Informavimas ir konsultavimas – darbuotojų ir darbdavių pasitikėjimui skatinti

 Informavimas ir konsultavimas – darbuotojų ir darbdavių pasitikėjimui skatinti

Skirtinguose šaltiniuose ir įstatymuose galime aptikti žodžius „informavimas“ ir „konsultavimas“. Dažnai jie vartojami skirtingomis prasmėmis, skirtingose visuomeninio gyvenimo srityse ir įgyja skirtingą prasmę. Pavyzdžiui, socialinę paramą teikiančios organizacijos informuoja asmenis, kuriems reikalinga socialinė parama apie teikiamos paramos pobūdį, dydį ir kt. Arba Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 27 straipsnyje Informavimo paslaugos teigiama, kad informavimo paslaugos teikiamos siekiant padėti darbo ieškantiems asmenims susirasti darbą ar įgyti paklausią darbo rinkoje kvalifikaciją ar kompetencijas, reikalingas įsidarbinti, o darbdaviams – susirasti tinkamų darbuotojų. Arba Darbo kodekso 203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Darbo kodekso, kolektyvinių sutarčių, darbdavio ir darbo tarybos susitarimų ir kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais ir tvarka darbuotojai per darbo tarybas turi teisę būti informuojami ir dalyvauti konsultacijose su darbdaviais ir jų atstovais su darbuotojų darbo, socialinių, ekonominių teisių bei interesų įgyvendinimu ir gynimu susijusiais klausimais. 

Iš kelių bendriausio pobūdžio „informavimo“ ir „konsultavimo“ pavyzdžių matyti, kad tai tam tikros atskirų visuomenės narių grupių socialinio dialogo, pagalbos formos, kurias įgyvendina ar gali įgyvendinti tiek privatūs, tiek viešieji juridiniai asmenys, tiek valstybės įnstitucijos, ir jo (jų) tikslas yra padėti atskiriems visuomenės grupių nariams būti naudingais ir reikalingais, derinant jų ir visuomenės interesus. Darbo kodekso 161 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad darbo sutarties šalys ir jų atstovai savo interesus derina ir įgyvendina naudodamiesi socialinės partnerystės formomis, o socialinės partnerystės šalimis, t. y. socialiniais partneriais, laikomi darbuotojų atstovai ir darbdavių atstovai bei jų organizacijos; partnerystės darbdavio (ar atitinkamais atvejais – darbovietės) lygmeniu – darbdavys ir darbuotojų atstovai. 

Darbo kodekse informavimas apibrėžiamas kaip informacijos perdavimas darbuotojams ar darbo tarybai, siekiant supažindinti su klausimo, susijusio su darbuotojų darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis ir interesais, esme. Konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbo tarybų ir darbdavio užmezgimas ir plėtojimas. 

Jeigu įmonėje dirba dvidešimt ir daugiau darbuotojų, darbdavys kartą per kalendorinius metus, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio 1 dienos, pateikia informaciją darbo taryboms apie dabartinę ir būsimą įmonės, įstaigos, organizacijos (esant darbovietės lygmens socialinei partnerystei – ir darbovietės) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę darbo tarybos reikalavimu ir privalo konsultuotis su jomis. Taip pat darbdavys turi pateikti informaciją apie darbdavio būklę, struktūrą, galimus įmonės, įstaigos ar organizacijos ir jos padalinių užimtumo pokyčius, ypač iškilus grėsmei užimtumui, įskaitant informaciją apie darbuotojų skaičių, kategorijas, tarp jų ir laikinuosius darbuotojus. Svarbu pateikti informaciją tokiais aktualiais klausimais kaip planuojami personalo pokyčiai, galintys turėti lemiamą reikšmę darbuotojų darbo sąlygoms ir daryti įtaką darbuotojų atleidimui iš darbo. Darbdavys informuoja apie įvykusius darbo užmokesčio pokyčius ir numatomas jo tendencijas, darbo laiko organizavimo ypatumus,  įskaitant viršvalandinio darbo laiko trukmę ir jo organizavimo priežastis, darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių, kurios padeda gerinti darbo aplinką, įgyvendinimo rezultatus ir pan. Reikia atkreipti dėmesį, kad darbdavys privalo informuoti darbo tarybas ar darbuotojus apie bet kokius klausimus, turinčius ypatingą svarbą ekonominei ir socialinei darbuotojų padėčiai.

Informavimas ir konsultavimas gerina šalių dialogą, skatina abipusį pasitikėjimą įmonėse, darbo organizavimą daro lankstesnį, sudaro sąlygas darbuotojams mokytis įmonėje,  geriau užtikrinti jų saugą darbe, supažindina darbuotojus su prisitaikymo poreikiais, didina darbuotojų galimybes imtis priemonių ir veiklos, kurios pagerintų jų gebėjimą įsidarbinti netekus darbo, skatina darbuotojų dalyvavimą įmonės veikloje, skatina darbuotojų profesinį mokymą ir darbinių gebėjimų ugdymą, padeda sušvelninti darbdavio priimamų sprendimų neigiamas paskemes darbuotojams arba jų išvengti. Darbuotojams (jų atstovams) dalyvaujant sprendimų priėmimo procedūrose, padedama jiems geriau suprasti  darbdavio sprendimų prasmę ir būti sąmoningesniais juos įgyvendinant (gerėja sprendimų įgyvendinimo kokybė).

Jei turite klausimų, kviečiame konsultuotis su Valstybine darbo inspekcija arba įsilieti į socialinį dialogą internete adresu www.socdialogas.lt 

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.

Rekomenduojame parsisiųsti:

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Skip to content