IN MEMORIAM: Ramutė Ona Gaučienė
Ramutė Ona Gaučienė gimė 1940 metais Kazliškių kaime darbščioje, gausioje ir kuklioje lietuvių šeimoje. Vyriausia iš dukterų 1953 m. Ukmergės rajone baigė Vederų septynmetę mokyklą. Ją baigusi padirbo gimtajame kaime įsikūrusiame kolūkyje, o 1957 m. įstojo į tuometinį Vilniaus gyvulininkystės technikumą. 1961 metais su pagyrimu baigusi Technikumą įgijo teisę pasirinkti sau darbo vietą.
Ramunė Ona Gaučienė pasirinko Kėdainių rajono Meironiškio kolūkį, kuriame 18 metų dirbo vyriausiąja zootechnike. Už gerus darbo rezultatus buvo apdovanota Darbo raudonosios žvaigždės ordinu. Nuo 1979 metų rugsėjo 1 dienos pradėjo dirbti Pajieslio apylinkės vykdomojo komiteto pirmininke. Ja išdirbo iki 1987 m. Tais pačiais metais, sujungus Krakių ir Pajieslio apylinkes, tapo Krakių apylinkės vykdomojo komiteto pirmininke, o po 1990 metų – viršaite.
1995 m. baigusi viršaitės kadenciją, perėjo dirbti į Krakių seniūnijos žemės ūkio agrarinę tarnybą. Čia dirbo dvejus metus. 1997 metais buvo paskirta Krakių seniūne. Ja dirbo iki 2004 m. Moteriai vadovaujant ypatingai daug dėmesio buvo skiriama žmonėms ir aplinkai, kurioje jie gyvena. 1999 metais jos išpuoselėtos Krakės buvo pripažintos gražiausiu miesteliu visoje Kauno apskrityje. Buvo labai užsispyrusi, atkakli ir visada siekė aukštesnio išsilavinimo, bedirbdama jau Nepriklausomoje Lietuvoje 1982 metais apsisprendė ir vėl įstojo mokytis į Veterinarijos akademijos neakivaizdinį skyrių, kurį baigė 1986 m.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę 1990 metais Ramutė Ona Gaučienė iš keturių kandidatų pirmame ture buvo išrinkta į Nepriklausomos Lietuvos Kėdainių rajono pirmąją tarybą. Priklausė Komunalinio ūkio ir socialinių klausimų nuolatinei komisijai.
Su vyru Algirdu Ramutė Ona Gaučienė užaugino tris sūnus: Arijų, Saulių ir Daną. Ramutės Onos Gaučienės stiprybė buvo šeima ir gamta. Ypatingai puoselėjo šeimyninius ir giminystės ryšius. Būdama vyriausia iš seserų, Ramutė Ona Gaučienė globojo visas seseris ir, pirmiausia, rūpinosi jų likimais, tačiau jos dėmesio nestokojo nei tėvai, nei kiti giminaičiai, nuolat padėdavo bei su visais artimaisiais dalijosi savo ūkio produktais ir visomis gėrybėmis. Moteris buvo teisaus ir tvirto charakterio ir per savo gyvenimą išmoko organizuotai ir dalykiškai pasirūpinti ne tik šeima, bet ir kitais žmonėmis. Kaip ir šeimoje, taip ir savo miestelyje ji turėjo autoritetą. Klausimus ji sprendė dalykiškai, tiesiai ir mokėjo už savo sprendimus prisiimti atsakomybę. Gal dėl to neretai atrodė gana griežta ir valdinga. Savo sodyboje moteris augino didelį sodą ir atokvėpio bei ramybės ieškodavo čia pat, namų kieme, sodyboje, kurią apsodino visų rūšių medžiais. Ramutė Ona Gaučienė mėgo ir poeziją, studijuodama buvo literatų būrelio pirmininkė. Daug vėliau ji pati parašė savo giminės istoriją. Savo sielos gelmes užklojusi po tvirtu charakteriu, Ramutė Ona iki gyvenimo pabaigos rašė eiles.
Neįgausi vilties
Kad bus viskas gerai
Sudėvėtas kaip daiktas
Gyvenimas
Vis trumpės ir trumpės
Šlaitą kalno pasieki
Kojos klimpsta į žemę
Eiti daros sunkiau
Kol įaugsim į amžiną žemę
Ir tenai pasiliksim visam
(Paskutinis Ramutės eilėraštis. 2019 m. rugpjūtis)
