų dalyvauti centralizavimo projekte, būtų galima panaikinti Miegėnų, Šėtos ir Pagirių ugniagesių komandas.

Per pastaruosius penkerius metus techniką atsinaujino Pramonės, Dotnuvos, Okainių, Josvainių komandos ir 2023 m. – Krakių komanda. Kitais metais gavus savivaldybės finansavimą planuojama atnaujinti techniką ir Šėtos ugniagesių komandoje.

Pernai visos savivaldybės priešgaisrinės tarnybos į gaisrus vyko 427 kartus.