Į 7,5 mln. eurų Kėdainiai net nepretendavo

Kultūros ministerija išdalino daugiau kaip 7,5 mln. eurų iš Europos regioninės plėtros fondo trylikai projektų, kurie leis kultūros paveldo objektus plačiau atverti visuomenei, didinti juose kultūros paslaugų prieinamumą ir įvairovę. Iš šio milijoninio pyrago nė kruopelės neatriekta Kėdainių krašto kultūros paveldo objektams, nes būtent šių milijonų dalybų konkursui pagal Kultūros ministerijos 2021–2030 metų Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonės „Tvarių prielaidų ir paskatų aktualizuoti paveldo vertybes sukūrimas“ poveiklę „Kultūros paveldo aktualizavimas ir įveiklinimas“, Kėdainių rajono savivaldybė ir jai pavaldžios įstaigos savo projektų nepateikė ir pinigų paveldo objektams neprašė. Šiame konkurse dalyvavo tik dvi savivaldybei nepavaldžios įstaigos, norėjusios gauti finansavimą Šlapaberžės ir Lipliūnų dvarų įveiklinimo projektams, tačiau joms finansavimas nebuvo skirtas.

Pinigus skyrė 13-ai kultūros paveldo įveiklinimo projektų

Europiniais pinigais, į kuriuos galėjo pretenduoti ir Kėdainiai, bus finansuojamas Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio arklidės pastato aktualizavimas ir įveiklinimas, Skuodo evangelikų liuteronų bažnyčios pastato pritaikymas informacinėms, pažintinėms ir kultūrinėms veikloms, Čiulų dvaro ponų namo aktualizavimas, pritaikant jį „Skaičių muziejaus“ veiklai, dalies Linkuvos karmelitų vienuolyno ansamblio vienuolyno namo sutvarkymas ir pritaikymas kultūros paslaugoms teikti, buvusiai Klaipėdos dujų fabriko antrajai saugyklai atnaujinti, pritaikant pastatą koncertų salės ir muzikos garsų saugyklos kultūrinėms veikloms, Krakeniškių dvarui atnaujinti, pritaikant jį Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros muziejaus ir edukacijų veiklai.

Finansavimas skirtas ir Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus kultūros paslaugų prieinamumui ir įvairovei didinti, Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai įveiklinti ir aktualizuoti, Plungės M. Oginskio dvaro žirgyno pritaikymui menų sintezės laboratorijai.

Europos regioninės plėtros fondo lėšos bus panaudotos didinti ir Kretingos muziejaus žiemos sodo veiklų įvairovę bei interaktyvumą, investuotos į Domininkonų vienuolyno ansamblio Dievo Kūno bažnyčios patalpų atvėrimą visuomenei, Zyplių dvaro antrosios oficinos įveiklinimą, siekiant atkurti autentišką XIX a. kultūrinę erdvę, Žiežmarių sinagogai aktualizuoti ir įveiklinti.

Finansuojami projektai atrinkti Centrinei projektų valdymo agentūrai įvertinus pareiškėjų pateiktus projektų įgyvendinimo planus.

Kol savivaldybė nesugalvojo, kokius kitus paveldo objektus galėtų įveiklinti ir kokius projektus galėtų paruošti pagal naujo kvietimo finansavimo programų sąlygas ir specifiką, iniciatyvos ėmėsi savivaldybei nepavaldžios institucijos.

Aut. past.

Kėdainių savivaldybė į šias lėšas nepretendavo

Pasidomėjus, ar į šiuos 7,5 mln. eurų pretendavo ir Kėdainiai, ar iš Kėdainių rajono savivaldybės ar jai pavaldžių įstaigų buvo pateikti projektai ir prašymai skirti lėšų bent vienam Kėdainių rajono kultūros paveldo objektui, kuris galėtų būti plačiau atvertas visuomenei, Kultūros ministerija „Rinkos aikštei“ pateikė tokį atsakymą:

„Kėdainių rajono savivaldybė arba jai pavaldi įstaiga kaip pareiškėjai projekto įgyvendinimo planų pagal2021–2030 metų Kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonės „Tvarių prielaidų ir paskatų aktualizuoti kultūros paveldo vertybes sukūrimas“ kvietimo poveiklę „Kultūros paveldo aktualizavimas ir įveiklinimas“ (II kvietimas) neteikė.“

Savivaldybė teisinasi, kad 2022–2023 metais Kultūros ministerijai – paveldotvarkos programai pateikė paraiškas dėl Kėdainių dvaro sodybos minareto paveldo tvarkybos darbų finansavimo. Kadangi šis projektas atitiko Kultūros ministerijos finansavimo programos kriterijus ir buvo įvertintas aukštu balu, dalyvauti kitose programose su šiuo objektu nebuvo prasmės.

