Gustomelyje – sukrečiančios agresijos žaizdos

Eldoradas BUTRIMAS

Specialiai iš Gustomelio, Ukraina

Po to, kai Bučoje buvo rasti masiniai nukankintų civilių kapai, šis Ukrainos sostinės Kijevo priemiestis tapo Kremliaus karių sadistiškumo simboliu.

Oficialiai skelbiama, kad nuo Kijevo iki Bučos yra 24 kilometrai, tačiau realiai nuo kraštinių Kijevo daugiaaukščių iki Bučos pradžios atstumas yra beveik per pusę trumpesnis. Kad priešas buvo priartėjęs nepaprastai arti prie Kijevo tampa akivaizdu įsėdus į maršrutinį mikroautobusą, vykstantį į Bučą.

Sodybos pavirto į griuvėsius

Mikroautobusas nr. 406 vyksta nuo metro sustojimo pavadinimu „Akademinis miestelis“. Nuvažiavimas  iki Bučos kainuoja 50 grivinų arba 1,3 euro, tačiau vairuotojas bilietukų niekam neduoda.

Pravažiavus vos keletą kilometrų pasimato į pakeles nustumtos barikados, o pušynuose – daugybė iškastų apkasų ir specialių įtvirtinimų, kurių pagalba buvo ruošiamasi ginti sostinę. Dar už kelių kilometrų mikroautobusas iš greitkelio pasuka kairėn, į kelią, einantį į Bučą.

Vos pravažiavus sankryžą kelio pakraštyje stovi didžiulis sudegęs sunkvežimis, o už jo – sudegusi degalinė su kavine. Karo pradžioje šis sunkvežimis buvo pastatytas kelio viduryje, kad blokuotų pravažiavimą į Kijevą, o bombai pataikius į degalinę, buvo suniokotas ir sunkvežimis.

Pavažiavus penketą kilometrų tolėliau pasimato užrašas, kad čia baigiasi Kijevas. Už jo stovi kita lentelė, skelbianti, kad prasideda Gustomelio gyvenvietė.

Netrukus išvystu ir palei pakelę suręstus privačius namus. Pavažiavus dar kelis šimtus metrų ima daugėti griuvėsių, į kuriuos pavirto sodybų pastatai.

Kai aplink ima matytis vien griuvėsiai, nusprendžiu išlipti iš mikroautobuso, kelionę į Bučą atidėdamas vėlesniam laikui. Už pasiaukojimą nepraleidžiant priešo į Kijevą, Gustomeliui taip kaip ir Bučai bei Irpiniui prezidento sprendimu buvo suteiktas miesto didvyrio vardas.

Šios trys gyvenvietės yra neperskiriamai susijusios, nes pasibaigus vienai iš karto prasideda kita. Kažkada tai buvo nedideli kaimeliai, tačiau juose esantys pušynai, ežeriukai ir tekantis Irpinio upelis šias priemiesčio gyvenvietes išpopuliarino ir jos ėmė plėstis.

Tris kaimynines gyvenvietes suartino padidėjęs gyventojų kiekis bei naujai statomi namai, o dabar amžiams jas suvienijo ir vienu metu patirti žiaurūs išgyvenimai. 

Negalėdami įveikti Irpinio upelio, priešo tankai tada sustojo Bučoje ir iš pykčio šaudė į gyvenamuosius namus Irpinyje bei Gustomelyje, o atsakomieji ukrainiečių šūviai skrido į priešo apkasus Bučoje.

Gustomelio viduryje stovi didelė sankryža, sujungianti tris gyvenvietes. Toliau tiesiai važiuojant pasitinka Buča, į kairę pasukus netrukus prasideda Irpinis, o pasukus į dešinę vėl prasitęsia Gustomelis.

Pagilinę upelį, užblokavo tankų persikėlimą

Šiaip Gustomelis yra didelis pagal plotą, bet su 17 tūkstančių gyventojų jis yra vadinamas miesto tipo kaimu, nors Lietuvoje tiek gyventojų turinčios vietovės, pavyzdžiui Kretinga ar Plungė yra laikomos miestais. Buča ir Irpinis turi miestų statusą, juose iki karo buvo prisiregistravę atitinkamai 28 ir 60 tūkstančių žmonių. 

Okupantai tikėjosi pro šias gyvenvietes pravažiuoti greitai ir pulti Kijevą, tačiau visus jų planus sugriovė susprogdintas Irpinio-Bučos tiltas per Irpinio upelį. Tiltą susprogdinę ukrainiečiai tuo pačiu paleido ir užtvankos vandenis, kas keleriopai pagilino Irpinio upelį ir užblokavo rusų tankų persikėlimą.

Maskoliai kelis kartus statėsi pontoninius tiltus, tačiau ukrainiečių artilerija šiuos sėkmingai susprogdino. Priešai įstrigo Bučoje, nes miškai čia yra labai pelkėti ir į Kijevą tankai pravažiuoti gali tik plentu.

Negalėdami toliau prasibrauti, iš įniršio keršydami maskoliai ėmė sprogdinti gyvenamuosius namus ir žudyti gatvėse sutiktus žmones, šių lavonus paslėpdami paskubomis iškastose duobėse.

Labiausiai nukentėjo tie Irpinio bei Gustomelio mikrorajonai, kurie stovi arčiau Bučos. Juose beveik visus namus kliudė bombos ir dabar čia viešpatauja griuvėsiai.

