Įsigaliojo draudimai kirsti medžius ir tvarkyti vandens telkinius
Aplinkos apsaugos departamento nuotr.
Aplinkos apsaugos departamento inf.
Aplinkos ministerija primena, kad nuo kovo 15 d. prasideda aktyvus paukščių veisimosi laikotarpis, kuris tęsis iki rugpjūčio 1 d., todėl nebegalima kirsti ar intensyviai genėti saugotinų medžių – viešųjų želdinių ir želdynų. Taip pat nuo kovo 15 d. draudžiama tvarkyti vandens telkinius. Šis draudimas svarbus vandens paukščių perėjimo, pavasarinio žuvų neršto ir migracijos laikotarpiu ir tęsis iki birželio 30 dienos.
Draudžiama kirsti medžius
Nuo kovo 15 d. nebegalima kirsti ar intensyviai genėti saugotinų medžių. Privatiems želdiniams šis draudimas netaikomas, tačiau gyventojai kviečiami būti sąmoningais ir netrikdyti sparnuočių ramybės. Išimtys galimos tais atvejais, kai saugotini medžiai kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams, eismo ar skrydžių saugumui. Taip pat, kai tai būtina remontuojant, rekonstruojant ar tiesiant naują valstybinės reikšmės kelią, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus.
Informuojama, kad nuo gegužės 1 d., įsigaliojus Želdynų įstatymo pakeitimams, išimtis bus taikoma ir vietinės reikšmės kelių remontui, rekonstravimui ar tiesimui.
Saugotiniems priskiriami medžiai, kurie pagal augimo vietą, rūšį ir matmenis atitinka Vyriausybės patvirtintus kriterijus. Arba pagal aplinkos ministro įsakymu nustatytus kriterijus savivaldybės atstovaujamos institucijos sprendimu saugotinais paskelbti dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi medžiai ir krūmai, augantys privačioje žemėje.
Norint kirsti ar genėti želdinius, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kuri informuos, ar tai saugotini želdiniai, kurių kirtimui ar intensyviam genėjimui reikia gauti savivaldybės leidimą.
Nuo kovo 15 d. prasideda aktyvus paukščių veisimosi laikotarpis, kuris tęsis iki rugpjūčio 1 d., todėl nebegalima kirsti ar intensyviai genėti saugotinų medžių – viešųjų želdinių ir želdynų.
Aplinkosaugininkai ragina šiuo laikotarpiu nepjauti ir visų kitų nesaugotinų medžių, krūmų. Jeigu nėra galimybės nenupjauti augalų, reikėtų įsitikinti, kad juose nėra apgyvendintų lizdų.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1 d. draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose.
Nurodytu laiku miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami II miškų grupei priskirtuose (ekosistemų apsaugos bei rekreacijos) miškuose, III grupės (apsauginiuose) miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, taip pat IV grupės (ūkiniuose) miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose.
Draudimas netaikomas sanitariniams žalių eglių vėjavartų, vėjalaužų, sniegalaužų ir labai pažeistų medžių, kol juose neapsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimams, visų rūšių medžių, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimams.
Taip pat medynų, kuriuose einamaisiais metais abiotinių veiksnių ar gaisro pažeista daugiau kaip 10 proc. medžių kirtimams, vykdomiems pagal Miško kirtimo taisyklių ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus, ir jei saugomai teritorijai kitais teisės aktais nenustatytas kitoks sanitarinių miško kirtimų laikas.
Draudžiama tvarkyti vandens telkinius
Kovo 15 d. įsigaliojo draudimas atlikti vandens telkinių tvarkymo darbus. Šis draudimas svarbus vandens paukščių perėjimo, pavasarinio žuvų neršto ir migracijos laikotarpiu ir tęsis iki birželio 30 dienos.
