Šildymas brangs 12 procentų

Daugeliui gyventojų dar viena liūdna žinia – Seimas nusprendė nepratęsti iki šiol galiojusių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų už šildymą. O tai reiškia, jog vietoje buvusių 9 procentų mokestis padidės iki 21 procento. Atitinkamai brangs ir šildymas. Politikai aiškina, kad pabrangus šildymui valstybės paramos galės tikėtis platesnis miesteliuose ir kaimuose, privačiuose namuose gyvenančių šeimų ratas, tačiau kaip bus realiai? Kaip tai palies eilinius, neretai sunkiai galą su galu suduriančius žmones?

Mokesčių lengvatos neliko

Ilgą laiką galiojusi PVM lengvata šildymui pastaruoju metu kėlė nemažai aistrų. Ją panaikinti pasišovę politikai argumentavo, kad ji iš esmės yra neteisinga, nes pasinaudoti įstatymų numatyta galimybe mokėti mažiau už šildymą galėjo tik daugiabučiuose gyvenantys žmonės.

9 proc. PVM tarifas buvo taikomas visiems be išimties centralizuotai šildomų daugiabučių gyventojams, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, gaunamų pajamų. Kai tuo tarpu privačiuose namuose gyvenantys, patys krosnis bei katilus kūrenantys žmonės jokios lengvatos tikėtis negalėjo.

Tokiam sprendimui nepritarė

Kėdainiuose išrinktas Seimo narys Darius Kaminskas balsavo prieš tokią įstatymo pataisą ir nepritarė, kad būtų panaikinta PVM mokesčio lengvata šildymui.

„Manau, kad Seimo apsisprendimas padidinti PVM mokestį nuo 9 iki 21 proc. už šildymą yra socialiai neteisingas. Tai pajus visi šilumos vartotojai.

Atlyginimai nepaaugo 12 proc., tai iš ko žmonėms susimokėti už šildymą nenuskriaudžiant savo šeimų? Gerai, kad Seimas pritarė nors Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisai, kuria nuo birželio siūloma mokėti kompensacijas šeimoms, kurių išlaidos šildymui sieks 15 proc., o ne kaip yra dabar – 20 proc. pajamų. Tikinama, kad nors šildymas pabrangs, kompensacijų galės tikėtis kur kas didesnis žmonių ratas, nei gaudavo iki šiol. Bet žinote, kaip būna su tomis kompensacijomis: gal jums kompensuos tik 1–2 eurų skirtumą ir būsite valstybės remiamas, o pristatant dokumentus reikės laiką gaišti visiems vienodai“, – „Rinkos aikštei“ sakė D. Kaminskas.

[quote author=“D. Kaminskas“]Seimo apsisprendimas padidinti PVM mokestį nuo 9 iki 21 proc. už šildymą yra socialiai neteisingas. Tai pajus visi šilumos vartotojai. Atlyginimai nepaaugo 12 proc., tai iš ko žmonėms susimokėti už šildymą nenuskriaudžiant savo šeimų?[/quote]

Be to, pasak Seimo nario, nors kompensacijas gaunančių žmonių ratas tarsi išsiplečia, bet ženkliai pabrangus šildymui nukentės žmonės ir ypač jaunos šeimos, pasiėmusios iš bankų kreditus būstui įsigyti. Šiuos žmones prislėgs papildoma finansinė našta. Tiesa, Vyriausybė žada dalį būsimų išlaidų kompensuoti didinant išmokas už vaikus, tačiau kaip čia viskas bus, dar nėra galutinai aišku.

Dabar aišku tik tai, kad naujo sprendimo pasekmes skaudžiausiai pajus daugiabučiuose gyvenantys žmonės, todėl pasak D. Kaminsko, reikės pateikti dar nemažai siūlymų ir sprendimų siekiant didesnio socialinio teisingumo.

Kaip apskaičiuos išlaidas malkoms?

