Ieško sprendimų, ką daryti, kad gerai būtų ir pacientams, ir medikams

Jau daugiau kaip savaitę yra atnaujintos planinės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamos paslaugos pacientams. Vis dėlto taip, kaip anksčiau – nėra. Žmonės skundžiasi, kad ir toliau sunku patekti pas gydytojus bei kelia klausimą, kam reikia visų maksimalių apsisaugojimo priemonių, jei Kėdainiuose turėjome viso labo tik vieną koronaviruso atvejį? Ar situaciją galima pagerinti ir palengvinti abiems pusėms – tiek medikams, tiek pacientams? Šiuos klausimus šią savaitę svarstė Kėdainių ligoninės direktorius Stasys Skauminas ir Kėdainių pirminio sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorė Audronė Rimkevičienė su Kėdainių rajono vicemeru Pauliumi Aukštikalniu ir parlamentaru Dariumi Kaminsku. Susitikime iškeltas problemas D. Kaminskas jau aptarė su Sveikatos apsaugos ministru Aurelijui Veryga.

Kodėl konsultuoja nuotoliniu būdu?

Pirmiausia kalbėtasi apie visuomenėje taip aršiai kritikuojamą nuotolinį medikų darbą – diskutuota, ar tikrai negalima atnaujinti įprasto darbo, jeigu Kėdainiuose sergančiųjų koronavirusu buvo nustatytas tik vienas atvejis, ir tas pats jau senokai pamirštas?

Vis dėlto parlamentaras D. Kaminskas siūlo be reikalo neatsipalaiduoti. Pasak jo, jei nėra patvirtintų atvejų, dar nereiškia, kad tarp mūsų nėra sergančių asmenų. Mažiausiai ko reikia, tai ligos protrūkio gydymo įstaigoje.

[quote author=”D. Kaminskas”]Net ateity, kai karantino sąlygos bus dar labiau sušvelnintos, vis tiek išliks sudėtinga situacija priimant pacientus. Situacija ko gero negrįš į ankstesnę padėtį net jei karantinas bus visai atšauktas – koronavirusas pakeis mūsų įpročius ir darbo tvarką ilgam laikui.[/quote]

Be to, paaiškėjo, kad nuotolines konsultacijas gyventojai renkasi noriai – kaip pastebėjo P. Aukštikalnis, gydytojai dabar apjungia „gyvas“ konsultacijas su darbu nuotoliniu būdu.

„Medikų darbai rūpinantis žmonių sveikata tikrai nesustojo. Pavyzdžiui, PSPC gegužės 18 dieną turėjo 332 konsultacijas telefonu, 5 tiesioginio kontakto būdu, taip pat ambulatorijose ir medicinos punktuose buvo pakonsultuoti 207 pacientai, odontologai priėmė 24 pacientus.

Karščiavimo klinika nuo pat atidarymo pradžios priėmė 28 karščiuojančius pacientus, kurie turėjo karščiavimo požymių, būdingų užsikrėtus koronavirusu, tačiau laimei, kad diagnozė nei vienam nepasitvirtino.

Panaši situacija ir Kėdainių ligoninėje. Joje poliklinikos konsultacijas teikia 6 specialistai. Jie per dieną telefonu konsultuoja apie 50 pacientų“, – informavo P. Aukštikalnis.

Kol kas situacija tokia, kad ir toliau vaistų receptai ir kitos būtinos medicinos priemonės bus pratęsiamos nuotoliniu būdu.

Nedarbingumo pažymėjimai ir toliau išduodami taip pat nuotoliniu būdu.

Planiniai skiepai suaugusiems ir vaikams atliekami tik susisiekus ir susitarus su šeimos gydytoju, o laboratoriniai tyrimai atliekami tik šeimos gydytojo sprendimu ir tik tiems, kam tikrai yra būtini.

Ta proga, kad gydymo įstaigose lankosi mažai pacientų, nuspręsta laiką išnaudoti ir sparčiai imtasi remonto darbų – tad po karantino pacientai lankysis atnaujintuose gydytojų kabinetuose.

Tik dešimt

Paaiškėjo, kad pagal SAM rekomendacijas, laikantis visų saugumo nurodymų, kontaktinių pacientų gydytojas gali turėti vos dešimtį per dieną. Žinoma, „tarpuose“ konsultuojant kitus pacientus telefonu.

„Dabartinėmis sąlygomis paciento priėmimo tvarka tokia: 20 minučių skiriama konsultacijai, 5 minutės patalpų dezinfekcijai, 15 minučių patalpų vėdinimui.

