Fotografės objektyve – išskirtiniai automobiliai, šeimos ir šunys

Kiekvienas iš mūsų jaunystėje atrandame tam tikrą pomėgį. Vieniems patinka piešti, tapyti, kitiems – vaidinti, gaminti, dainuoti, treti atranda įvairios kitos veiklos, kuri taip stipriai įtraukia, kad dažnai pomėgį nusprendžiame susieti su profesine veikla arba užsiimti tuo pomėgiu šalia pagrindinės veiklos. Tai – ne šiaip sau pomėgis, o gyvenimo aistra.

Taip galima pasakyti ir apie kėdainietės Gabrielės Naciūtės aistrą fotografijai.

Pradėjusi fotografuoti dar besimokydama mokykloje Gabrielė tai daro ir iki šių dienų. Ir nors merginos aistra fotografuoti netapo jos studijų pasirinkimu, ji džiaugiasi turėdama galimybę užsiimti širdžiai miela veikla.

Nors fotografų šalyje yra daug, o ir konkurencija tarp jų nemaža, pati Gabrielė sako, kad  konkurencijos nejaučia ir pati su niekuo nekonkuruoja, nes kiekvienas fotografas – unikalus ir ypatingas.

Pavyzdžiui, Gabrielei patinka fotografuoti automobilius ir įvairius augintinius – domėjimasis jais – dar vienas kėdainietės pomėgis.

Pasimatymas su fotografija

Pirmą kartą apie norą fotografuoti Gabrielė pagalvojo mokydamasis Kėdainių dailės mokykloje. Jos teigimu, tas noras pasirodė „tarsi iš niekur“, nes nebuvo jokio asmens pastūmėjimo į šią kryptį. Mintis, kad ji pradės mokytis fotografuotis, atsirado pati savaime.

„Pirmasis mano „pasimatymas“ su fotografija įvyko turbūt 2010 metais, man lankant Kėdainių dailės mokyklą. Susidomėjimas kilo būtent ten. Tuomet man buvo 14 metų. Atsimenu, kad kažkokio ypatingo įvykio, privertusio domėtis šia sritimi, nebuvo.

Rinktis fotografiją mane paskatino atsiradęs vidinis didelis noras tai daryti. Ir tuomet, kaip sakoma, pabandžiusi fotografuoti keletą kartų atradau „meilę iš pirmo žvilgsnio“, – kaip jos kelyje atsirado fotografija prisiminė Gabrielė.

Noras tobulėti atvedė į fotografų klubą

Užsikrėtusi aistra fotografuoti Gabrielė pradėjo ir rimčiau domėtis, kas per menas ar mokslas yra fotografija. Ganėtinai sėkmingi pirmieji kadrai ir tėvų palaikymas merginą paskatino tobulėti, todėl semtis žinių ji nusprendė Kėdainių fotografų klube.

„Domėtis fotografija pradėjau pamažu. Pradžioje fotografuodavau su tėvų fotoaparatu, išeidavo visai geros ir įdomios nuotraukos. Tėvai tai matė, palaikė mane ir nusprendė padovanoti fotoaparatą. 

Negalėjau patikėti, jog turiu savo pirmąjį veidrodinį fotoaparatą.

Tuomet viską fotografavau autorežimu, bet nuotraukos nebeatrodė įdomios. Pamažu supratau, kad norint eiti toliau, tobulėti, reikalingos žinios.

Siekdama žinių susiradau Kėdainių fotografų klubą, kuriam vadovavo Žilvinas Menčikovas. Ten praleidau daug puikaus laiko, įgijau daug žinių, patirties, susipažinau su kitais fotografais“, – kaip pomėgis virto rimtu domėjimusi, dalinosi Gabrielė.

[quote author=“G. Naciūtė“]Pamenu, 2014 metų vasarą su keletu draugų važiavome į automobilių festivalį „Chill’n’Grill“. O važiavome su klasioko Tado „žiguliuku“. Labai šauniai praleidome laiką, pamačiau įdomių, „kitokių“ automobilių. Tie „kitokie“ – tai modifikuoti „Stance“, „Vip“ stiliaus automobiliai, išsiskiriantys savo išvaizda. Tai mane užkabino ir tuomet pradėjau fotografuoti automobilius.[/quote]

Studijoms pasirinko grafinį dizainą

Nors ir jautė didžiulį malonumą fotografuoti, tačiau atėjus laikui pasirinkti profesinį kelią Gabrielė visgi nusprendė fotografijos nesirinkti.

