Išpuoselėtame Vincgalio dvare atgimsta senosios pirties tradicijos (FOTOGALERIJA)

Kai ima atrodyti, kad Kėdainių rajone jau viską esu matęs ir viską regėjęs, visai netikėtai atrandu vietą, kurioje būti nepaprastai gera ir jauku. Šiandien jus supažindinsiu su Vincgalio dvaru, jo gyventojais, tradicijomis.

Tiesa, tai, ką parašysiu šiandien, bus tik nedidelė įžanga į įdomų ir paslaptingą dvarininkų ir pirtininkų pasaulį, į dvasinio žmonių tobulėjimo kelią.

Dvarininkas nuo gimimo

Šeštadienį buvau pakviestas apsilankyti Dotnuvos seniūnijoje esančiame Vincgalio dvare. Žinojau tik tiek, kad ten yra ypatinga pirtelė, ypatinga aplinka, ypatingi savininkai.

Planavome valandėlę pasibūti, pailsėti, apžiūrėti dvarą ir jo apylinkes. Tačiau nuvykęs supratau, kad dvaro savininkai yra ypatingi žmonės, turintys ypatingą aurą, kuriantys savo dvare mažus stebuklus. Pokalbis užsitęsė iki labai vėlaus vakaro ir namo grįžau tik sutemus.

Nuo pradžių

Rašytiniuose šaltiniuose radau, kad XVIII amžiaus pabaigoje Vincgalyje buvo pastatytas nedidelis medinis dvaras. Mykolas Guscevičius prie jo įrengė priestatą, tapusį pagrindine rūmų patalpa.

1863–1866 metais Juozapas Guscevičius dar pastatą papildė. Prie dvaro įrengta veja, sodas, pasodinta kaštonų alėja, o Dotnuvos link vedė liepų alėja, kuri kirtosi su eglių alėja.

Bėgo metai, laikai keitėsi. Pagal tuometės santvarkos supratimą dvarų rūmuose įsikūrė kolchozų kontoros, komunaliniai butai, įrengtos salės, bibliotekos, mokyklos, ligoninės ir tik pavieniuose – muziejai.

Išdalintas šeimoms

Taip jau nutiko, kad keičiantis santvarkoms įspūdingos medinės architektūros Vingalio dvaras buvo išdalintas šeimoms, čia buvo įrengti butai.

Vienas butas tuomet atiteko ir Svirskių šeimai. Vyras su žmona dirbo netoliese, gyveno dvare. Dvare gimė jų vaikai, kurių vienas buvo ir šiandieninis mano straipsnio herojus Darius Svirskis. Taip, taip, Darius gimė ne kur kitur, o dvare, taigi jis – tikras dvarininkas.

Buvo apleistas

Taip jau nutiko, kad bėgant metams dvaras buvo apleistas, vieni žmonės išsikraustė, kiti atsikraustė. Dariaus keliai jį nuvedė į Kėdainių miestą. Čia jis laimingai gyvena su žmona Vilija. Abu turi darbūs, yra darbštūs žmonės.

Bet gimtinės trauka buvo nenugalima, tad po įvairių dvejonių ir apmąstymų Darius ir Vilija Svirskiai nutarė atgavinti tėvelių dvarą, įrengti čia poilsio oazę sau ir ateities kartoms.

Darbų gausybė

O darbų čia buvo gausybė – tiek patį dvaro pastatą reikėjo tvarkyti, tačiau norėjosi išsaugoti ir autentiškumą, senovę, tiek aplinką, kuri buvo virtusi kemsynu.

Ne vienerius metu pora darbavosi, kol dvarą pavertė tokiu, kaip jis atrodo dabar. O dabar dvaras ir jį supanti aplinka atrodo išties įspūdingai.

Svarbiausia – jaukumas

„Tiesiog norėjosi, kad būtų galima dvarelyje atsigerti kavos, pabūti, norėjosi turėti tokią vietelę, tad ėmėmės tvarkyti. Labai daug negalvojom, daug dirbom, tvarkėm. Tiesa, ir dabar pabaigos nesimato.

Nors dabar yra ir kur patiems pailsėti, galime ir svečius priimti. Apačioje yra baras, virtuvėlė, svečių kambarys, viršuje miegamieji. Stengėmės, kad viskas būtų tikra, daryta iš širdies“, – dėsto Vilija.

Lova – pagal užsakymą

Net tokie dalykai kaip miegamojo lova buvo daryta pagal specialų užsakymą. Medinę lovą gamino meistrai pagal savo fantaziją.

„Mes net dėl kainos nesiderėjome, nesitarėme. Pasitikėjome ir tikėjome meistrais, tikėjome jų profesionalumu, jų gera valia.

