Gamtinių nelaimių tik daugės: ar Kėdainių rajonas pasiruošęs klimato kaitai?

Sparčiai vykstant klimato kaitai, kai žiema jau net nebeprimena žiemos, o vasara panašėja ne į lietuvišką, o į tropinę, vis garsiau Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kalbama ir apie atsinaujinančius energijos išteklius. Akivaizdu, kad Kėdainių rajonas kol kas negali pasigirti nei vėjo, nei saulės jėgainių parkais. Elektrą čia savo reikmėms su saulės baterijomis gamina vos vienas kitas gyventojas, o tuo užsiimančių ar ketinančių tai daryti įmonių – vos viena kita. Kokios mūsų rajono perspektyvos? Ar jau esame pasiruošę gamtos diktuojamiems pokyčiams? Šiuos klausimus šį kartą teikiame vienam iš Kėdainių rajono vadovų vicemerui Pauliui AUKŠTIKALNIUI, kuris įsitikinęs, kad mūsų rajone atsinaujinančiai energetikai turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys.

– Gerbiamas vicemere, neseniai dalyvavote tarptautinėje konferencijoje „Wind Mission Lithuania 2020“, kuri buvo skirta aptarti svarbiausias aktualijas vėjo energetikos rinkoje. Dalyvavote diskusijose apie pasaulines tendencijas atsinaujinančios energetikos srityje, tačiau kokia iš to nauda mūsų rajonui? Ar Kėdainiai realiai jau pribrendo atsinaujinančios energetikos atsiradimui šiame rajone?

– Kol kas Kėdainiai išties atrodo kukliai ne tik pasaulio, bet ir Lietuvos atsinaujinančios energetikos kontekste.

Dabar Lietuvoje yra beveik 3 tūkst. 600 saulės elektrines įsirengusių ir elektrą gaminančių vartotojų. Per trejus metus jų skaičius išaugo 15 kartų. Tuo tarpu Kėdainiai tokiu augimu šioje srityje negali pasigirti, tad tikrai turime, kur pasitempti.

Tačiau džiugina tai, kad šis klausimas yra įtrauktas į Lietuvos strategiją, kurioje numatoma, kad 2030 metais vėjo jėgainių parkuose bus pagaminama virš 30 proc. elektros energijos. Vadinasi, Kėdainių rajonas turi dar visą dešimtmetį, kad pasivytų ir pralenktų savo kaimynus.

[quote author=“P. Aukštikalnis“]Kaip mes gyvensime, kaip sparčiai ir sėkmingai prisitaikysime prie pokyčių aplinkoje, priklauso ir nuo bendruomenės, ir mūsų visų brandumo bei bendruomeniškumo. Auga mūsų vaikai. Jie irgi norės gyventi šioje žemėje saugiai ir sveikai.[/quote]

– Tačiau strategijos kartais ir lieka tik strategijomis. O ką realiai būtų galima padaryti mūsų rajone?

– Na, pavyzdžiui, jei savo laukuose ūkininkas dėl klimato kaitos procesų jau penkerius metus iš eilės patiria nuostolių, tai ar ne pats laikas pagalvoti apie nuostolių padengimą plačiau ir intensyviau pasinaudojant Lietuvos energetikos ministerijos dotacijomis ir bendradarbiaujant su bendruomene statyti vėjo arba saulės jėgaines? Prašymai, kad mokesčių mokėtojai padengtų nuostolius (ir dar kolektyvinius – visiems vienodai), kažin ar perspektyvu? Tai neesminis problemos sprendimas. Esant tokiai sparčiai klimato kaitai, gamtinių nelaimių tik daugės. Tai buvo akcentuojama ir šioje minėtoje tarptautinėje konferencijoje. Turime imtis veiksmų ir spręsti problemas kartu.

– Ar vėjo jėgainės mūsų rajonui iš tiesų yra aktualios? Juk Kėdainių rajonas nėra tas, kuris yra labai vėjuotas…

– Žinoma, kad aktualios. Klimato kaita yra itin svarbus klausimas. Tai ir globalu, ir konkretu. Viskas mūsų rankose.

Technologijos vystosi ypač sparčiai ir juo labiau tokioje srityje kaip atsinaujinanti energetika. Vėjo jėgainių naudingumo koeficientas yra smarkiai išaugęs lyginant su senos kartos. 

Vėjo jėgainės, pastatytos jūroje ar pajūryje, gauna daugiau vėjo, sugeneruoja daugiau elektros energijos ir atsiperka greičiau, o vėjo jėgainės, pastatytos tokiuose rajonuose kaip Kėdainiai, atsipirks vėliau, ir čia yra vienintelis skirtumas.

– Kokia situacija su atsinaujinančiais energijos šaltiniais mūsų rajone, t. y. ar daug žmonių juos naudoja?