„Fotografija tapo dideliu mano hobiu, bet ne studijų pasirinkimu. Dar besimokydama 11–12 klasėse svajojau rinktis mokslus, susijusius su menais. Kadangi lankiau Dailės mokyklą, man patiko dėstomi dalykai. Lankiau papildomas pamokas, kurios padėjo galutinai apsispręsti dėl studijų krypties.

Labai patiko kurti logotipus, plakatus, reklamines afišas ir kitus dalykus. Galvojau ir apie fotografijos studijas, bet labiau pasidomėjusi sužinojau, kad jos labai brangios, o patekti į vos kelias valstybės finansuojamas vietas nesitikėjau.

Po vidurinės mokyklos pasirinkau studijas Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultete. Baigiau grafikos dizaino specialybę.

Grafinis dizainas pasirodė platesnio spektro specialybė, todėl ją ir pasirinkau. Tačiau su fotografija neišsiskyriau. Fotografijos mokausi savarankiškai – perku kursus, paskaitas, o didžiausias mokslas yra praktika. 

Fotografija yra mylimiausias hobis. Šiuo metu dirbu pagal įgytą specialybę vienoje įmonėje Kaune. Bet fotografija visada šalia, būna ir darbe ja „pasinaudoju“, – apie tai, jog fotografija tapo artima, bet ne profesine veikla, pasakojo Gabrielė.

Automobiliai – vizitinė kortelė

Fotografija – plati sritis, apimanti mados, renginių, interjero dizaino ir kitų sričių fotografiją. Būti visų sričių specialistu – neįmanoma, tad kartais tenka pasirinkti vieną ar kelias sritis, kurios labiausiai domina. Gabrielė pasakojo, jog jai pačiai artimiausia fotografuoti automobilius ir naminius augintinius.

„Domiuosi įvairia fotografija. Fotografuoju šeimos šventes, automobilius, augintinius (dažniausiai – šuniukus), įvairius gaminius reklamai. Man patinka fotografuoti daug ką, bet labiausiai – automobilius. Tai mano „vizitinė kortelė“, – apie domėjimąsi automobilių fotografija pasakojo Gabrielė.

Automobiliai Gabrielę žavėjo dar vaikystėje.

„Automobiliai visada man patiko labiau nei lėlės. Dažnai su broliu Edvinu būdavome pas tėtį garaže. Labai norėjau pati vairuoti, tad dar besimokydama 12-oje klasėje išlaikiau egzaminą ir gavau vairuotojo pažymėjimą.

Pamenu, 2014 metų vasarą su keletu draugų važiavome į automobilių festivalį „Chill’n’Grill“.  O  važiavome su klasioko Tado žiguliuku. Labai šauniai praleidome laiką, pamačiau įdomių, „kitokių“ automobilių. Tie „kitokie“ – tai modifikuoti „Stance“, „Vip“ stiliaus automobiliai, išsiskiriantys savo išvaizda. Tai mane užkabino ir tuomet pradėjau fotografuoti automobilius.

Be to, ten susipažinau su savo dabar jau sužadėtiniu Viliumi. Jis ypatingai domisi ir turi keletą „Stance“ stiliaus automobilio projektų. Vasaros metu vyksta įvairių auto renginių – festivaliai, driftai, žiedinės lenktynės. Visada stengiamės jų nepraleisti, o aš juose dalyvauju kaip fotografė. Taip pat fotografuoju ir automobilius reklamai, žurnalams ar pardavimui. 

Sulaukiau ne vienos padėkos dėl to, kad mano fotografuotas automobilis greičiau parduodamas“, – apie natūraliai kilusį pomėgį automobiliams pasakojo Gabrielė.

[quote author=“G. Naciūtė“]Rinktis fotografiją mane paskatino atsiradęs vidinis didelis noras tai daryti. Ir tuomet, kaip sakoma, pabandžiusi fotografuoti keletą kartų atradau „meilę iš pirmo žvilgsnio“.[/quote]

Fotografuoja ir naminius augintinius

Be automobilių, Gabrielė fotografuoja ir naminius augintinius. Jos teigimu, vis daugiau žmonių kreipiasi norėdami surengti fotosesiją ne asmeniškai sau, o kartu su augintiniu.