[quote author=”P. Aukštikalnis”]Manau, kad PSPC taiko gerą metodą – pacientas užsiregistruoja registratūroje, o po to pacientui skambina gydytoja, o ne atvirkščiai, todėl pacientai yra priimami tiksliai pagal iš anksto nustatytą grafiką. Nesusidaro „telefoninės“ eilės.[/quote]

Taigi vieno paciento priėmimas kontaktiniu būdu užima 40 minučių gydytojo darbo laiko, todėl pagal dabartines karantino rekomendacijas gydytojas negalėtų priimti daugiau nei 10 pacientų per dieną. Tačiau dabar telefonu šeimos gydytojas vidutiniškai suteikia konsultaciją nuo 15 iki 45 pacientų.

Manau, kad PSPC taiko gerą metodą – pacientas užsiregistruoja registratūroje, o po to pacientui skambina gydytoja, o ne atvirkščiai, todėl pacientai yra priimami tiksliai pagal iš anksto nustatytą grafiką. Nesusidaro „telefoninės“ eilės“, – pasidžiaugė vicemeras.

Kaip spręsti?

Vis dėlto visi puikiai supranta, kad be koronaviruso yra galybė kitų sveikatos problemų. Kaip sudėlioti darbus taip, kad patenkinti būtų ir pacientai, ir medicinos personalas?

„Reikia nepamiršti, kad karantinas paskelbtas dėl koronaviruso, tačiau žmonės juk nenustoja sirgti ir kitomis ligomis.

Patekti pas gydytoją nėra taip paprasta, kaip anksčiau.

Net ateity, kai karantino sąlygos bus dar labiau sušvelnintos, vis tiek išliks sudėtinga situacija priimant pacientus. Situacija ko gero negrįš į ankstesnę padėtį net jei karantinas bus visai atšauktas – koronavirusas pakeis mūsų įpročius ir darbo tvarką ilgam laikui.

Su PSPC direktore Audrone Rimkevičiene kalbėjome, kad slaugytojos galėtų atlikti nemažai darbo nuotoliniu būdu. Tarkime, išduoti pažymas, pratęsti receptus ir panašius darbus atlikti – taip jos palengvintų gydytojų darbą ir jie galėtų suteikti daugiau paslaugų tiems, kuriems reikalinga būtent gydytojo konsultacija“, – kalbėjo parlamentaras D. Kaminskas.

Paaiškėjo, kad šiuo metu šiam planui įgyvendinti trūksta tik Registrų centro išduotų elektroninių parašų (USB atmintinių) slaugytojoms.

Neišsilaikys?

Dar vienas dalykas, kuris neramina gydymo įstaigų vadovus – medikų ir kito medicinos personalo darbo apmokėjimas. Kaip sako parlamentaras D. Kaminskas, siūlomi ir tokie variantai, kurie tiesiog nuvarytų gydymo įstaigas į bankrotą.

„Jeigu būtų anksčiau atšauktas karantinas, tai pagal dabartinę įstatyminę bazę gali gautis taip, kad gydymo įstaigoms apmokėjimas bus skiriamas pagal faktą – konkrečiai suteiktų paslaugų kiekį.

[quote author=”D. Kaminskas”]Kaip elgtis, kad nesulauktume antrosios susirgimų bangos? Nors karantinas visiems pabodo, tačiau per greitas atsipalaidavimas gali turėti skaudžių pasekmių, dėl to gali tekti vėl grįžti į itin griežtas karantino sąlygas. Reikalinga kantrybė.[/quote]

Žinant, koks dabar suteikiamų paslaugų skaičius, įstaigos gali bankrutuoti.

Dabar gydymo įstaigos gauna vos vieną dvyliktąją dalį buvusio biudžeto.

Kol kas šie pinigai suteikia galimybę joms egzistuoti, šiaip taip išgyventi šį laikotarpį.

Diskusijos Seime šiuo klausimu vyksta nuolat – ir Sveikatos reikalų komitete mes bandome rasti išeitį, kaip saugiai ir atsakingai išgyventi tą pereinamąjį laikotarpį.

Kaip elgtis, kad nesulauktume antrosios susirgimų bangos? Nors karantinas visiems pabodo, tačiau per greitas atsipalaidavimas gali turėti skaudžių pasekmių, dėl to gali tekti vėl grįžti į itin griežtas karantino sąlygas.

Reikalinga kantrybė.

Gyvename ir dirbame labai sudėtingomis sąlygomis, tokiu atveju negali būti viskas paprasta“, – įsitikęs Seimo narys D. Kaminskas.