– Mūsų rajonas smarkiai atsilieka šioje srityje lyginant su kitomis savivaldybėmis, tačiau jau matosi progresas, pradedant mažomis ūkyje naudojamomis saulės baterijomis, baigiant nedidelėmis vėjo jėgainėmis. 

Artimiausiu metu, tikėtina, Kėdainių mieste gali atsirasti ir didelis plotas (parkas) su saulės baterijomis.

– Kaip manote, ar kas nors galėtų Kėdainių rajone pasinaudoti Lietuvos energetikos ministerijos dotacijomis ir, bendradarbiaujant su bendruomene, statyti vėjo arba saulės jėgaines?

– Be jokios abejonės. Jau yra pasinaudojusių. Ir tai tik plėtosis, nes tai labai perspektyvu. Saugome gamtą, savo sveikatą ir mažiname klimato kaitą.

[quote author=“P. Aukštikalnis“]Bendruomenės gali rašyti pačios projektus ir gauti finansavimą arba bendradarbiauti ir gauti akcijų iš vėjo jėgainių statytojų, t. y. tapti dalininkėmis ir kartu su verslu dalintis pelnu. Žinoma, ne visos bendruomenės randa tokį kontaktą. Bet ta linkme dirbti, manau, kad verta.[/quote]

– Galbūt jau esate šiuo klausimu kada bendravęs su mūsų bendruomene, ūkininkais, verslo atstovais?

– Taip, teko dalyvauti viename dideliame susirinkime Vilainių seniūnijoje, kur buvo pristatomas vėjo jėgainių poveikio aplinkai tyrimas. 

Tame susirinkime pasigedau konstruktyvaus susišnekėjimo tarp verslininkų ir bendruomenės. Verslininkai neatliko tinkamai namų darbų, tad žmonės ir sujudo. 

Niekas nenori gyventi teritorijoje, kurioje galimai bus pablogintos aplinkos sąlygos. Mums reikia girdėti ir bendruomenę, ir sudaryti sąlygas verslui plėstis. Tai pakankamai sudėtinga ir atsakinga.

Džiugu tai, kad žmonės jau labai susirūpinę gamtos ateitimi. Bet suderinti norus, poreikius ir galimybes teks. 

Retorinis klausimas – ką turi daryti žmonės, kai išgirsta, kad pro jų namus bus tiesiamas geležinkelis? Niekada geležinkelio neturėtume, jei nebūtume susitarę.

– Sakote, žmonės sujudo. Dėl ko? Kokios buvo jų reakcijos?

– Tą vakarą reakcijos buvo įvairios, gausiame būryje susirinkusiųjų aš išgirdau visokių žmonių nuomonių bei išgyvenimų.

Vieni nuoširdžiai rūpinosi ir baiminosi dėl kraštovaizdžio pasikeitimo, kuris ir taip dėl klimato kaitos smarkiai keičiasi, ir dėl to, kad verslininkai nediskutuoja su jais. 

Kai kas, manau, dalyvavo tik dėl savo asmeninių interesų. Jutau ir tam tikrus politinės savireklamos garsus.

Kad ir kiek nuomonių tą vakarą buvo, svarbiausia tai, kad bendruomenė nebūtų vedžiojama visokių galbūt net sau naudos siekiančių „gynėjų“ klystkeliais. 

Man labai patinka L. Donskio, kuris garsėjo minties gilumu ir žmogiškumu, pasakymas: „Nežinojimas, kaip gyventi ir ką daryti su pačiu savimi, paprastai perša itin aiškią nuomonę apie tai, kas yra kiti ir ką su jais daryti“.  Šie pamąstymai labai tinka ir šioje situacijoje.

– Jūs savo feisbuko paskyroje minite, jog atsinaujinanti energija galėtų padėti rajono kaimams augti ir stiprėti. Gal galėtumėte plačiau papasakoti, kokiu būdu tai galėtų įvykti ir kas pirktų ten pagaminamą energiją, t.. y. iš ko ir kaip kaimai iš to uždirbtų?

– Bendruomenės gali pačios rašyti projektus ir gauti finansavimą arba bendradarbiauti ir gauti akcijų iš vėjo jėgainių statytojų, t. y. tapti dalininkėmis ir kartu su verslu dalintis pelnu. Žinoma, ne visos bendruomenės randa tokį kontaktą. Bet ta linkme dirbti, manau, kad verta.

Tai tik dar vienas mechanizmas, kaip padėti kaimams atsigauti ir stiprėti. Kas gi nenorėtų gyventi tokiame kaime, kuriame bendruomenė gauna nemažą pelną iš netoliese gaminamos elektros energijos, kad ir tų vėjo jėgainių?

Laikmetis sparčiai keičiasi. Gamta taip pat. Pažiūrėkime, ar tokį kraštovaizdį mes pažįstame? Ar tokią sausio ir vasario gamtą mes įsivaizduojame? Niekas nebebus taip, kaip anksčiau.

