Išskirtinis kūrėjas – išskirtinė ir paroda: bevardžiai, bet ne beveidžiai darbai (GALERIJA)

Trečiadienio popietę šviesias Kėdainių Mikalojaus Daukšos bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriaus erdves užpildė kraštiečio, „Atžalyno“ gimnazijos abituriento, Dailės mokyklos absolvento Gyčio Baranausko kūrybinių darbų paroda.

Vienas dažnesnių popieriuje – pokemonas Balbazauras

Joje – 23 poparto stiliaus tapybos ir grafikos darbai, kuriuose aštuoniolikmetis vaizduoja pasaulyje gerai žinomus muzikos atlikėjus ir animacinių filmų personažus.

Šioje ekspozicijoje kybo ir draugams jo kurti tatuiruočių eskizai, ir nestandartinė Lietuvos trispalvė, kurią ant A4 formato lapo vaikinas ruošė konkursui.

Iš jaunuolio piešinių dažnai žvelgia regio muzikos atlikėjas Bobas Marlis, reperis Eminemas ir galybė nesunkiai net ir animaciniais filmais nesidominčių žmonių atpažįstamų herojų.

„Neturiu vieno mėgiamiausio, bet į nemaža darbų esu įkomponavęs pokemoną Balbazaurą. Jo melsvas atspalvis labai malonus akiai, be to, personažas ypatingai universalus – gražiai įsikomponuoja bet kur“, – juokiasi poparto dailininkas.

[quote author=“ G. Baranauskas“]Piešiniuose užslepiu labai daug minčių, tarsi užmenu mįsles, kurias retai kada padedu išnarplioti – noriu, kad stebėtojai viską suprastų patys.[/quote]

Niekuomet „nekrikštija“ savo kūrinių

Įdomu tai, jog nė pati ekspozicija, nei kuris nors iš joje esančių eksponatų neturi pavadinimų.

„Niekuomet neduodu pavadinimų savo kūriniams. Man tiesiog per sunku, kadangi to, ką jaučiu, neįmanoma apibūdinti žodžiais, – pasakoja Kėdainių dailės mokyklos absolventas G. Baranauskas. – Kitas dalykas – mano darbai turi labai daug užslėptų reikšmių. Stebėtojai gali matyti vieną aiškų dalyką, bet pats darbas simbolizuoja visai ką kito. Piešiniuose užslepiu labai daug minčių, tarsi užmenu mįsles, kurias retai kada padedu išnarplioti – noriu, kad stebėtojai viską suprastų patys.“

Negatyvo gyvenime nėra…

Personalinės kūrybinių darbų parodos metu jaunuolis vilkėjo savomis rankomis išsipieštą… švarką.

„Reikėjo juk parodai pasipuošti, o tvarkingi kostiumai man nepatinka“, – šypteli vaikinas, kurio galvą puošia dredai, surišti marga skarele, o ryškią asmenybę atspindi ir jo spalvingi kūriniai.

„Aš visiškai nekreipiu dėmesio į negatyvą. Ar kas nors kritikuotų mano išvaizdą, ar mano darbus –man vis vien. O kaip kūrėją mane įkvepia Lietuvoje žinomo menininko Algio Kriščiūno nuotraukos, paveikslai ir garsiai išsakomos mintys. Jos suteikia daug pozityvo“, – priduria parodos bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriuje autorius.

… bet pasitaiko darbuose

Ir nors netgi stresinėse gyvenimiškose situacijose G. Baranauskas stengiasi išlikti pozityvus, negatyvo galima aptikti jo darbuose. Vienas tokių eksponuojamas ir naujai aštuoniolikmečio pristatytoje parodoje.

„Buvau nupiešęs vieno filmuko veikėją, ir tuo metu man tiesiog labai „važiavo stogas“. Visą paveikslą uždažiau, dešiniajame apatiniame kampe nupiešiau keturis gyvius ir išrašinėjau drobę piktais žodžiais. O svarbiausia tai, kad po to visą mėnesį jaučiausi puikiai, – prisimena jaunas kraštietis. – Sakoma, kad per meną gali išsilieti, ir tai yra tiesa. Jeigu jautiesi nekaip, nupieši tai, ką jauti, ir žvelgdamas į tą paveikslą susimąstai. O kitą kartą identiškoje situacijoje blogai nebesijauti arba išmoksti sureaguoti į viską teisingai, švelniau, kitų žmonių žodžių ar veiksmų į širdį nepriimti. Piešiniai man – tarsi apauga. Į problemas pradedi žvelgti kitaip, jeigu jas išlieji ant popieriuje arba drobėje.“

Pirmoji Kėdainiuose

Ši paroda G. Baranauskui – pirmoji, pristatyta plačiajai gimtojo miesto auditorijai.

„Aš tiesiog kūriau ir nesukau sau galvos apie tai, kad turėčiau darbus parodyti didesnei auditorijai. Dabar, prieš paliekant Kėdainius, nusprendžiau pasirodyti kaip Pilypas iš kanapių“, – juokiasi „Atžalyno“ gimnazijos dvyliktokas.

