Gydymo įstaigoms uždraus imti papildomus mokesčius už valstybės finansuojamas paslaugas
VLK nuotr.
Gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas paslaugas Sveikatos apsaugos ministerija ketina uždrausti imti nuo 2026 metų.
„Susiduriame su kai kuriais atvejais, kuomet gydymo įstaigos, nors ir yra pasirašiusios sutartį su Valstybine ligonių kasa (VLK) ir už teikiamas sveikatos paslaugas jau yra sumokėjusi VLK iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), (…) nors ir yra prisiėmusios atsakomybę neimti papildomų priemokų iš pacientų, šios nuostatos nesilaiko“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. – Noriu ir siekiu, kad šiuo metu esantis nesusipratimas, kuris susiformavo ir yra išlikęs per ilgus dešimtmečius (…) būtų sutvarkytas. Ir kiekvienas iš mūsų, be abejonės, turime žinoti, kokias paslaugas mes gauname, už kokias paslaugas sumoka valstybė, ir už kokias paslaugas pacientas gali sumokėti pats“.
Taip ji kalbėjo spaudos konferencijoje pristatydama įstatymo pataisas, numatančias minėtą pokytį. Dėl to dar turės apsispręsti Seimas.
„Tikimės, kad nuo 2026 metų ši nuostata jau įsigalios. Todėl gydymo įstaigos turės pakankamai laiko pasiruošti pokyčiams, aptarti su mumis mechanizmus ir surasti konstruktyviausius sprendimus dėl nuostatos įgyvendinimo“, – teigė M. Jakubauskienė.
Pasak ministrės, gydytojui išrašius siuntimą, pacientas turėtų rūpintis tik savo savijauta, o ne galvoti, ar neprireiks papildomai susimokėti už reikalingą konsultaciją ar procedūrą.
SAM duomenimis, šiuo metu Lietuvos gyventojai per metus už valstybės jau apmokėtas paslaugas papildomai sumoka mažiausiai 40 mln. eurų. Daugiausiai pacientai susimoka už specialistų konsultacijas.
Ministerijos teigimu, šiuo metu galiojanti įstatymo nuostata, įtvirtinanti galimybę pasirinkti brangesnes paslaugas, medžiagas ar procedūras, teoriškai turėjo suteikti pacientams daugiau alternatyvų, tačiau praktikoje tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu.
Minėti pokyčiai palies tiek valstybines, tiek privačias gydymo įstaigas.
SAM duomenimis, šiuo metu Lietuvos gyventojai per metus už valstybės jau apmokėtas paslaugas papildomai sumoka mažiausiai 40 mln. eurų. Daugiausiai pacientai susimoka už specialistų konsultacijas.
„Šiek tiek apiplėšikaujama iš paciento“
Kaip teigia VLK direktorius Gytis Bendorius, privačios ir viešosios gydymo įstaigos yra sudariusios sutartis ir jų ribose turi teikti PSDF lėšomis apmokamas paslaugas.
„Ministerijos siūlymas yra panaikinti galimybę imti priemokas iš pacientų tuo metu, kai yra teikiamos paslaugos, apmokamos iš Ligonių kasų. Tai reiškia, jeigu ateinate su siuntimu konsultacijai į gydymo įstaigą ir gydymo įstaiga paims pinigus iš Ligonių kasų, tai visų mokesčių mokėtojų sumokėti pinigai, jokios priemokos papildomai imti negalima“, – kalbėjo VLK direktorius.
„Jeigu tai yra visiškai pilnai privati, visiškai pilnai apmokama konsultacija, tada visą paslaugos kainą pacientas sumoka gydymo įstaigai. Bet tarpinio varianto, kai šiek tiek paimama iš Ligonių kasų, šiek tiek apiplėšikaujama iš paciento, neturėtų būti“, – aiškino jis.
G. Bendorius taip pat tikino, jog privati medicina gali būti toliau praktikuojama.
„Papildomai teikti pilnai mokamas paslaugas niekas neuždraudžia. Papildomai darytis tyrimų, kurių nekompensuoja privalomojo sveikatos draudimo fondas, irgi niekas neuždraudžia. Privati medicina niekaip nepaliečiama“, – sakė VLK vadovas.
Jis taip pat tikino, kad nustatyti PSDF lėšomis kompensuojami paslaugų teikimo įkainiai yra pakankami ir padengia kaštus.
„Gali būti, kad kokia nors viena kita kaina yra šiek tiek per maža, tai jas pataisysim. Bet bendrąja prasme 99 proc. kainų yra adekvačios, padengia puikiai kaštus, nesukuria labai didžiulio pelno, bet padengia investicijų, darbuotojų atlyginimų, patalpų išlaikymo, administravimo, IT sistemų kaštus“, – sakė G. Bendorius.
