Erkių sukeliamos ligos: žmonės mokosi iš klaidų

Grybavimą, uogavimą ar net paprasčiausią pasivaikščiojimą su šuneliu apkartinti gali erkės. Šios daugumai žmonių itin nemalonias emocijas sukeliančios kraujasiurbės į ligoninės palatą šiemet paguldė vieną kraštietį, o keletas kitų turi gerti antibiotikus. Tiesa, vasara dar nesibaigė, o pats grybavimo įkarštis dar tik prasidės po kelių savaičių, tad ir sergančiųjų skaičius gali ūgtelėti.

Situacija kasmet panaši

Dvi erkių pernešamos ligos – Laimo liga ir erkinis encefalitas – kasmet susargdina panašų žmonių skaičių. Štai Laimo ligos atvejų šiemet užfiksuota tiek pat, kiek tuo pačiu metu pernai. Džiugi žinia ta, kad erkinio encefalito atvejų yra mažiau.

„Iki liepos 20 dienos užfiksuoti septyni susirgimai Laimo liga. Pirmasis jų užfiksuotas dar sausio mėnesį – žinoma, čia jau atgarsiai dar praeitų metų. Keturi žmonės buvo įtariami susirgę erkiniu encefalitu, tačiau patvirtintas tik vienas susirgimo atvejis. Tiesa, žmogus buvo pagydytas, iš ligoninės išleistas“, – kalbėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vyriausioji specialistė Lolita Menčikovienė.

Panašūs susirgusiųjų žmonių skaičiai byloja apie jų elgesio gamtoje įpročius. Juolab kad Laimo liga – žmogaus budrumo ir savisaugos atspindys.

„Laimo liga priklauso nuo mūsų budrumo ir atbaidančių priemonių naudojimo. Vasara – aktyvus metas, kuomet žmonės būna miškuose, grybauja, uogauja, daugiau laiko praleidžia gamtoje. Erkėms tai – taip pat aktyvus laikotarpis. Viskas priklauso nuo žmogaus – kaip lankomės miškuose, kaip mokame saugotis. Matyt, žmonių supratimas apie tai, kaip saugotis nuo erkių, stipriai nesikeičia, tad ir susirgimų šia liga skaičius kasmet panašus“, – komentavo specialistė.

[quote author=““]Sakoma, bijai erkės – neik į mišką. Nors erkiniu encefalitu apkrėsta erkė jus gali „pasigauti“ ir vaikštant parke ar glostant kaimynų katę.[/quote]

Daugiausia susirgimų – vasarą

Nepaisant to, kad erkės alkaniausios ir aršiausios būna pavasarį ir rudenį, vis dėlto susirgimų erkių pernešamomis ligomis daugiausia būna būtent vasarą. Vėlgi – tai priklauso nuo žmonių elgesio ir pasiruošimo. Juk kad ir kaip aršiai pavasarį būtų nusiteikusi erkė, jei žmogus į mišką atkulniuoja tinkamai apsirengęs ir naudoja parazitus atbaidančius repelentus, erkei galimybių įsisiurbti stipriai sumažėja.

„Daugiausia susirgimų būna vasarą. Pirmosios išvykos į gamtą būna vėsesniu oru ir žmonės būna geriau apsirengę. Prasidėjus grybavimo, uogavimo sezonui, tada ir buvimo gamtoje padaugėja, ir rizika padidėja dėl erkių aktyvumo, ir žmonės mažiau apsirengę būna dėl šiltų orų. Rudenį vėl – atvėsta orai, žmonės iš karto rimčiau apsirengia, ima vis rečiau lankytis gamtoje“, – komentavo L. Menčikovienė.

Skiepijasi vis daugiau

Sakoma, bijai erkės – neik į mišką. Nors erkiniu encefalitu apkrėsta erkė jus gali „pasigauti“ ir vaikštant parke ar glostant kaimynų katę. Taigi nuo šios išties baisios ligos patikimiausia apsauga – skiepai.

Kėdainiečiai skiepijasi noriai, ir skiepų nuo erkinio encefalito naudą suvokti ima vis didesnis skaičius žmonių. Galbūt dėl to ir susirgimų šia liga vis mažėja.

„Besiskiepijančių žmonių išties daugėja. Skiepai nuo erkinio encefalito yra pripažinti mūsų rajone, nes gyvename krašte, kur išties daug miškų. Tad tie skiepai yra populiarūs, žmonės atrado jų naudą ir reikalingumą, jų nesibaido ir tikrai skiepijasi“, – kalbėjo L. Menčikovienė.

Požymiai, kaip gripo

Erkinio encefalito sukeliamus negalavimus daugelis prilygina gripui – raumenų, galvos skausmas, karščiavimas, jausmas, kad „laužo kaulus“, taip pat prisideda pykinimas, vėmimas. Po pirmosios simptomų bangos, kuri trunka apie savaitę, sergančio žmogaus savijauta gali pagerėti. Tačiau po dviejų savaičių užpuola gerokai rimtesnės bėdos.