Nepretendavo, nes muziejaus projektas jau kartą buvo atmestas

Kėdainių rajono savivaldybė, prašoma paaiškinti, kodėl nepretendavo į 7,5 mln. europinių investicijų dalybas su kitais rajono kultūros paveldo objektais, „Rinkos aikštei“ pateikė Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialisto Edgaro Jasenkos parengtą atsakymą:

„2023 metais „Tvarių prielaidų ir paskatų aktualizuoti kultūros paveldo vertybes sukūrimas“ programai, kultūros paveldo aktualizavimui ir įveiklinimui buvo teikta viena paraiška ir projektas. Paraišką teikė Kėdainių krašto muziejus, siekdamas atnaujinti Evangelikų reformatų bažnyčią, ją įveiklinti ir pritaikyti neįgaliesiems. Darbų apimtys apėmė ne tik kultūros paveldo tvarkybos darbus, bet ir statybos darbus. Projekte įvardintų darbų vertė siekė 1 mln. Eur. Paraiška buvo atmesta grindžiant tuo, kad neatitinka reikalavimų, kadangi būtina pirmiau atlikti statinio stogo konstrukcijų suvaržymo darbus. Atsižvelgiant į tai, kad darbų mastas, jų vertė ir darbų atlikimo terminas yra per trumpas bei atlikti darbai neužtikrina paramos gavimo, ji antrą kartą pateikta nebuvo. 

Įvertinus didelę šio statinių komplekso istorinę ir kultūrinę reikšmę, Kėdainių rajono savivaldybės administracija, rodydama iniciatyvą, savomis lėšomis ėmėsi projektų ruošimo ir tvarkybos darbų. 2024–2025 metais pradėti balkono stiprinimo ir vargonų montavimo darbai. 2024 metais paruoštas Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios statinių komplekso varpinės fasadų tvarkybos darbų (remonto, restauravimo) projektas.

Viliantis bendromis Kėdainių rajono savivaldybės ir Kultūros ministerijos jėgomis atgaivinti ir atnaujinti kultūros paveldo objektus, juos įveiklinant ir pritaikant plačiai visuomenei, paruošti projektai ateityje bus teikiami kitoms paveldotvarkos programos lėšoms gauti.“

Kėdainių rajono savivaldybei tikriausiai vertėtų pagalvoti, ar tikrai neverta teikti projektų į tokias programas, kuriose dalijamus Europos Sąjungos milijonus sugeba atsiriekti kiti rajonai.

Aut. past.

Krašto dvarams pinigų negavo

O kol savivaldybė nesugalvojo, kokius kitus paveldo objektus galėtų įveiklinti ir kokius projektus galėtų paruošti pagal naujo kvietimo finansavimo programų sąlygas ir specifiką, iniciatyvos ėmėsi savivaldybei nepavaldžios institucijos.

Į kvietimą teikti projektus atsiliepė VšĮ Šlapaberžės dvaras, pateikęs projektą ,,Šlapaberžės dvaro (kultūros paveldo paminklo) atvėrimas visuomenei“ ir asociacija „Janpolija“, pateikusi projektą ,,Lipliūnų dvaro rūmų dalies sutvarkymas, įrengiant kultūrinės veiklos erdvę“.

Šlapaberžės dvaro projektui buvo prašoma71 tūkst. 794,42 Eur finansavimo (bendra projekto vertė 112 tūkst. 178,78 Eur), o Lipliūnų dvaro projektui – 581 tūkst. 131,65 Eur (bendra projekto vertė – 691 tūkst. 905,76 Eur).

Šlapaberžės dvare ketinta sutvarkyti stogą, įrengti grindinį šildymą, atnaujinti kultūros renginiams skirtą salę. Iš projekto lėšų planuota įsigyti reikiamą multimedijos ir įgarsinimo bei kitą reikalingą įrangą, baldus.

Kad Lipliūnų dvaras atgimtų ir būtų pritaikytas kultūrinei veiklai, jame būtina atlikti statybos ir tvarkybos darbus, tad rengiant projektą tikėtasi gauti lėšų ne tik šiems, bet ir restauravimo, projektavimo darbams, privalomiems tyrimams, taip pat planuota įsigyti įrangą, įrenginius, baldus, interjero detales, kurių reikia kokybiškai kultūrinei veiklai vykdyti bei infrastruktūrai prižiūrėti.

Deja, nei Šlapaberžės, nei Lipliūnų dvaro projektams finansavimas iš minėtos programos lėšų nebuvo skirtas, tad dvarų šeimininkams teks ieškoti investicijų iš kitų šaltinių, o Kėdainių rajono savivaldybei tikriausiai vertėtų pagalvoti, ar tikrai neverta teikti projektų į tokias programas, kuriose dalijamus Europos Sąjungos milijonus sugeba atsiriekti kiti rajonai.