Primena siaubo filmą

Arčiausiai Bučos stovintis Gustomelio mikrorajonas vadinasi Moščicė. Pasivaikščiojimas po jį net dabar sukelia šiurpulį. Sugriautų namų kiemuose tebesklando svilėsių smarvė ir ausį rėžia tyla, kurią pertraukia vien vėjo judinamo lango rėmo ar durų liekanos girgždesys.

Šie garsai primena siaubo filmuose perteikiamą nuotaiką, tačiau Mošcicėje slegia realūs pojūčiai, o ne pramanyti. 

Užlipus į sudegusio mūrinio trijų aukštų biurų nuomos pastato viršų pasimato, jog sveiki namai yra tik Mošcicės pakraščiuose, o centre vien griuvėsiai. Prie šio pastato stovinčiame garaže sutinku čia įrengtų mašinų remonto dirbtuvių savininką Valerijų Leščenką.

Dar neapsisprendė, kada pradėti gaivinti verslą

„Iš biurų nuomos pastato nieko nebus, jo savininkas atsivežė ekspertus, o tie pareiškė, kad ugnies karštis sugadino sienas, jos trupa ir namą reikės nugriauti. O mano išsinuomoti garažai nenukentėjo ir aš galėsiu pratęsti veiklą“, – tvirtino meistras.

34 metų V. Leščenka nebuvo apsisprendęs, ar verta pradėti remontą ir gaivinti įmonę, mat baiminosi pranešimų, kad okupantai planuoja iš naujo pulti Kijevą. Be to, komunalininkai kol kas Gustomelyje sugebėjo atstatyti tik geriamo vandens tiekimą, o elektrą pajungė ne visiems, jos dar nėra ir jo garaže.

Dingus elektrai neveikė signalizacija, o tuo pasinaudojo nežinomi vagys, pagrobę iš garažo brangius remonto įrankius, video kameras. 

Šeimą išgabeno, o pats sugrįžo

„Karas prasidėjo ketvirtą valandą ryte, išgirdęs tokius pranešimus skubiai išgabenau žmoną su dviem dukromis į Vakarų Ukrainą, o pats grįžęs nuskubėjau į garažą“, – pasakojo vaikinas.

V. Leščenka neseniai buvo nusipirkęs išsvajoto modelio seną „Mercedes“ automobilį, kurį meistras karo išvakarėse išardė, tad dabar teko skubiai jį surinkinėti. 

„Iki vakaro mašiną surinkom, susikroviau į ją brangiausius garažo reikmenis ir išvežiau, o kito meistro mašina, palikta prie garažo, sudegė“, – pasakojo vaikinas.

Karas, V. Leščenkos teigimu, apnuogino tiek blogąsias, tiek gerąsias žmonių savybes. Jo brolis su šeima gyvena Bučoje, tad prasidėjus bombardavimams slėpėsi rūsyje, o kai buvo atidarytas „žaliasis koridorius“ pabėgėliams, jis su mašina važiavo ir užgeso laukuose. 

„Buvo žiema, žmona su dviejų metų sūneliu puolė į paniką, tačiau sustojęs vienas vyriškis pasisiūlė padėti. Nuvažiavęs trisdešimt kilometrų nupirko naują akumuliatorių ir parvežė, ko mano brolis sakė niekada gyvenime nepamirš“, – papasakojo meistras.

V. Leščenka su šeima gyvena Kijeve, o mašinų remonto dirbtuves Moščicėje įsteigė tik prieš keturis metus. Žmona dirbtuvėse priiminėjo užsakymus net būdama nėščia, ir džiaugėsi, kad įmonė tampa rentabili.

Karas sugriovė visus planus

Šeima planavo gerintis būstą, vykti atostogauti į užsienį, tačiau karas visus planus sugriovė. 

„Dabartinė mūsų ekonominė situacija yra labai prasta, praradome pajamas, naujo gerai apmokamo darbo rasti nepavyko, tad teko parduoti auksinius žmonos papuošalus ir prašyti tėvų paramos“, – apmaudo neslepia V. Leščenka.

Vaikino teigimu, dėl baimės, kad okupantų puolimas gali vėl atsinaujinti, Moščicėje niekas neskuba gaivinti įmonių ar remontuoti sugriautų namų. Visi laukia pergalės, tačiau dalis žmonių čia gali nebegrįžti, nes per skaudu yra grįžti ten, kur žuvo artimieji ir griuvėsiais pavirto namai.

Ukrainiečiai nepamirš okupantų žiaurumo

Užsiropštęs ant kito sugriauto namo stogo liekanos pamačiau netoli stovintį paminklą. Priartėjęs prie jo supratau, kad tai paminklinis monumentas, skirtas pagerbti žuvusius sovietų karius „išvaduotojus“ per Antrąjį pasaulinį karą.

Monumentas, buvo nusėtas daugybe žymių, kurias paliko skeveldros bei šūviai. Į karį atskriejusios kulkos paliko tris dideles skyles jo paminkliniame kūne bei perskrodė rankoje laikomą vėliavą.

Nesuniokotas užtat liko ant vieno kelio padėtas šalmas su penkiakampe žvaigžde. 

Neabejoju, kad po karo ukrainiečiai vietoje šio monumento pastatys kitą, o penkiakampės sovietinės žvaigždės simboliai išnyks tiek čia, tiek visoje šalyje. Juolab, kad ant minėto monumento puikavosi užrašas „nieko nepamirštame“. 

Ukrainiečiai tikrai nepamirš dabartinių okupantų žiaurumų, o įamžins su jais kovojusius savus didvyrius – jaunus ir pagyvenusius, vyrus bei moteris.