„Po dviejų savaičių pasireiškia antroji ligos banga: atsiranda centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiai. Šiems pacientams diagnozuojamas meningitas, meningoencefalitas, encefalitas.

Apie 30 proc. persirgusiųjų erkiniu encefalitu būna ilgalaikiai liekamieji reiškiniai. Jie skirstomi į sunkius – paralyžiai, parezės, raumenų atrofija, koordinacijos, psichikos sutrikimai. Dažnai šiems pacientams sutrinka darbingumas, nustatomas neįgalumas.

Vidutinio sunkumo liekamieji reiškiniai – atminties, dėmesio sutrikimai, dirglumas, dažni galvos skausmai. Vaikams liekamieji reiškiniai pasitaiko rečiau“, – komentavo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pavaduotoja organizaciniam metodiniam darbui Jūratė Judickienė

Raudonojo rato gali ir nebūti

Nors Laimo liga yra gana sėkmingai gydoma antibiotikais, svarbu laiku imtis gydymo. Pirmas ir lengviausiai matomas ženklas – aplink erkės įkandimo vietą susidaręs odos paraudimas, kuris yra gana ryškus, tamsesniais kraštais.

„Vienas pirmųjų ligos simptomų – odos paraudimas. Viena vertus, atsiradus šiam bėrimui po 3–30 dienų po erkės įkandimo bei kitiems simptomams (karščiavimui, galvos skausmams, pykinimui ir pan.) reikalingas papildomas ištyrimas ir gydymas. Kitą vertus, šio simptomo gali ir nebūti. Retais atvejais odoje bėrimo nebūna, tačiau, atlikus tyrimus, diagnozuojama Laimo boreliozė“, – komentavo J. Judickienė.

Negydoma sukelia rimtas problemas

Laiku nepastebėti Laimo ligos požymiai gali sukelti itin rimtų sveikatos sutrikimų. Nepastebėjus ir nepradėjus gydyti ligos pirmoje stadijoje, per keletą savaičių nuo užsikrėtimo prasideda išplitusi infekcija, dėl kurios daliai pacientų gali atsirasti neurologinių sutrikimų – meningitas ar meningoencefalitas.

Taip pat gali pasireikšti sąnarių, raumenų skausmai, artritas, odos pažeidimas, akių pažeidimai. Rečiau liga paveikia širdies veiklą – atsiranda širdies ritmo sutrikimai, miokardas, širdies nepakankamumas.

Vėlyvoje negydomos Laimo ligos stadijoje atsiranda nervų sistemos pažeidimai – žmogui tirpsta galūnės, sutrinka jutimai, dažnai būna pažeidžiamas veido nervas, sutrinka mimikos raumenų veikla.

Taip pat Laimo liga paveikia sąnarius – dažniausiai iš karto paveikiami keli sąnariai, dėl to sutrinka judėjimo funkcija, be to, pacientą kamuoja dideli skausmai, dėl kurių sutrinka gyvenimo kokybė, nukenčia darbingumas.

Be visų šių simptomų, prasirgusiam Laimo liga žmogui pasireiškia lėtinio nuovargio požymiai, jaučiamas mieguistumas, ypač dažnai skauda galvą, jie greitai pavargsta.

Svarbūs patarimai

     * Eidami į mišką atsakingai apsirenkite: rinkitės šviesios spalvos drabužius, kelnes susikiškite į kojines ar aukštus batus, palaidinę ilgomis rankovėmis – į kelnes, dėvėkite galvos apdangalą.

     * Naudokite repelentus nuo vabzdžių. Juos naudokite pakartotinai, mat jų veikimas greitai silpnėja, be to, repelentai erkes atbaido gerokai trumpesnį laiką nei uodus.

     * Grįžę iš miško atidžiai apsižiūrėkite, taip pat iš karto eikite praustis – yra tikimybė, kad erkę spėsite nusiplauti. Rūbus iš karto skalbkite, geriausia – 60 oC ar aukštesnės temperatūros vandenyje.

     * Jeigu vis dėlto radote erkę, traukite ją pincetu suėmę kuo arčiau odos. Nesukite erkės, netepkite aliejumi ar kitais skysčiais – tai gali paskatinti erkės vėmimą, o tai savo ruožtu padidins galimybę apsikrėsti Laimo liga.

     * Jeigu traukdami erkę nutraukėte tik kūną, o galva liko odoje – nepanikuokite. Likusi erkės galva papildomos grėsmės nekelia, ji su laiku pati iškris ar išpūliuos kaip ir bet kuris kitas svetimkūnis. Tačiau jeigu pacientui neramu, galima  kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.

     * Įsisiurbus erkei iš karto bėgti pas gydytoją nereikia – tik po dviejų savaičių tyrimas gali parodyti, ar erkė buvo apkrėsta. Pasižymėkite kalendoriuje datą, kada radote erkę, ir
praėjus dviem savaitėms galite pasitikrinti gydymo įstaigoje, ar nesate apsikrėtę.

     * Erkinio encefalito išvengti galima pasiskiepijus, tuo tarpu nuo Laimo ligos skiepų nėra, šia liga užsikrėsti galima daug kartų.