[quote author=“ G. Baranauskas“]Piešiniai man – tarsi apauga. Į problemas pradedi žvelgti kitaip, jeigu jas išlieji ant popieriuje arba drobėje.[/quote]

Išpaišė dailės mokyklos sienas

Prieš tai jaunojo autoriaus kūriniai puošė tik Kėdainių dailės mokyklos sienas – ir perkeltine, ir tiesiogine prasme.

Savo meno kūrinius, kabėjusius ant sienų, G. Baranauskas susirinko, bet šią savaitę užbaigdamas Dailės mokyklos kursą įstaigoje kėdainietis palieka „nekilnojamą turtą“ – net 50 valandų puoštas antrojo pastato aukšto sienas.

Tai – didžiausios apimties jo darbas iki šiol, o juo vaikinas oficialiai užbaigs savo mokymąsi šioje neformaliojo ugdymo įstaigoje.

„Tikslaus dydžio nusakyti negaliu, nes buvo tapoma tarp durų, įvairiame aukštyje. Bet užtikrinu: taip, tai yra mano didžiausias darbas kol kas, – šypteli G. Baranauskas. – Patirtis labai įdomi – pirmą kartą palei akis nebuvo kvadratinio rėmo, į kurį turėjau sutilpti. Simboliška, jog sienoje aš vaizduoju dailininkų atributiką – teptukus, dažų kibirėlius, pieštukus… Netgi kavą, nes menininkai iki iš naktų piešia. Ir greta visų atributų – visomis tomis priemonėmis sukurti veikėjai.“

Būsimas Dailės akademijos pirmakursis

Vis dėlto šio autoriaus darbais vargu ar galės kėdainiečiai darkart pasidžiaugti greitu metu, kadangi Kėdainius G. Baranauskas – dar vienas jaunas talentas – paliks jau netrukus.

Rugsėjį vaikinas pradėsiantis Grafinio dizaino studijas Vilniaus dailės akademijoje.

Tiesa, antrąją autorinių darbų parodą už Dailės mokyklos ribų jaunuolis jau rugsėjį pristatys visai netoliese – Kauno mieste.

„Vyko respublikinis konkursas, į kurį mane užregistravo Dailės mokyklos mokytoja. Reikėjo pateikti porą dešimčių piešinių pavyzdžių, patekau tarp septynių geriausiųjų ir galiausiai laimėjau konkursą rengti autorinę savo darbų parodą. Tikiuosi, jog į ją pateks ne vien dalis mano parodos iš Kėdainių, bet ir nauji darbai, kurių atsiradimui ketinu paskirti daug dėmesio vasarą“, – pasakoja G. Baranauskas.

Talentingu būti nesimokant – nepakanka

Tai, kad netaps nei fiziku, nei matematiku, Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos auklėtinis suprato dar devintoje klasėje. Iki tol jam ir mokslai sekėsi neprastai, bet suradęs savąjį pašaukimą vaikinas stačia galva pasinėrė į meną.

„Sportas niekada nedomino, tad jau pirmoje klasėje ėmiau rimčiau mokytis dailės. Deja, tik metus – nė nepamenu, kodėl tuomet dailę užmečiau. Bet kai metai iš metų mano klasiokai nuolat kartojo, jog mano piešiniai labai geri, matyt ir supratau, kad piešti moku, – atvirauja G. Baranauskas. – Nuo savo prigimties nepabėgsi. Man, devintokui, dingtelėjo: noriu tapti architektu! Todėl užsirašiau į dailės mokyklą tikėdamasis išmokti piešti tikroviškai. Besimokydamas pradėjau paišyti įvairiuose filmukuose matytus personažus ir nusprendžiau studijuoti nebe architektūrą, o grafinį dizainą.“

[quote author=“ G. Baranauskas“]Taip ir gyvenu: grįžtu iš Dailės mokyklos vakarais, įsijungiu kokį nors filmą, pasileidžiu muziką ir pradedu piešti.[/quote]

Jaučia tėvų palaikymą

Na o kaip gi į tokį pasirinkimą reagavo meniškos prigimties jaunuolio tėvai?

„Tėvai lieka tėvais, jie rūpinasi vaikų ateitimi. Maniškiai iš pradžių sakė, kad aš nieko neuždirbsiu iš menų… bet dabar mano pasirinkimą palaiko ir džiaugiasi. Jau esu pardavęs savo darbų, ir kai atsirado susidomėjimas iš šalies – tėvai apsiprato ir ėmė reaguoti kur kas palankiau“, – pasidžiaugia G. Baranauskas.

Vienu metu kuria 3 darbus

Nors jaunam kėdainiečiui sekasi ir tapyba, dažniausiai pagrindinius paveikslo akcentus jis brėžia juodais markeriais, o galutinį grafišką vaizdą išgauna nuspalvindamas viską flomasteriais.

„Kaži kokio įkvėpimo nelaukiu. Taip ir gyvenu: grįžtu iš Dailės mokyklos vakarais, įsijungiu kokį nors filmą, pasileidžiu muziką ir pradedu piešti. Pabostu sėdėti ties vienu piešiniu, imu ir darau kitą. Iš esmės, aš visuomet vienu metu darau tris skirtingus darbus“, – šypteli kraštietis menininkas, kurio kūrybos darbų parodą Kėdainių rajono savivaldybės M. Daukšos bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriuje apžiūrėti bus galima iki birželio mėnesio vidurio.

[#gallery=1933#]