Gražiausias upės pavadinimas – Ašarėna
Kėdainiečiai išrinko gražiausią upėvardį – Ašarėna. Šis pavadinimas surinko beveik 50 proc. balsų. Šušvė – antroje vietoje, o Obelis – trečioje. Dar nemažai dėmesio sulaukė upių Dotnuvėlės, Smilgos, Dangaučiaus pavadinimai.
Ašarėna – upelis Kėdainių rajone, Pelėdnagių seniūnijoje; Nevėžio kairysis intakas. Prasideda Pašilių miško pakraštyje, 1 km į pietus nuo Medekšių. Teka į šiaurės rytus miško pakraščiu, paskui pačiu mišku. Pačiame žemupyje prateka po Kėdainių–Babtų keliu ir įteka į Nevėžį 52,1km nuo jo žiočių. Aukštupio vaga sureguliuota. Ties Pelėdnagiais, 0,4 km nuo upės žiočių, sudarytas 5,7 ha Ašarėnos tvenkinys.
Šėtos herbe ir Šėtos gimnazijos atributikoje yra obelis. Medžio simbolis atkeliavo iš per kraštą pratekančios Obelies vardo. Nevėžio intakas Obelìs, Obelė̃ pagal kilmę neginčijamai kalbininkų siejama su lietuvių obelìs, obelė̃ „medis“ ir obelìs „obuolys“, tai yra giminiška bendrašakniams baltų ir slavų kalbų žodžiams, irgi reiškiantiems „obelis“.
Kaip ir Nevėžis ar Smilga, Obelis yra vienas seniausių dokumentuose užrašytų regiono vandenvardžių.
Protėviai regėję grėsmingą vandens tėkmę, todėl Šùšvė, Šušvė̃, Šiùšvė, Šùšvis, Šušvỹs – ilgiausias Nevėžio intakas – siejama su bendriniais žodžiais, reiškiančiais šiùšti „šiauštis, priešintis“, šiùšinti „šiušti; bauginti, gąsdinti; šlaminti; ūžiant, šniokščiant kristi“.
Aprašant prie Šušvės esančių vietų vardus, ne kartą pažymėta, kad per potvynius upė krantus verčianti.
Gražiausio upėvardžio rinkimus inicijavo Kėdainių rajono savivaldybė ir Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių M. Daukšos skyrius.