Iki šiol kompensacijų už kurą iš vietos seniūnijų galėdavo tikėtis tik socialiai remtini žmonės. O nuo šiol į valstybės paramą jau galės pretenduoti ir tie, kurie gauna mažesnes pajamas, tačiau nėra priskiriami socialinės atskirties kategorijai. Ką apie tai mano kaimiškųjų Kėdainių rajono seniūnijų seniūnai?

Juk ne paslaptis – nepaisant nemažais atlyginimais galinčių pasigirti didžiųjų Kėdainių įmonių, atokesnėse kaimo vietovėse darbuotojams dažniausiai mokamas tik minimalus atlyginimas.

„Galėsiančių pretenduoti į valstybės paramą ratas prasiplečia, tačiau reikės aiškiai ir tiksliai suskaičiuoti, kas tą paramą galės gauti. Belieka sulaukti skaičiavimo metodikų, apibrėšiančių išlaidas namo šildymui. Vienas dalykas, jeigu malkos pirktos iš įmonės, yra jų pirkimo dokumentai. O jeigu kurą nusipirko asmeniškai iš žmogaus, kaip tada apskaičiuoti?“ – samprotavo Truskavos seniūnas Vytautas Zakaryza.

Jis prisiminė – socialiai remtinoms šeimoms kompensuojant šildymo išlaidas kasmet savivaldybė patvirtindavo malkų kainas.

„Kita vertus, kaip nustatyti kiek reikia kuro namui šildyti? Matyt, bus patvirtinti normatyvai, atsižvelgiant ne tik į gyvenamąjį plotą, bet ir į paties namo konstrukciją – mūrinis ar medinis jis yra. Manau, kad ši reforma suvienodino visų žmonių – tiek gyvenančių daugiabučiuose, tiek ir kaime – galimybes pretenduoti į lengvatas šildymui. Juk iki šiol niekas nesigilindavo, kiek mieste gyvenantis žmogus uždirba, už šilumą visi vienodai mokėjo, kai tuo tarpu kaimo žmogus jokių lengvatų negaudavo“, – sakė Truskavos seniūnas V. Zakaryza.

Kaimo žmonės taps buhalteriais?

„Didžioji dauguma mūsų seniūnijos gyventojai verčiasi gaudami minimalius atlyginimus, tad nauja kompensavimo už namo šildymą tvarka mūsų žmonėms taps labai aktuali“, – „Rinkos aikštei“ sakė Krakių seniūnas Jonas Dalbokas.

Šiuo metu dar nėra aišku, kaip bus apskaičiuojamos išlaidos kurui, dar nėra parengta jų vertinimo metodikų. Krakių seniūnas prognozavo, kad pasikeitusi tvarka ne tik sulygino miesto ir kaimo gyventojus, bet ir privers juos detaliai skaičiuoti pajamas bei išlaidas.

„Iki šiol niekas detaliai išlaidų neskaičiavo, o 10 eurų virto tarsi nebe pinigu. Tačiau dabar, kai viskas paremta pajamų iš išlaidų balansu, žmonės turės skaičiuoti. Gal pačioje pradžioje tai padaryti bus kiek sudėtinga, tačiau apsimokės finansiškai“, – sakė J. Dalbokas.

Ar pradėjus mokėti kompensacijas už kurą mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms neatsiras tokių, kurie nuslėpdami pajamas bandys piktnaudžiauti? Krakių seniūnas įsitikinęs – žmonių mąstymas bei mentalitetas jau pasikeitęs, tad vargu ar dėl vienkartinės išmokos kažkas ryšis atsisakyti oficialaus darbo bei socialinių garantijų ir dirbs nelegaliai, slėpdamas pajamas.

O kiek palengvės sunkiau besiverčiančių gyventojų gyvenimas ėmus valstybei mokėti kompensacijas už privačių namų šildymą? Krakių seniūnas J. Dalbokas į tai atsakyti dar nesiryžta.

„Viskas priklausys nuo metodikų, kaip bus apskaičiuojamos šios išmokos“, – sakė J. Dalbokas.