Dėl kainos susitarėme po darbų atlikimo. Ir visi likome patenkinti. Dvarelyje lovos medinės, baldai mediniai, stengėmės atkurti kuo daugiau autentikos, kad ir mums, ir sveteliams būtų gražu“, – dėsto Darius.

Gausu senovinių rakandų

Dvare gausu senovinių rakandų – juos Darius ir Vilija surinko iš savo giminaičių, pažįstamų, draugų. Todėl dvarelis panašus į muziejų, čia galima pamatyti, ko šiuolaikiniuose namuose tikrai nepamatysit.

Šių laikų dvarininkai neslepia, kad visa tai pareikalavo ne tik labai daug darbo, bet ir investicijų. Šiais laikais juk viskas kainuoja.

Sutvarkytas kiemas

Į akis krenta labai išpuoselėtas ir sutvarkytas dvaro kiemas. Didžiulis žuvų gausus tvenkinys, kuriame galima drąsiai užmesti meškerę ir ištraukti pusantro kilogramo karpį. Vakarais galima sėdėti prie laužo. Įrengta laužavietė, pavėsinės, lauko židinys.

Aplinką puoselėja ir prižiūri Darius su Vilija, kuriems kartais pagalbos ranką ištiesia talkininkai.

[quote author=”Auto. past.”]Darius ir Vilija papasakojo daug labai įdomių dalykų. Atrodo, kad net įsivaizduoti negalėtum, kad taip gali būti. Jie pirties ritualams skiria labai daug dėmesio.[/quote]

Senovinis rūsys

Kieme įrengtas senovinis antžeminis rūsys. Tokius dar galima išvysti senuosiuose Lietuvos kaimuose. Kieme gausu įvairių senovinių žemės ūkio padargų – atverčiamų plūgų, akėčių, šieno vartytuvų…

Tiesiog eini ir gėriesi.

Dvarininkai taip pat tvarkosi ir ūkinį pastatą, kuriame gausu įvairiausių senovinių rakandų.

Ir pramogai

Dvare galima ir puikiai papramogauti – lauke įrengtas kubilas su stogu. Viskas daryta sava išmone, o nepirktas gatavas įrenginys. Kubilas yra savos gamybos.

Sename sovietiniame automobilyje yra įrengta pirtelė. Tai Dariaus mintis. Beje, jis pats tą automobilį ir parvairavo iš kito Lietuvos krašto.

Augina bites

Šių laikų dvarininkai Darius ir Vilija augina biteles, o medų naudoja maistui, sveteliams pavaišinti bei įvairiems pirties ritualams.

„Bitė jaučia, ar ją augina geras žmogus, ar nelabai. Jos viską puikiai supranta. Bitė būna tik pas tą žmogų, kuris ją myli.

Žmogus bitei turi duoti darbo, nes jei bitutė bus be darbo, ji pas tokį žmogų neužsibus. Mes daug skaitome, domimės apie medų, jo savybes, apie bites, jų auginimą. Tai tam tikra meditacija, susiliejimas su gamta“, – dėsto Darius.

Svarbūs ritualai

Rašydamas apie dvarą ir puikiai sutvarkytą bei išpuoselėtą jo aplinką visai pamiršau, kad į Vincgalį buvau pakviestas pamatyti visai kitų dalykų – senųjų pirties ritualų, kuriuos dvarininkai puoselėja savo naujutėlaitėje, unikalioje pirtyje.

Tiesa, informacijos buvo tiek daug ir įdomios, kad net atkartoti ir prisiminti nėra lengva, o pokalbio garso įrašo nedariau, tad papasakosiu tai, kas man įsiminė labiausiai.

[quote author=”Aut. past.”]Darius ir Vilija Svirskiai yra tikri dvasinio ugdymo mokytojai. Jie puikiai supranta žmones, jų poreikius, išmano bendravimo ir kito supratimo, įsijautimo, empatijos meną.[/quote]

Pirties statyba

Dvarininkai atskleidžia, kad pirties statyba buvo vienas sudėtingiausių darbų statybininkams, mat jų užgaidos buvo jiems labai keistos ir kartais nesuprantamos.

„Mes šioje pirtyje apgalvojome viską. Kiekvienas centimetras, krosnies aukštis, gultų aukštis yra tobulai apskaičiuoti. Prieš statybą mes daug mokėmės, daug studijavome, daug važiavome. Ir tik tada statėme, mūsų akimis, tobulą pirtį“, – atskleidžia dvarininkai, kurie dvare puoselėja senąsias pirties tradicijas.