„Vienu metu pas mane netikėtai atsirado prancūzų buldogė, vardu Maja. Kažkaip natūraliai pradėjau ją dažnai fotografuoti, telefone 80 procentų nuotraukų – vien Majos.

Tuomet kilo noras fotografuoti ir kitus šuniukus. O dabar vis dažniau pasitaiko šeimų, kurios nori fotografuotis kartu su augintiniu –  jie yra mūsų visaverčiai šeimos nariai“, – pasakojo Gabrielė. 

Domisi kitų kūrėjų darbais

Gabrielė taip pat domisi ir kitų fotografų darbais. 

„Iš lietuvių mados fotografų man labai patinka Tomas Juškevičius, Monika Sed. Iš užsienio fotografų patinka Mike Crawat, Tomek Sarna, Lina Tesch.

Tomo Juškevičiaus darbuose labiausiai patinka natūralios spalvos, emocijos. Monikos Sed darbuose patinka kompozicijos, nematytos modelių pozos ir žinoma spalvinė gama. Mike Crawat – automobilių fotografas, kuris fotografuoja labai išpuoselėtus automobilius.

Kadangi fotografas iš užsienio, tai gamtos, miesto vaizdai fotografijose atima žadą. Fotografas puikiai išlaiko stiliaus, spalvų vientisumą. Tomek Sarna fotografuoja viską, jo darbuose patinka vientisumas ir stiliaus išlaikymas, nors ir nėra kontrastingų spalvų – jo darbai labai įtraukiantys. Lina Tesch žavi tuo, nes fotografuoja ne tik „modelio“ figūrą turinčias moteris, nenaikina celiulito, strijų ir kitų „netobulumų“, fotografijose daug natūralumo“, – ją įkvepiančius fotografus gyrė Gabrielė.

Fotografija reikalauja investicijų

Gabrielės manymu, iš fotografijos pragyventi – įmanoma. Tačiau norint fotografuoti profesionaliai ši sritis reikalauja ir nemažų investicijų.

„Fotografija reikalauja investicijų, ir nemažų. Reikalingas ne tik geras fotoaparatas, bet ir ne vienas objektyvas. Taip pat toliau mokausi, gilinu žinias, seku naujoves. Jeigu fotografija būtų pagrindinis mano darbas, manau, kad pragyventi būtų tikrai įmanoma.

Ir šiuo metu užsakymų turiu įvairių ir tuo džiaugiuosi, nes kaskart fotografuodama įgaunu daugiau patirties. Kaip mėgstu sakyti – „Fotografijoje metų laiko nėra“. Fotografija reikalinga visomis progomis ir visais metų laikais. Nuotraukų reikia visiems ir visokių.

Labai smagu, kai klientai sugrįžta. Arba rekomenduoja kitiems. Tada jautiesi įvertintas. Turbūt tas labiausiai ir „veža“ – kai tavo darbus bei pastangas pastebi, įvertina“, – pripažino Gabrielė.

Konkurencijos nejaučia

Nors Lietuvoje fotografų ne vienas, Gabrielė tikrai nejaučia konkurencijos. Kaip pati sako, jai tai – didesnis pomėgis negu profesionalus užsiėmimas. Taip pat ir fotografų yra įvairių, todėl kiekvienas iš jų – savitas, unikalus.

„Konkurencijos su kitais fotografais nejaučiu ir nebijau, netgi nekonkuruoju. Manau, kad kiekvienas fotografas yra savitas, kažkuo ypatingas ir unikalus. Socialinėje erdvėje seku nemažai Lietuvos ir užsienio fotografų, niekada negailiu komplimentų ar gerų komentarų, jeigu jų darbai mane žavi.

Mano nuomone, fotografas turi būti drąsus, mandagus, supratingas, kūrybingas. Šioje srityje praverčia kantrybė.

Fotografui reikia įdėti daug darbo ir pastangų, kol įgyja patirties, techninių žinių, reikia būti pasiruošusiam nenumatytiems atvejams, pasikeitus oro sąlygoms ir kitoms netikėtoms aplinkybėms, žinoti ką daryti, kad nuotraukos gautųsi pačios geriausios.

Fotografas turi mokėti pastebėti kitiems gal nematomas detales ir sugebėti perteikti akimirkas“, – savo nuomonę reiškė Gabrielė.

[#gallery=2559#]