Hidrologinė sausra praėjo – grėsmė neišnyko
Prieš maždaug mėnesį daugelyje šalies teritorijų buvo paskelbta hidrologinė sausra. Kėdainių rajonas – ne išimtis. Stichinė sausra tuomet buvo stebima Šušvės upėje ties Josvainiais. Nors, rodos, oras atvėso, o kritulių buvo tiek, jog net automobiliai skendo ir šlaitai šliuožė, tačiau, kaip sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Hidrologijos skyriaus vedėjas Juozas Šimkus, situacija rajone per beveik mėnesį pasikeitė nežymiai.
Sausros nebėra, bet rodikliai prasti
„Padėtis tokia, kad lietus, kuris buvo pastarosiomis savaitėmis, didelės įtakos nepadarė. Nevėžio upė šiek tiek pakilo, o Šušvėje vandens padaugėjo vos keliais centimetrais, bet vandens lygis vis tiek išliko žemas. Sausros rodiklis gal ne visai korektiškas, bet jis yra toks, koks yra. Ji kol kas nebefiksuojama, bet situacija yra ant ribos“, – apie Kėdainių rajone susiklosčiusią padėtį pasakojo J. Šimkus.
[quote author=“J. Šimkus“]Sausros rodiklis gal ne visai korektiškas, bet jis yra toks, koks yra. Ji kol kas nebefiksuojama, bet situacija yra ant ribos.[/quote]
Tiesa, LHMT Hidrologijos skyriaus vedėjas jos nedramatizuoja ir teigia, jog kiekvienų metų vasarą vandens telkiniuose būna nuosekis. Tačiau šių metų išskirtinumas yra tas, jog šiemet jis prasidėjo kiek anksčiau, nei įprasta.
„Sakyti, jog vyksta kažkas neįprasto ir ekstremalaus, negalima. Dažniausiai vandens nuosekis prasideda liepos pabaigoje–rugpjūtį. Šiais metais, galima sakyti, prasidėjo balandžio mėnesį, kai visoje Lietuvoje kritulių beveik nebuvo, o Kėdainiuose buvo fiksuojamas rekordas, kai per visą mėnesį neiškrito nė vienas lašas lietaus, – sakė specialistas. – Ankstyvam vandens sumažėjimui upėse įtakos taip pat turėjo ir tai, jog žiemą nebuvo pakankamai sniego, kuris sudarytų pavasarinį potvynį, todėl vasaros nuosekis prasidėjo gegužės–birželio mėnesį – taigi tai šiais metais yra neįprasta“, – kalbėjo J. Šimkus.
Kokia žala padaryta – pasakyti sunku
Paklaustas, kiek dienų dar turėtų lyti, kad vandens lygis pasiektų normos ribas ir hidrologinė sausra nebekeltų grėsmės, specialistas teigė, jog tai priklauso nuo vandens telkinio dydžio.
„Sunku pasakyti: mažose upėse užtektų trumpesnio lietaus – kelių savaičių vidutiniškai drėgnų orų, – sakė LHMT atstovas. – Tokioms upėms, kaip Nevėžis, Neris ar Nemunas, dar ir šiemet jaučiasi, kad ne tik šie, bet praėję metai buvo pakankamai sausi. Taigi toms didelėms upėms reikėtų vienerių ar dvejų metų, kad būtų vidutiniškai drėgni orai, ir tada atsistatytų vidutinis vandens kiekis. Tačiau mokslininkai jokių tyrimų nėra atlikę. Jeigu vasaros pabaiga, ruduo būtų vidutiniškai drėgni, tada tikėtina, kad kitų metų vasarą viskas sugrįžtų į savo vėžes.“
Kokios žalos gamtai padarė nusekusios upės, J. Šimkus konkrečiai atsakyti negalėjo. Tačiau, kad ji yra, jis neabejoja.
„Yra toks hidrologinės sausros rodiklis, vadinamas gamtosauginiu vandens debitu. Tai – vandens kiekis, užtikrinantis minimalias ekosistemos gyvavimo sąlygas. Kai kuriose upėse, taip pat ir Šušvėje, jis buvo žemesnis už gamtosauginį. Taigi kažkokia žala ekosistemai buvo padaryta. Kokia ji, kokio masto, mes neturime duomenų“, – kalbėjo hidrologas.
Geriamo vandens atsargos išdžiūti neturėtų
Taip pat, anot jo, yra ir dar vienas dalykas, neduodantis ramybės.
„Teoriškai yra paskaičiuota, kad minėtas vandens debitas gali pasitaikyti kartą per dvidešimt metų. O jis pasitaikė tiek pernai, tiek šiemet, tad tikrai aišku, kad kažkokios neigiamos įtakos jis turi. Tačiau tai yra natūralūs klimato kaitos procesai, prie kurių gamta galbūt taip greitai nespėja prisitaikyti ir gana sunku tą neigiamą poveikį įvertinti“, – mintimis dalijosi J. Šimkus.
Nuogąstaujančiuosius, jog Lietuvą užklupusios sausros gali išdžiovinti vieną iš didžiausių Lietuvos turtų – gėlą vandenį, specialistas ramina, jog taip nutikti neturėtų.
[quote author=“J. Šimkus“]Tokioms upėms, kaip Nevėžis, Neris ar Nemunas, dar ir šiemet jaučiasi, kad ne tik šie, bet praėję metai buvo pakankamai sausi.[/quote]
„Bendras kritulių, kurie papildo tiek upes, tiek požeminius vandenis, kiekis per pastaruosius metus netgi didėja. Tačiau skiriasi jų pasiskirstymas, ir mums tai atrodo neįprasta, – paaiškino hidrologas. – Dabar daugėja skystų kritulių žiemos laikotarpiu, kadangi žiemos švelnesnės, daugiau atlydžių. Taip pat daugėja ir sausųjų laikotarpių, bet bendras metinis kritulių kiekis nesikeičia. Tokių staigių ir ekstremalių svyravimų anksčiau būdavo mažiau. Pavyzdžiui, 2017 metų ruduo buvo ekstremaliai šlapias, o šių metų balandis – ekstremaliai sausas, bet bendras vidurkis – norma.“
Nors LHMT Hidrologijos skyriaus vedėjas sutinka, kad tai daro tiek neigiamą, tiek teigiamą poveikį, tačiau konkrečiai atsakyti, koks jis, yra sunku – tam reikėtų atitinkamų mokslinių tyrimų.