Darbai, kurių šiuo laikotarpiu negalima atlikti, nurodyti Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų apraše. Jiems priskiriami vandens telkinio valymo ir pakrantės tvarkymo darbai. Taip pat, pavyzdžiui, vandenyje augančių makrofitų pjovimas ir (arba) šalinimas, mineralinio grunto paskleidimas ant vandens telkinio dugno, dirbtinių nerštaviečių įrengimo darbai ir kt.
Atkreipkite dėmesį
•Vandens telkinių tvarkymo ribojimai netaikomi vykdant darbus miestų ir miestelių teritorijose, kurios teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos rekreacinėms teritorijoms.
Kovo 15 d. įsigaliojo draudimas atlikti vandens telkinių tvarkymo darbus. Šis draudimas svarbus vandens paukščių perėjimo, pavasarinio žuvų neršto ir migracijos laikotarpiu ir tęsis iki birželio 30 dienos.
•Taip pat paviršinio vandens telkinio kranto (pakrantės) erozijos prevencijos ir erozijos padarinių šalinimo, erozijos pažeisto kranto (pakrantės) tvarkymo ir atkūrimo priemonės taikomos, kai Civilinės saugos įstatyme nustatytais atvejais kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai. Šiais atvejais visada būtinas pritarimas projektui.
•Informacija, kokiems vandens telkinių tvarkymo ir jų pakrantės tvarkymo darbams būtina teikti pranešimą arba gauti pritarimą projektui, pateikiama Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo pirmame priede. Informacija, pranešimas arba prašymas gauti pritarimą projektui teikiamas atsakingai institucijai. Kadangi kiekviena situacija yra specifinė, atsakymų galima ieškoti minėtame reikalavimų apraše arba pasikonsultuoti tiesiogiai su aplinkosaugininkais.
•Be to, svarbu nepamiršti, kad ir tuo atveju, jei darbai buvo atlikti leidžiamu laikotarpiu, pašalinta augalija ir dugno nuosėdos negali būti sandėliuojamos, šalinamos ar paskleidžiamos vandens telkiniuose, pelkių ir šaltinynų teritorijose, akmenynuose, natūraliose pievose, saugomų rūšių radavietėse ir augavietėse, potvynių užliejamose teritorijose ir vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose.
•Šalinant dugno nuosėdas ir pjaunant makrofitus, labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad iškastas dugno nuosėdas ir nupjautos vandens augmenijos biomasę būtina iš karto surinkti ir išvežti sutvarkyti už vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos, t. y. kuo toliau už tiesioginės paviršinės vandens prietakos baseino ribų.
•Asmuo, organizuojantis tvarkymo darbus, planuodamas naudoti ar perduoti dugno nuosėdas tręšimui žemės ūkyje, turi atlikti dugno nuosėdų tyrimus ir užtikrinti, kad tręšimui žemės ūkyje būtų naudojamos tik I kategorijos dugno nuosėdos.
„Nesurinkta vandens augalų biomasė supūva vandens telkinyje, todėl toks makrofitų pjovimas nė kiek neprisideda prie vandens telkinio kokybės ir aplinkos gerinimo. Atvirkščiai, tik sudrumsčia vandenį arba, jei susmulkinami ir paskleidžiami augalų šakniastiebiai ir pumpurai, net paskatina vandens augalijos plėtimąsi“, – sako Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Elona Pipiraitė.
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad gyventojai vandens telkinių pakrantės tvarkymą glaudžiai sieja su pakrantėje augančių medžių kirtimu, krūmynų ar išvartų šalinimu. Pagal Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašą tokie darbai nelaikomi tiesioginiu pakrantės tvarkymu, jų vykdymas šiame teisės akte nereglamentuojamas. Tvarkant ar šalinant pakrantės želdynus privaloma vadovautis Želdynų įstatyme įtvirtintais reikalavimais.
Apie aplinkosauginius pažeidimus galite pranešti telefonu 112.
2 Komentarai
Nei pašikt,nei pamišt be leidimo niekur.
nieks nedraudžia į vandens telkinius pabarstyt mielių,kurios, ėmusios daugint savo mikrogyvius ,sušildo vandenį.