Akmenys ir plytos

Pirties statybai buvo naudoti specialūs akmenys ir plytos, speciali mediena. Pirtis buvo statoma pagal Dariaus ir Vilijos matymą. Viskas buvo kruopščiai apsvarstyta ir apgalvota.

Pasak dvarininkų, pirtis nėra ta vieta, kurioje žmogus ateina tik nusiprausti, pirtis yra ta viena, kur žmogus ateina atsigauti dvasiškai, atjaunėti, įsikrauti energijos.

Dvasinės aukštumos

Darius ir Vilija Svirskiai yra tikri dvasinio ugdymo mokytojai. Jie puikiai supranta žmones, jų poreikius, išmano bendravimo ir kito supratimo, įsijautimo, empatijos meną.

Gal todėl, kad jų gyvenimo kelias nebuvo lengvas, jie puikiai supranta žmones, nori savo dvare juos pakylėti, suteikti dvasinio peno ir moralinio pasitenkinimo. Bendraujant su Svirskiais jaučiasi šiluma ir gerumas, kokį šiandien turi tikrai retas žmogus.

Didelės pastangos

„Mus kartais fanatikais ar lengvai „nučiuožusiais“ palaiko. Bet mes nepykstame. Mes mylime savo veiklą. O šiandien visos mūsų mintys nukreiptos į dvarą ir į pirties paslaptis, į dvasinį žmogaus tobulėjimą.

Lankome kursus, dalyvaujame pirtininkų suvažiavimuose, čempionatuose. Turime Šeimos pirtininkų pažymėjimus. Mokomės netgi pirties psichologijos. Tai yra labai sudėtingi dalykai, bet labai įdomūs“, – paaiškina Darius.

Svarbūs dalykai

Darius ir Vilija papasakojo daug labai įdomių dalykų. Atrodo, kad niekada net įsivaizduoti negalėtum, kad taip gali būti.  Šie žmonės pirties ritualams skiria labai daug dėmesio.

„Kai mes būname pirtyje, priešpirtyje turi degti žvakė. Pirties metu naudojame įvairias vantas, kai kurias daromės patys, o kai kurias siunčiamės net iš tolimosios Rusijos.

Naudojame tik natūralius kvapus, aliejus, medų, natūralias kvapiąsias medžiagas, kurios žmones pakylėja į aukštesnį lygmenį, kurios visiškai atpalaiduoja žmogų.

Žinoma, patys ir periame žmones, mat pėrimo amatą taip pat reikia išmanyti. Reikia žinoti, kurią vietą reikia plakti, kurią glostyti švelniai, o kurios išvis neliesti“, – pasakojo patyrę pirtininkai.

Ir nuogi, ir su apatiniais

Į pirtį žmonės gali eiti ir visiškai nuogi, ir su apatiniais. Kai būna dviese, dvarininkai būna visiškai nuogi, kai būna svečių – su apatiniais rūbais.

„Kiekvienam savaip. Buvo merginų būrelis, kurios buvo visiškai nuogos ir joms tai nekėlė jokio nepatogumo. Kaip kam patinka. Tiesa, prieš pirtį žmogus turi atsipalaiduoti, neturėti jokių blogų minčių, nes į pirtį eiti su blogomis mintimis – nevalia.

Taip pat prieš pirtį jokiu būdu negalima vartoti alkoholinių gėrimų, nes tada ir visa pirtis netenka prasmės. Juk čia ateina žmogus dvasiškai patobulėti, atjaunėti, sustiprėti, o ne prisigerti.

Pirties metu visada groja muzika, kad žmogus atsipalaiduotų.

Po pirties mes visi apsikaliname, tam, kad pasveikintume vieni kitus naujai gimus. Mes tikime, kad pirtis jaunina žmogų, ilgina gyvenimą.

Prieš įeidamas ir išeidamas iš pirties žmogus turi pasilenkti, padėkoti už patyrimą. Tam, kad to žmogus padaryti neužmirštų, buvo specialiai įrengtos pažemintos durys“, – paaiškina Darius.

Ilgas pokalbis

Po pirties prasideda pokalbių, vakarienės ir diskusijų metas. Darius ir Vilija turi daug įdomių patarimų kiekvienam žmogui. Šių žmonių įdomu klausytis, mat jie tikrai turi ką vertingo ir prasmingo pasakyti.

Vakaras neprailgsta ir šnekučiuojamės iki vėlumos.

Sugrįžęs namo ir viską apmąstęs galiu teigti – tai buvo nuostabus šeštadienio vakaras pas dvasinio gyvenimo mokytojus, dvarininkus, bitininkus, pirtininkus ir labai gerus žmones Darių ir Viliją Svirskius Kėdainių rajono Vincgalio dvare.

  [#gallery=2639#]