Į gyventojų indėlius valdžia nusitaikė ne juokais, žada vilioti net didesnėmis palūkanomis
Gyventojai, kurie dabar, skaičiuojama, indėliuose laiko 55,5 mlrd. eurų, paskyrę pinigus krašto gynybai, galėtų tikėtis didesnės piniginės grąžos, nei gauna dabar./BNS nuotr.
Norint, kad Lietuva pasiektų savo ambicingą tikslą gynybai skirti 5–6 proc. nuo BVP, jau šiemet reikia apsispręsti, iš kur bus imami pinigai šiam tikslui. Šalies vadovo Gitano Nausėdos siūlymas tam panaudoti gyventojų indėlius, panašu, tapo pagrindine idėja, kaip gauti didesnį finansavimą gynybai. Tiesa, gyventojai, kurie dabar, skaičiuojama, indėliuose laiko 55,5 mlrd. eurų, paskyrę pinigus krašto gynybai, galėtų tikėtis didesnės piniginės grąžos, nei gauna dabar.
Svarstys, ar indėlius priims tiesiogiai, ar per komercinius bankus
Prezidento patarėjas Vaidotas Augustinavičius sako, kad kol kas svarstoma, kaip gyventojai savo indėlius galėtų paskirti krašto gynybai.
Vienas variantas yra, kad komerciniai bankai, kuriuose dabar žmonės laiko savo pinigus, galėtų bendradarbiauti su nacionaliniu plėtros banku „Investicijos Lietuvos ekonomikai“. Kitas variantas yra tas, kad lėšas gynybai gyventojai galėtų pateikti tiesiogiai pačiam nacionaliniam plėtros bankui.
Manoma, kad pinigus gynybai per bankus gyventojai skolinti galėtų per artimiausius dvejus metus.
Tiesa, kol kas nėra aišku, kiek didesnės palūkanos būtų priskirtos tiems indėliams, kurie skiriami krašto gynybai.
„Verta atkreipti dėmesį į infliacijos lygį.
Tikslas, kad gyventojų santaupos ne tik nenuvertėtų, bet dar ir duotų jiems grąžą. Matyt, į infliacijos rodiklį bus žiūrima sprendžiant dėl galutinių skaičių“, – sakė V. Augustinavičius.
Manoma, kad pinigus gynybai per bankus gyventojai skolinti galėtų per artimiausius dvejus metus.
Aut. past.
Taikėsi ir į pensijas
Tačiau ne tik gyventojų indėliai atsidūrė sąraše priemonių, kurios gali padėti gauti daugiau pinigų gynybai. Ir jei indėlius žmonės, bent kaip sakoma dabar, gynybai galėtų skirti savanoriškai, už tai gaudami didesnę finansinę grąžą, buvo ir siūlymų tiesiog imti ir naudoti pensijų fonduose sukauptus pinigus.
Ekonomistas Romas Lazutka atkreipė dėmesį, kad II pensijų pakopoje kaupiantys žmonės dalį pinigų pensijai kaupia patys, bet kitą dalį jiems prideda valstybė. O valstybės pinigus esą galima paimti ir naudoti ten, kur jų reikia labiau.
„II pakopos pensijų fonduose apie 5 mlrd. turto yra iš valstybės. Vargu ar gali būti rimtesnė priežastis valstybei jį susigrąžinti.
Žinoma, tai tik vienkartinėms išlaidoms, o pastoviam finansavimui nukreipti beveik 0,3 mlrd. valstybės, o gal ir 0,6 mlrd. privačias įmokas vietoje II pakopos į Gynybos fondą. Susikaupsim, kai nebegrės karas, o karo ir suirutės metu įdomu kas liktų iš tų įrašų apie sukauptą turtą fonduose?
Lenkai pasiėmė valstybės įmokėtas lėšas iš II pakopos prieš 10 m. negresiant karui.
Lenkijos Konstitucinis teismas pripažino tai teisėtu veiksmu. Ar mūsų KT nerastų straipsnio Konstitucijoje, kuriame šalies saugumas svarbesnis už neapibrėžtą tolimą senatvės viziją?“ – pareiškė ekonomistas.
