Gyvūnų peštynių kaina
Augintinių turėjimas atneša ne tik džiaugsmą, bet ir galybę rūpesčių. Atsakingas augintojas gyvūnus privalo paženklinti, užregistruoti, skiepyti ir užtikrinti, kad jo augintinis netrukdys kitiems gyventojams – nekels triukšmo ramybės metu, nelandžios po svetimus kiemus ir nepuldinės žmonių bei jų augintinių. Tačiau vis dar neretas gyvūnas nėra ne tik nepaženklintas, bet ir vaikšto, kur nori, o tai neretai priveda iki gyvūnų peštynių, už kurias vėliau tenka brangiai sumokėti.
Svetimame kieme kaip savas
Nuosavų namų gyventojai turi užtikrinti tiek savo, tiek kitų augintinių ar jų šeimininkų saugumą. Todėl kieme palakstyti išleistas šuo neturėtų turėti galimybės išeiti į gatvę ar juo labiau kito kaimyno kiemą. Tačiau vis dar neretai nutinka taip, kad žmonės iš savo kiemų turi vyti lauk kaimynų šunis, kurie vaikštinėja ten be antsnukio ir puldinėja kieme laikomus šunis ar kates.
Be abejo, pirmiausia derėtų su kaimynais draugiškai pakalbėti ir bandyti tokią problemą spręsti gražiuoju. Tačiau ką daryti, jeigu kaimynai savo augintinio deramai neprižiūri, o šis dar ir užpuola ir sužaloja jūsų augintinį?
Kėdainių rajono savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausias specialistas Ričardas Boreiša teigė, kad nukentėjęs asmuo gali kreiptis arba į jų skyrių, arba į policijos pareigūnus. „Aišku, derėtų susitarti draugiškai. Jeigu vienas kaimynas papasakoja apie padarytą žalą, o kitas sutinka atlyginti patirtus nuostolius, galima susitarti ir be atitinkamų institucijų“, – sakė specialistas.
Parašyti raštiškai
Tiesa, draugišku susitarimu pasitikėti ir vienai, ir kitai pusei gali būti sunku. Nukentėjusysis niekada negali būti tikras, kad jo augintinį sužalojusio gyvūno šeimininkas visgi apmokės gydymo išlaidas, tuo tarpu apmokėjęs išlaidas žmogus negali žinoti, ar vis dėlto nebus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
„Galima pasirašyti raštą – datą, kada atsitiko įvykis, koks tas įvykis, kokia padaryta žala. Parašyti, kad kaimynas sutinka apmokėti gydymo išlaidas, o nukentėjęs asmuo, padengus nuostolius, pretenzijų nebeturės“, – komentavo R. Boreiša.
Gyvūnų laikymo tvarka
Jeigu asmuo netinkamai prižiūri savo augintinį, jei jis dažnai užpuola kitus gyvūnus ar žmones, iš tokių šeimininkų gyvūnas netgi gali būti konfiskuotas.
Kėdainių rajone laikomų auginių tvarkoje numatyta, kad šuo turi būti laikomas pririštas taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomas, ribos.
Uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti.
Jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei nepabėgs iš aikštelės, šuo gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio.
Asmenys, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse vedžiojantys šunis, turi surinkti jų šunų paliekamus ekskrementus ir kitus teršalus. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo.
Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.
Taip pat šunys, katės ir šeškai privalo būti paženklinti ir užregistruoti.
