In memoriam Vitolis Laumakys (PAPILDYTA)
Anapilin išėjo iškilus kėdainietis Kėdainių krašto garbės pilietis, Krašto kultūros premijos laureatas Vitolis Laumakys.
V. Laumakys gimė 1929 m. spalio 22 d. Kaune. 1948 m. baigė gimnaziją sidabro medaliu. Mokėsi Kauno politechnikos institute. 1948 m. spalio 15 d. buvo suimtas ir ištremtas į Vorkutą. Iš Vorkutos grįžo 1955 m. 1956–1961 m. mokėsi Kauno medicinos institute, kur įgijo gydytojo stomatologo specialybę. Atvyko dirbti į Kėdainių ligoninę, kurioje išdirbo iki 1996 metų.
V. Laumakys buvo 1990–1994 m. 1-ojo šaukimo Kėdainių rajono tarybos narys.
1962 m. Kėdainiuose V. Laumakys su bendraminčiais įkūrė mėgėjišką liaudies kino studiją „Mėgėjas“, kur buvo sukurti turintys išliekamosios vertės 35 filmai: vaidybiniai: „Te visad šviečia saulė“, „Bičiulis, brolis“, dokumentiniai: „Gervės skrenda šiaurėn“, „Berlincheno trikampis“, „10 mėnesių ir 10 dienų“, „Pro memoria“, „Aristavos raguotis“, „Kėdainių kronikos“ ir kiti.
Dalyvavo daugybėje mėgėjiško kino festivalių. Laisvai bendraujantis keturiomis kalbomis, dirbo tarptautinėse vertinimo komisijose Austrijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Latvijoje, Kroatijoje. Nuo 1964 m. Lietuvos kino mėgėjų sąjungos narys.
„Mėgėjo“ filmai išsiskiria menine verte, formos originalumu, jų kūrimo aplinkybėmis ir metodais. Šie filmai – ne tik unikalus XX a. Kėdainių istorijos šaltinis, bet ir reikšmingas mėgėjiško meno pavyzdys bei tikras įkvėpimo šaltinis šiandienos kino mėgėjams. 2013 m. „Mėgėjo“ filmų kolekcija pripažinta nacionalinės reikšmės dokumentiniu paveldu ir įrašyta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Į nacionalinį registrą įtraukiami unikalūs ir nepakeičiami dokumentinio paveldo objektai.
Vitolis Laumakys ne tik gydytojas, kino mėgėjas, bet ir poetas. Jo straipsnius ir eilėraščius spausdino laikraščiai „Rinkos aikštė“, „Mugė“, „Kėdainių garsas“, „Kauno žinios“, „Lietuvos aidas“, almanachai-LKRS (1998), (2003), (2008), www.ekuryba.lt -Kūryba-2005.
Nuo 1998 m. Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys, 1998–2000 m. Kėdainių literatų klubo „Varsna“ vienas įkūrėjų, pirmininkas, nuo 1999 m. Kėdainių Rotary klubo sekretorius.
Išleistos V. Laumakio knygos: „Apie gyvenimą ir save“, monografija, 1987; „Dalgis sėjantis rugius, eilėraščiai, 1996; „Gintarinis švilpesys“, „Probiržės, Įkvėpimai“, „Iškvėpimai, eilėraščiai, 1996,1999; „Tokioms čia vietos nėra“ (mamos dramatiškų atsiminimų motyvais), 2003; „Kėdainių motyvas“, eilėraščiai, 2004; „Toptelėjimai“, parapublicistika, 2005; „Pusnies degimas“, eilėraščiai, 2009; „Kėdainių kino studija „MĖGĖJAS“, albumas, 2012; „Smėlio laikas“, eilėraščiai, 2013; „Beveik viskas“ 2021, „Toptelėjimai“, įžvalgos, 2022.
PAPILDYTA
Su Anapilin išėjusiu iškiliu kėdainiečiu Vitoliu Laumakiu atsisveikinti galima rytoj, sausio 16 dieną, nuo 13 iki 21 valandos laidojimo namuose „Gedulo sala“ (Skongalio g. 1, prie Nevėžio). Po kremavimo urna į „Gedulo salą“ bus atvežta sausio 17 dieną 10 valandą. Atsisveikinimas tądien vyks iki 12 valandos.
Amžinojo poilsio V. Laumakys atguls Dotnuvos gatvės kapinėse Kėdainiuose.
V. Laumakio atminimą artimieji prašo pagerbti vienu baltos rožės žiedu.
6 Komentarai
Kiek teko susidurti, labai šiltas ir paprastas žmogus. Toks kažką paliekantis po savęs. Pabendravęs savaime tampi kitoks, geresnis. Praradom visa bendruomenė paprastą, bet visada su vidine inteligencija žmogų.
Įdomu, o kokia priežiūra buvo slaugos namuose? Ar viskas buvo atlikta tinkamai?
Priežiura ir požiuris į žmogu tokioje situacijoje atrodė atmestinas.
Man taip pat pasirodė žiūrint filmuotus tos įstaigos filmukus apie tralaliuškas ir koncertus. Kam ligotiems znonėms koncertas ant koncerto, ir dar tokie atlikėjai samdomi? Ar ne ramybės reikia, poilsio?
Nuotaikinga ir šmaikšti kino kronika. Te ilsisi ramybėje *
Dotnuvoj greiciausiai senukus marina?