Gyventojų perspėjimo sistemai atnaujinti reikės 300 mln. eurų
Atnaujindamos gyventojų perspėjimo sistemas savivaldybės pernai sukosi kaip išmanė – šiam darbui iš valstybės biudžeto jos pinigų negavo. Kiek šiemet tam bus skirta pinigų, kol kas neaišku, tačiau jau paskaičiuota, kad atnaujinti gyventojų perspėjimo sistemą, kurią sudaro tiek sirenos, esančios kiekvienoje savivaldybėje, tiek gyventojų informavimo sistema mobiliaisiais įrenginiais, tiek gyventojų informavimas žiniasklaidos priemonėse, kainuos 300 milijonų eurų. Naujasis vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigia, kad poreikis atnaujinti gyventojų saugumo ir informavimo sistemą yra.
Dalies gyventojų informacija nepasiekia
Gyventojams skirta perspėjimo informacija turi būti gausi ir kuo iš įvairesnių šaltinių, tuomet tikėtina, kad ją išgirs daugiau žmonių ir tokiu atveju jie labiau paisys perspėjimų.
Lietuvoje veikia gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Visuomenė gali būti perspėjama įvairiais būdais: gali būti įjungiamos civilinės saugos sirenos, siunčiami trumpieji pranešimai tiesiogiai į gyventojų mobiliuosius telefonus, skelbiami pranešimai šalies žiniasklaidoje, interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose. Į ekstremaliojo įvykio teritoriją gali būti siunčiami automobiliai, turintys garso stiprinimo įrangą, o atokių gyvenviečių gyventojai gali būti perspėjami per pasiuntinius.
„Pastaraisiais metais ne kartą pasitaikę atvejų, kai perspėjimo žinutės nepasiekė gyventojų ar pasiekė juos pavėluotai, akivaizdžiai rodo didžiulį poreikį šią sistemą iš esmės atnaujinti. Tik laiku ir tinkamai apie galimas grėsmes informuoti žmonės gali pasirūpinti savo ir artimųjų saugumu, taip pat tinkamai informavus gyventojus ir kitos tarnybos efektyviau gebės suteikti būtinąją pagalbą“, – sakė ministras V. Kondratovičius.
Kainuos milijonus
Gyventojų informacinė perspėjimo sistema modernizuojama bus prižiūrint Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui – mat ši sistema ir dabar yra valdoma būtent jo.
Ministerijos teigimu, prie sistemos modernizavimo prisidėti galėtų ir Nacionalinis krizių valdymo centras, Ryšių reguliavimo tarnyba ir mobiliojo ryšio operatoriai.
Vidaus reikalų ministerijos vertinimu, ši sistema turėtų būti įtraukta į kritinės infrastruktūros sąrašą. Tai leistų skirti reikiamą dėmesį jos saugumo užtikrinimui, taip pat būsimoms investicijoms šios sistemos techninei priežiūrai ir funkcionavimui. Numatoma, kad ateityje sistema bus sklandžiai integruota į vieningą gyventojų perspėjimo platformą.
Skaičiuojama, kad vien šios sistemos modernizavimui reikės 5,88 mln. eurų.
Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programa, kuriai dar pernai vasarą pritarė Seimas, apima ne tik minėtos sistemos modernizavimą, bet ir naujų priedangų, perspėjimo sistemų įrengimą, specialios mobiliosios programėlės sukūrimą.
Šiai programai numatyta skirti 285 milijonus eurų.
Kėdainiuose šiuo metu yra 34 perspėjimo sirenos. Pagal reglamentavimą sirenos turėtų įspėti 76 proc. gyventojų, tačiau tiesa tokia, kad iš tiesų taip ir nėra iki galo aišku, ar tokį procentą gyventojų iš sirenų sklindantis garsas tikrai pasiekia.
Aut. past.
Pernai savivaldybėms pinigų neskyrė
Kita gyventojų informavimo sistemos dalis yra sirenos, kurių patikrinimas vyksta du kartus per metus.
Kėdainiuose šiuo metu yra 34 perspėjimo sirenos. Pagal reglamentavimą sirenos turėtų įspėti 76 proc. gyventojų, tačiau tiesa tokia, kad iš tiesų taip ir nėra iki galo aišku, ar tokį procentą gyventojų iš sirenų sklindantis garsas tikrai pasiekia.
„Iš esmės su mūsų turimomis sirenomis viskas yra gerai.
Per paskutinį patikrinimą 4 sirenos nesuveikė, tačiau jos ir seniau neveikdavo. Pasirodo, jos jau buvo ne tik pasenusios, bet kai kuriose ir paukščiai lizdus susisukę. Taigi fiziškai visas sirenas reikėjo apžiūrėti, nukelti, išvalyti, pakeisti naujomis.
Toji sirena su paukščio lizdu buvo seniausia rajone – pastatyta dar 1967 metais. Dvi seniausios sirenos pas mus jau pakeistos, liko dar dvi pakeisti“, – anuomet kalbėjo savivaldybės civilinės saugos specialistas Jonas Švedas.
Kėdainių rajono savivaldybė pernai skyrė 29 tūkst. eurų įsigyti centrinei perspėjimo sirenų valdymo sistemai. Viliamasi, kad tai palengvins sirenų priežiūrą, įjungimą, patikrą.
Per paskutinį patikrinimą 4 sirenos nesuveikė, tačiau jos ir seniau neveikdavo. Pasirodo, jos jau buvo ne tik pasenusios, bet kai kuriose ir paukščiai lizdus susisukę. Taigi fiziškai visas sirenas reikėjo apžiūrėti, nukelti, išvalyti, pakeisti naujomis.
J. Švedas
Tiesa, atnaujinti reikia ir pačias sirenas, tačiau tai daroma palaipsniui, mat pinigų tam niekas nė neskiria.
„Sirenų turime tiek, kad uždengtume visą rajono plotą. Tačiau nemažai sirenų yra jau atgyvenusios. Jos yra veikiančios, bet jos nėra šiuolaikinės.
Pastaruosius dvejus metus perkame naujas, šiuolaikines sirenas, jų veikimo principas yra visai kitas.
Paprastai tai būdavo finansuojama iš valstybės biudžeto, bet šiemet valstybė finansavimo tam neskyrė.
Šiemet mes už savo lėšas nusipirkome dvi sirenas, dabar perkame centralizuotą valdymo sistemą, kitais metais, jei vėl iš valstybės biudžeto pinigų nebus skirta, reikės galvoti kaip skirti pinigų dar kelioms naujoms sirenoms. Nes dabar esančios veikia, kol kas, bet kai ateis laikas, žiūrėk, ir nebeveiks“, – sakė administracijos direktorius Gintautas Muznikas.