Kaip mes gyvensime, kaip sparčiai ir sėkmingai prisitaikysime prie pokyčių aplinkoje – priklauso ir nuo bendruomenės, ir mūsų visų brandumo bei bendruomeniškumo. Auga mūsų vaikai. Jie irgi norės gyventi šioje žemėje saugiai ir sveikai. Nuolat apie juos galvoju.

[quote author=“P. Aukštikalnis“]Daug kas priklauso ir nuo verslo socialinio atsakingumo, ir nuo vietos valdžios bei mokėjimo sąžiningai dalintis idėjomis, apmąstymais ir pelnu.[/quote]

Tos bendruomenės, kurios susibūrusios ne tik dėl „vakaruškų“, o ir dėl rimtų problemų sprendimų, kurie gali nulemti jų ateitį, ir bus perspektyvios bei augančios.

Žinoma, sudedamųjų šiame kelyje yra daug. Daug kas priklauso ir nuo verslo socialinio atsakingumo, ir nuo vietos valdžios bei mokėjimo sąžiningai dalintis idėjomis, apmąstymais ir pelnu.

– Gal jau esate paskaičiavęs, kiek maždaug Kėdainių rajone yra tokių vietų, kuriose galėtų atsirasti atsinaujinančios energijos gavybos šaltinių?

– Asmeniškai aš siūlau ir palaikau tą nuomonę, kad naujuose Kėdainių planavimo dokumentuose turėtume ne vieną ir ne tris vietas, o būtų paskelbtos visos nenaudojamos valstybinės žemės kaip atsinaujinančios energijos gavybai potencialios vietos.

Taip kiekviena bendruomenė bei atskiri jos nariai turėtų galimybę statyti saulės baterijas ar vėjo jėgaines, pasinaudoti ministerijos dotacijomis ir ES lėšomis.

– Kur tiksliau jie galėtų būti?

– Visur, kur gaus bendruomenės pritarimą ir ras bendradarbiavimo kelią ir bus laisvos valstybinės žemės arba verslininkas susitars su privačiais asmenimis, gyvenančiais toje bendruomenėje ir turinčiais žemės. 

– Ar yra kokių nors specialių reikalavimų, norintiems statyti saulės baterijas ar vėjo jėgaines?

– Žinoma, kad yra. Yra daugybė derinimo darbų, poveikio aplinkai, kraštovaizdžiui tyrimų ir t. t. Svarbiausia tai, kad reikalingas artimiausiai planuojamos vėjo jėgainės, esančios bendruomenės ir žemės sklypų savininkų, pritarimas bei susitarimas.

– Galbūt kaimiškose vietovėse yra tokių bendruomenių, kurios norėtų ir sutiktų, kad šalia jų atsirastų atsinaujinantys energijos šaltiniai – vėjo jėgainės ar saulės energijos baterijos, – tačiau nežino, nuo ko pradėti. Ką galėtumėte joms patarti?

– Šaunu, kai bendruomenė subrendusi šiam žingsniui. Labai daug informacijos pateikta LR Energetikos ministerijos, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) puslapiuose bei paskambinus nurodytais telefonais. Taip pat labai daug informacijos galima rasti įmonėse, kurios užsiima šių elektrinių statymu. Visą reikiamą informaciją teikia ir Kėdainių rajono savivaldybės administracija.

– Jūs kalbate apie bendruomenes, ūkininkus, verslo atstovus. O kaip fiziniai asmenys, ar jie irgi gali pretenduoti į paramą?

– Taip, paskutiniu metu ypač intensyviai visi naudojasi ir įsirenginėja nedidelio galingumo saulės baterijas. Tokia veikla yra skatinama.

– Kaip manote, kada galėtų pradėti „dygti“ naujos vėjo jėgainės ar saulės baterijos?

– Viskas priklauso tik nuo mūsų. Kituose rajonuose tai jau vyksta itin sparčiai. 

Kai kuriose ES valstybėse vėjo jėgainės stovi vos 200–300 metrų nuo gyvenviečių. Jiems pavyksta susitarti. Ten labai atsakingai žiūrima į aplinkos tausojimą. O aplinkos tausojimas neatsiejamas su žmogaus gyvenimo trukme ir sveikata. Jauni žmonės tai priima greičiau ir netgi patys rodo įvairias iniciatyvas. Tai, kad daugumai esama neaiškumų ir baimių, natūralu. 

Mes nemokame kantriai ir atsakingai dirbti su žmonėmis. Nurodymų laikai praėjo, bet gyvenimui demokratijos sąlygomis irgi dar nevisai gerai sekasi. Išmoksime ir užaugsime.

O naujos jėgainės, saulės baterijos galėtų pradėti „dygti“, kad ir nuo rytdienos, bet ar mes jau esame šiandien subrendę naujovėms – kitas klausimas.

– Ačiū už pokalbį.