Investuotojų milijonams Kėdainių rajone vietos nėra? (visas straipsnis)

Įsteigus Kėdainių laisvąją ekonominę zoną (LEZ) ir jos valdymą patikėjus su vienu įtakingiausių šalies verslininkų siejamai bendrovei,  sužibo viltis, jog prasidės naujas regiono klestėjimo etapas. Tikėta, jog šioje teritorijoje kursis šimtus darbo vietų steigsiančios bei pridėtinę vertę generuosiančios gamyklos, o atėję užsienio investuotojai,  puoselėdami socialiai atsakingus darbdavio ir darbuotojo santykius ilgainiui transformuos visą darbo rinką. Deja, verslo siekiams  kelią užkerta keistoki Kėdainių rajono savivaldybės politikų veiksmai.

Kaimynams sekasi nepalyginamai geriau

Šalies vadovams kalbant apie užsienio investicijų pritraukimo į regionus būtinybę taip mažinant socialinę atskirtį, Kėdainių rajoną sėkmė vis dar aplenkia. Šiai dienai Kėdainių LEZ‘e vyksta tik vienos įmonės statyba, dėl kurios atėjimo ankstesnioji valdžia jau buvo susitarusi daugiua kaip rieš tris metus.

Ypač nykiai Kėdainiai atrodo Kauno reginio kontekste. Vos už kelių dešimčių kilometrų vyksta didžiulės statybos, kyla net 38 tūkst. kvadratinių metrų ploto logistikos terminalas bei administracinis pastatas. Į šį objektą 20 mln. eurų investuojanti Vokietijos kapitalo įmonė „Hegelmann Transporte“ žada sukurti 250 naujų darbo vietų.

Kauno LEZ išties turi kuo pasigirti, viena po kitos steigiasi įmonės, anksčiau buvusi dykynė beveik užpildyta. Čia planuojama statyti biurų pastatus, tapsiančius realia konkurencija centrinėje miesto dalyje įsikūrusiems ir su opia automobilių parkavimo problema susiduriantiems administraciniams kompleksams.

[quote author=”Aut. past.”]Bendrovės „Visolis“ vadovė patvirtino informaciją, jog į Lietuvą atvykus investuotojų atstovams, kurie norėjo susitikti su rajono savivaldybės vadovu, šis jų matyti nepanoro.[/quote]

Bene sėkmingiausiu investicijų proveržiu šalyje pagrįstai gali pasigirti Marijampolės LEZ valdytojai. Jiems pavyko pritraukti Danijos kapitalo įmonių grupę „VKR Holding“, kuri jau pradėjo milžiniškos langų gamyklos statybos darbus. Investuoti žadama virš 100 mln. eurų ir sukurti apie 1 tūkstantį naujų darbo vietų. Prognozuojama, kad šis kompleksas taps pagrindiniu darbdaviu visame regione, savotiška LEZ ašimi, aplinkui kurią steigsis paslaugas teiksiančios įmonės. Preliminariais skaičiavimais, ši verslų sinergija iš viso sukurs apie 1,5 tūkst. naujų darbo vietų, o Marijampolės apskritis taps reikšmingu pramonės centru visos respublikos kontekste.

Kėdainių vadovai neranda stiprių rajono pusių

„Manau, jog Kėdainiams reikia ieškoti stipriųjų pusių. Manau viena jų – šiame regione išsiplėtojusi chemijos pramonė, nuo sovietmečio veikianti „Lifosa“. Ši specifika gali būti ir naudinga, į šią LEZ galėtų ateiti būtent chemijos pramonės srityje dirbantys investuotojai, kurių galbūt purtosi kiti miestai, tereikia kryptingai dirbti juos pritraukiant. Chemijos pramonė gali būti ir pakankamai švari, neteršianti aplinkos, juk dabartinės technologijos labai toli pažengusios“, – praėjusių metų pabaigoje duodamas interviu „Rinkos aikštei“ yra sakęs Kauno LEZ valdymo bendrovės vadovas Vytas Petružis.

Jis akcentavo, kad prie Kėdainių LEZ patrauklumo didinimo, sukuriant jos išskirtinumą, galbūt net sumažinant mokesčius, turėtų prisidėti ne tik Vyriausybė, bet ir rajono savivaldybė. Tik tada pavyks pasikviesti rimtas, milžinišką finansinį potencialą turinčias bei plėtrą planuojančias užsienio kompanijas.

„Esama investuotojų, ypač iš Skandinavijos šalių, kurie mieliau plečiasi mažesniuose miestuose, bet ne didmiesčiuose. Vienas tokių pavyzdžių – Marijampolės LEZ, sugebėjęs pasikviesti labai rimtą investuotoją“, – sakė V. Petružis.

Planus sužlugdė rajono politikai

O kas iš tiesų daroma, kad Kėdainių LEZ taptų patrauklia vieta užsienio investicijoms ir išnaudojant stipriąsias puses, geografinę padėtį, įsitvirtinusią chemijos pramonę, būtų galima sėkmingai konkuruoti su kitais regionais?

