Integruotas ugdymas duoda vaisių – mokinių motyvacija auga

Šviesiojoje gimnazijoje surengta konferencija „STEAM ugdymo aktualijos Kėdainių rajone“. Čia krašto švietimo bendruomenė dalijosi gerąja patirtimi ir diskutavo apie jau dabar pasiektus integruoto ugdymo rezultatus bei galimybes šioje srityje aprėpti dar daugiau.

Keturios mokyklos

STEAM yra vienas iš šiuolaikiškų ugdymo būdų, kuris į mokymo procesą integruoja net penkias mokslo šakas: gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką. Toks ugdymo modelis leidžia atskleisti vaikų kūrybiškumą, stiprina tiriamuosius, bendradarbiavimo ir kritinio mąstymo gebėjimus. Remiantis STEAM metodika, ugdymo procesas tampa gyvas – moksleiviai žinias gali iškart pritaikyti praktiškai ir tvirčiau jas įsisavinti.

Siekiant skatinti STEAM modelio plėtrą šalies ugdymo įstaigose, 2022 metais pradėta įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, suteikusi mokykloms galimybę ne tik atnaujinti bei išplėsti materialiąją ugdymo bazę, bet ir nukreipęs dideles investicijas į pedagogų kompetencijų stiprinimą. Visa tai leido sukurti šiuolaikišką ugdymo aplinką moksleiviams.

Nors pagrindiniais STEAM ugdymo centrais Kėdainių rajone tapo keturios miesto mokyklos – „Atžalyno“, Šviesioji gimnazijos bei „Ryto“ ir Senamiesčio progimnazijos, tačiau jos buvo įpareigotos siekti kuo didesnės tinklaveikos ir bendradarbiavimo su kitomis rajono mokyklomis. Tai užtikrino galimybę projekto lėšomis įkurtomis ugdymo erdvėmis, pavyzdžiui, moderniausia įranga aprūpintomis laboratorijomis, naudotis ir kitų mokyklų moksleiviams.

Kėdainiams – 3 mln.

Pasak konferencijoje dalyvavusios ir pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ įgyvendinimą Kėdainių rajone koordinavusios rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausiosios specialistės Aušros Čiukienės, bendra mūsų rajonui tekusi programos investicijų suma yra apie 3 mln. eurų.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programa turi apčiuopiamą, t. y. matomą, ir nematomą puses, – į dvi dalis išskirdama projekto investicijas, pabrėžė A. Čiukienė. – Matoma – tai atnaujintos klasės, modernios laboratorijos, ugdymo priemonės: nuo interaktyvių lentų, robotikos rinkinių iki kolbų. Šios investicijos suteikia galimybes.

O iš pirmo žvilgsnio tarsi nematoma pusė – investicijos į pedagogų ir ugdymo įstaigų vadovų kompetencijų stiprinimą. Tai kuria pokytį mąstyme.

Pagrindinės projekto ašys, į kurias koncentravosi programoje dalyvavusios mokyklos, buvo keturios: lyderystė, įtraukusis ugdymas, STEAM ir tinklaveika.“

Ugdo moderniai

Įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ programą rajono mokyklose jau įrengta 14 modernių laboratorijų: nuo chemijos iki dailės ir dirbtinio intelekto. Vaikai turi galimybę dirbti su naujausia įranga ir moderniomis priemonėmis.

„Taip pat turime devynias edukacines ir kultūrines erdves, skirtas mokymuisi per patyrimą, – toliau vardija A. Čiukienė. – Mokyklose įrengtos 3D virtualios realybės klasės, technologijų studija, renginių salės, skaityklos, lauko kūrybinė erdvė.

Didelį dėmesį mokyklos skyrė sensorinėms, įtraukiojo ugdymo ir poilsio zonoms, kad įvairių poreikių turintys vaikai čia galėtų atsikvėpti, pabūti saugiai, susikaupti.

Nepamirštas ir sportas bei laisvalaikis. Turime atnaujintą „Ryto“ progimnazijos sporto aikštyną. Tai pinigine prasme buvo bene didžiausia investicija, – pabrėžia specialistė. – Kitose „Tūkstantmečio mokyklose“ atnaujintos sporto erdvės, salės, įrengta neformaliojo ugdymo erdvė. Į visą šią modernią aplinką investuota apie 2,3 mln. eurų.“

329 mokyklų vadovai, pedagogai, pedagoginiai darbuotojai aktyviai įsitraukė į įvairius mokymus, dalyvavo stažuotėse, kūrybinėse dirbtuvėse. Visų suorganizuotų mokymų trukmė siekia 100 darbo dienų.

Tinklaveikos pagrindu 1148 mokiniai apsilankė ir praktines veiklas vykdė „Atžalyno“ bei Šviesiojoje gimnazijose įrengtose laboratorijose.