VLK vadovo teigimu, bus nustatyti algoritmai, kuriais atvejais pacientams reikalingos brangesnės medicininės medžiagos.
„Apibrėšim, kokio sudėtingumo, tarkim, klubo sąnario endoprotezavimo atvejais reikalingi sudėtingesni protezai, o kokiais atvejais paprastesni. Ir manome, kad 99 proc. atvejų rasime, kaip tai išspręsti“, – teigė VLK direktorius.
„O visi marketinginiai apipasakojimai, kad truputėlį geresnis arba žydresnis lazeris ar kažkokie kiti dalykai, jie tada keliaus daugiau į tą pilnai apmokamų paslaugų sritį ir nebus tada privatūs pinigai painiojami su Ligonių kasų tarifais“, – pridūrė jis.
Pokyčiai palies tiek valstybines, tiek privačias gydymo įstaigas.
Įžvelgia galimą Konstitucijos pažeidimą
Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija sako, kad SAM siūlomas įstatymo pakeitimas ne tik pažeis pacientų teisę prisidėti savo lėšomis prie gydymo, paskatins šešėlinę ekonomiką.
Anot jos, netekę teisės atsiskaityti už papildomas paslaugas oficialiai, gyventojai bus priversti tai daryti mokėdami vokeliuose o „dėl geresnių protezų ar vienviečių palatų spręs pažintys ir kyšiai“.
Asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius taip pat atkreipia dėmesį, kad pataisos galimai pažeidžia ir Konstituciją.
„Kiekvienas Lietuvos gyventojas turi teisę pasirinkti brangiau kainuojančias ar papildomas paslaugas, medicinos priemones, už kurias gali pats susimokėti skaidriai. Toks ketinimas uždrausti gyventojams teisę į geresnį kojos protezą, akies lęšiuką ar vienvietę palatą tiek privačioje, tiek viešojoje gydymo įstaigoje, su kuria ligonių kasa yra sudariusi sutartį, jiems susimokant tik kainos skirtumą – nelogiškas ir galimai net prieštarauja Konstitucijai, nes pažeidžia Lietuvos gyventojų teisę pasirinkti“, – sakė jis.
Anot L. Paškevičiaus, apie šiuos sveikatos sistemos pokyčius privačioms gydymo įstaigoms nebuvo žinoma, jie nebuvo derinti.
Savo ruožtu M. Jakubauskienė akcentuoja, kad šis siūlymas atliepia Vyriausybės programoje esančias nuostatas, keitimai aptariami su partneriais.
„Ši iniciatyva įnešti skaidrumo ir aiškumo tarp teisės aktų ir nuostatų punktų buvo įrašyta į Vyriausybės pačią programą. Taigi, jau pačioje Vyriausybės programoje, dėl kurios yra sutarę koalicijos partneriai, šita nuostata buvo priimta ir jai buvo pritarta“, – sakė ministrė.
„Be abejonės, kad laikydamiesi atvirumo ir dialogo principo, mes susitinkame su (…) tiek koaliciją sudarančiomis, tiek kitom frakcijom, ir kalbamės, ir diskutuojame, ir paaiškiname savo logiką, principus ir pridėtinę vertę valstybinei sveikatos, apskritai sveikatos sistemos skaidrinimui“, – teigė ji.
Pasak ministrės, tikimasi, jog ilgalaikėje perspektyvoje šis sprendimas leis pasiekti strateginių SAM tikslų: padidinti paslaugų prieinamumą, mažinti eiles.
2 Komentarai
Jie tik dabar pamatė ir sužinojo apie tas metų metus imtas priemokas?Kaip ir eiles poliklinikose?Kaip ir po operacijos ketvirtą dieną iš ligoninės lovos namo siunčiamą ligonį?Na tikrai kad tai tik šiandie iš Marso atvykę nauji reformatoriai.
Kas per neo komunistu iprotis skaiciuoti svetimus pinigus? Jei as sugebu uzdirbti ir moku mokescius ir man priklauso tam tikra suma nemokamu paslaugu krepselis, kodel as negaliu susimoketi papildomai is savo kisenes ar draudimo ir gauti papildoma kokybe?
Noras dar daugiau suvaryti zmogeliu i valstybines klinikas, kurios ir siaip nesusitvarko su apkrovomis?
Pries n metu jau vienas briedzio trenktas Andriukaitis bande komunizma ivesti, nepaejo, tai dabar sita su protu pasipykusi ta pati bandys.
O berazumiai plojantys rankutemis del tokio sprendimo nelabai supranta, kad jiems nuo to geriau nebus. Niekam geriau nebus. Bet matomai is pavydo tada norima kad ir kitiems blogai butu.
Tikiuosi sitos beprotes noras nepavirs istatymu (jei ne LRS, tai bent KT uzblokuos sitas komunistines pasakas)