Pasak Kėdainių LEZ valdymo bendrovės direktoriaus Giedriaus Valucko, vietos politikai – rajono savivaldybės Taryba bei meras, savo veiksmais pademonstravo nenorintys įsileisti investuotojų.

Bendrovės „Visolis“ atstovaujami investuotojai iš Pakistano bei Jungtinių Arabų Emyratų Kėdainiuose ketino statyti pramonėje plačiai naudojamos kaustinės sodos gamyklą, sukurti apie 150 naujų darbo vietų. Įmonė yra pateikusi paraišką Europos Sąjungos paramai gauti, o joje nurodoma projekto vertė – beveik 8 mln. eurų.

Tačiau šių metų vasario pabaigoje Kėdainių rajono savivaldybės taryba vienbalsiai pasisakė prieš gamyklos komplekso statybas. Motyvuota tuo, jog dar viena chemijos gamykla Kėdainiams nereikalinga, nuogąstauta dėl galimos taršos ir potencialaus pavojaus. Investuotojų atstovams neliko nieko kita, kaip tik patyrus apie 10 tūkst. eurų nuostolį pasitraukti bei rinktis kitą savivaldybę gamyklos statybai.

Kėdainių LEZ valdymo bendrovės vadovas neslepia – toks politikų demaršas sudavė rimtą smūgį tolimesnėms perspektyvoms ir investicijų paieškai. Nuskambėjęs teiginys, jog dar vienas chemijos pramonės objektas Kėdainiams nėra reikalingas, atrodo itin keistai, nes šis rajonas iki šiol buvo pozicionuojamas kaip šiai pramonės šakai plėsti potencialiai patraukli vieta.

[quote author=” G. Valuckas”]Mums perduota aiški žinutė – Kėdainiuose tokių investicijų niekam nereikia ir bus labai didelis pasipriešinimas. Po šio įvykio sulaukėme labai daug pašaipių replikų, politikų perduota žinia verslo pasaulyje pasklido labai plačiai.[/quote]

„Ir merui, ir tarybai, visiems pasakius prieš chemijos pramonę, mes šį kozirį praradome. Didelis srautas potencialių investuotojų ateina per viešąją įstaigą „Investuok Lietuvoje“, kuri juos politiškai skirsto pagal regionus. Tad šitaip nepalankiai susiklosčius situacijai „Investuok Lietuvoje“ atstovai jau nerekomenduoja chemijos pramonės investuotojams ateiti į Kėdainius. Mes patys taip pat bijome, tad ieškome ne chemijos pramonės atstovų. Mums perduota aiški žinutė – tokių investicijų niekam nereikia ir bus labai didelis pasipriešinimas. Po šio įvykio sulaukėme labai daug pašaipių replikų, politikų perduota žinia verslo pasaulyje pasklido labai plačiai“, – sakė G. Valuckas.

Perduota žinia atstums ir kitus investuotojus?

Prieš kelis mėnesius žinomas biotechnologijų verslo atstovas, akademikas, profesorius Vladas Bumelis paviešino planus Lietuvoje investuoti per 200 mln. eurų, statyti mokslinį – gamybinį centrą bei sukurti iki 500 naujų darbo  vietų.

Šis kompleksas, kurį vystys V. Bumelio vadovaujama bendrovė „Celltechna“ jau pradėtas projektuoti, tačiau kur jis įsikurs – nėra aišku. Žinomam šalies verslininkui viešai pasidalinus perspektyvine vizija, dėl 200 mln. eurų investicijos ėmė varžytis keli pagrindiniai šalies miestai bei jų LEZ. Visi neabejotinai supranta, jog Lietuvos mokslų akademijos narys, klestinčios sėkmingai dirbančios biotechnologijų bendrovės „Biotechpharma“ vadovas V. Bumelis šiaip sau pažadais nesimėto.

Naujasis kompleksas potencialiai galėtų įsikurti centrinėje šalies dalyje, pavyzdžiui Kėdainių rajone. Taip jį galėtų lengviausia pasiekti specialistai iš visos Lietuvos. Tačiau ar neatsitiks taip, jog sukurtas precedentas, kai planų pristatymo stadijoje buvo atsisakyta įsileisti naują chemijos pramonės objektą, neatgrasys nuo šių planų?

Kėdainių vadovai pilni fobijų?

Kita vertus, jeigu vietos politikai taip bijo chemijos pramonės, kaustinės sodos gamyklos, gal biotechnologijos jiems taip pat pasirodys atgrasios? Juk susidūrus su pačiomis pažangiausiomis inovacijomis bei mokslo naujovėmis, kurias vystyti žada V. Bumelis, taip pat galima susigalvoti pačių įvairiausių fobijų. Kas žino, gal laboratorijose bus kuriami mutantai ar mirtinai pavojingi virusai, kuriems ištrūkus iš sterilios aplinkos neabejotinai garantuota apokalipsė?