Pirmoji kregždė rajone

Konferencijos svečius naujose įstaigos erdvėse pasveikinusi Šviesiosios gimnazijos direktorė Violeta Liutkienė pabrėžė, kad didelė dalis lėšų šiam mokyklos priestatui užbaigti, įrangai, baldams įsigyti atėjo būtent iš STEAM programos.

„Mūsų gimnazija STEAM srityje turi labai didelę patirtį. Šia ugdymo metodika domėtis pradėjome prieš 16 metų, kai Lietuvoje tuo dar niekas nesidomėjo, – sakė V. Liutkienė. – Jau tada supratome, kad tai – ateities sritis ir į ją verta koncentruotis. Dabar džiaugiamės galėdami mokiniams suteikti tai, kas ypač aktualu šiandienos visuomenėje, gyvenime, moksle ir kas turi perspektyvią ateitį.“

Ieškodama galimybių plėtoti STEAM ugdymą, Šviesioji gimnazija užmezgė tvirtus akademinius ryšius su stipriausiomis šalies aukštosiomis mokyklomis.

„Kadangi Šviesiojoje gimnazijoje moksleiviai ne visada turėjo galimybę užsiimti praktine STEAM veikla, todėl susiradome daug išorinių partnerių ir su jais bendradarbiaujame iki šiol, – pasakojo V. Liutkienė. – Tada dar buvusios Žemės ūkio akademijos laboratorijose mūsų moksleiviai atlikdavo laboratorinius darbus. Bendradarbiaudami su Vilniaus TECH universitetu dalyvaujame „Ateities inžinerijos“ programoje, turime Vilniaus TECH grupę gimnazijoje. KTU universitetas mūsų moksleiviams taip pat pažįstamas – vaikai praktinius darbus atlikti važiuoja ir į šios aukštosios mokyklos laboratorijas.

STEAM ugdymas praturtina mokymo procesą – suteikia vaikams galimybę kurti, išradinėti. Moksleiviai vykdo gana rimtus projektus, – dėmesį atkreipė Šviesiosios gimnazijos direktorė. –Manau, kad STEAM ugdymas turi ateiti į kiekvieną mokyklą, nes tai aktualu.“

Mokslą patiria patys

„Atžalyno“ gimnazijos biologijos mokytoja Vaida Klevinienė konferencijos dalyviams papasakojo, ką pamokų metu veikia moksleiviai, pradėjus įgyvendinti integruotąjį ugdymą. Pasak pedagogės, „Tūkstantmečio mokyklų“ projektas padėjo ugdymo procesą priartinti prie gyvenimo ir pritaikyti užduotis prie mokinių poreikių.

„Aš pati labai mėgstu praktikos darbus, todėl labai džiaugiuosi, kad dabar atsivėrė daugiau galimybių vaikams prisiliesti prie mokslo, patirti jį patiems, – sakė V. Klevinienė. – Moderniai įrengtose laboratorijose per biologijos, biotechnologijos pamokas galime daryti daug įdomių darbų, į kuriuos integruojame chemiją, matematiką, netgi dailę – visada skatinu vaikus fiksuojant darbų rezultatus piešti patiems ranka.“

Pedagogė pasidalino keliais moksleivių atliktų darbų pavyzdžiais. Jaunieji biologai per mikroskopus tyrinėjo ląsteles, mielių fermentacijos procesus, turėjo galimybę pabūti gydytojais – iš tam tikrų mėginių bandė nustatyti žmogus sveikas ar serga, dalyvavo ir daugybėje kitų edukacinių veiklų.

Mokinių motyvacija auga

„Atžalyno“ gimnazija, įgyvendindama „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, susitelkė į dvi pagrindines sritis – lyderystę bei STEAM ugdymą.

„Šiose srityse įgavome daug naujų įgūdžių bei gebėjimų, – sakė „Atžalyno“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Giedrė Paškevičienė. – Labai daug bendradarbiavome su visomis rajono mokyklomis. Kvietėme jų moksleivius į svečius naudotis mūsų naujomis ugdymo erdvėmis. Turime fizikos-inžinerijos, robotikos, gamtos mokslų ir technologijų laboratorijas.

Matome, kad STEAM ugdymas jau dabar duoda pirmuosius pozityvius darbo vaisius – vaikų susidomėjimas šiomis mokslo sritimis po truputį auga, didėja moksleivių noras įsitraukti, o tai ypač svarbu, nes vienas didžiausių šio laikmečio ugdymo iššūkių – vaikų motyvacijos skatinimas. Modernios ugdymo erdvės, priemonės ir galimybės tikrai padeda auginti vaikų susidomėjimą mokslu.“