„Mes taip pat, kaip ir kiti domimės šiuo projektu. Kaip suprantu, viskas dar tik pirminėje, lobizmo stadijoje. Sunku pasakyti, kaip viskas klostysis ateityje, tačiau išankstinis politikų nusistatymas, su kuriuo mums jau teko susidurti, tikrai naudos ateities planams neduoda. Tačiau esame Europos Sąjungoje, taikome europinius standartus, o metamas bėgant technologijos vis tobulėja. Manau, reikėjo šiek tiek palaukti, leisti atlikti tyrimus, kad atsakingos institucijos įvertintų potencialaus pavojaus riziką. Tačiau pasielgta buvo kitaip, iš karto atsisakyta įsileisti investuotojus“, – apgailestavo Kėdainių LEZ valdymo bendrovės vadovas.

Kėdainius prisimena bloguoju

Bendrovės „Visolis“, per  kurią užsienio investuotojai Kėdainių rajone ketino statyti chemijos gamyklą, direktorė Alina Adomaitytė neslėpė – iš pat pradžių jutusi rajono mero bei savivaldybės Tarybos priešiškumą.

[quote author=”Aut. past.”]Kėdainių rajono savivaldybės Tarybai atsisakius užsienio investicijų, dėl jų varžėsi ne vienas šalies rajonas. Kėdainių LEZ valdymo bendrovės vadovas G. Valuckas prisiminė penktadienį, kai posėdžiavo rajono politikai, jis viešėjęs užsienyje, kai netikėtai ėmė skambinti kitų šalies savivaldybių merai ir domėjosi galimybėmis pasikviesti investuotojus pas save. G. Valuckas pripažino – tikėjęs projekto sėkme, todėl šie skambučiai jam sukėlė lengvą šoką.[/quote]

Ji apgailestavo, jog net nebuvo leista tinkamai pristatyti projekto, rajono politikams paaiškinti apie kaustinės sodos (natrio hidroksido) gamybos procesus bei jų poveikį aplinkai. Bendrovės „Visolis“ vadovė patvirtino informaciją, jog į Lietuvą atvykus investuotojų atstovams, kurie norėjo susitikti su rajono savivaldybės vadovu, šis jų matyti nepanoro.

„Šiuo metu projektą plėtojame kitame Lietuvos regione. O kodėl mus atstūmė Kėdainių valdžia – sunku pasakyti, galima tik spėlioti“, – sakė A. Adomaitytė.

Rajono savivaldybės Tarybai atsisakius užsienio investicijų, dėl jų varžėsi ne vienas šalies rajonas. Kėdainių LEZ valdymo bendrovės vadovas G. Valuckas prisiminė penktadienį, kai posėdžiavo rajono politikai, jis viešėjęs užsienyje, kai netikėtai ėmė skambinti kitų šalies savivaldybių merai ir domėjosi galimybėmis pasikviesti investuotojus pas save. G. Valuckas pripažino – tikėjęs projekto sėkme, todėl šie skambučiai jam sukėlė lengvą šoką. Netrukus paaiškėjo, jog šalies politikų reakciją iššaukė įtakingame verslo naujienų portale pasirodžiusi publikacija apie tai, jog Kėdainiai ką tik atsisakė milijoninių investicijų.

„Rinkos aikštės“ duomenimis, kaustinės sodos gamyklą rengiamasi statyti Jonavos rajone, čia įkurtoje LEZ.

Kodėl užsienio investuotojai iš pat pradžių buvo išprašyti iš Kėdainių rajono? Bendrovės „Visolis“  direktorė A. Adomaitytė prasitarė turinti savų pasvarstymų šia tema. Jos manymu, bene labiausiai dėl emigracijos Kauno apskrityje nukentėjusiame Kėdainių rajone likusi darbo jėga jau pasiskirstė tarp čia veikiančių įmonių, atlyginimai taip pat nusistovėję. O naujo darbdavio, ketinančio įdarbinti virš šimto naujų žmonių atėjimas šį balansą pažeistų.

„Šiuos žmones, naujus darbuotojus, iš kažkur reikėtų paimti, o tai tikriausiai ne visiems patinka“, – reziumavo uždarosios akcinės bendrovės „Visolis“ direktorė.

Ši įmonė, kurios investicijų atsisakė rajono politikai, pristatoma kaip antrinė vienos seniausių Pakistano korporacijos dukterinė bendrovė. Skelbiama, kad 148 metus šeimos valdoma korporacija turi gamyklas Ispanijoje, Kanadoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Prasidėjo trąšų gamyklos statybos

Nors su įmone dėl jos statybos buvo susitarta dar anos valdžios daugiau kaip prieš tris metus, procesas buvo įstrigęs. Ir tik šiais metais Kėdainių LEZ prasidėjo pirmosios statybos – sausio pabaigoje įkasta simbolinė kapsulė, žyminti bendrovės „Ikarai“ trąšų gamyklos statybų pradžią. Iš viso į trąšų gamybos ir logistikos centrą per tris statybų etapus planuojama investuoti daugiau nei 3 mln. eurų.

Kėdainių LEZ veiklą pradėjo 2014 m. balandį. Teritorija apima 130 ha, iš kurių 99 ha skirti nuomai.  Potencialiems klientams Kėdainių LEZ jau rezervuota 11,5 ha teritorijos.