Ekologiško maisto prekyboje vis daugiau, bet mokykloje jo nėra
Jau turbūt visi žinome, kad sveikatai palankus maistas turi būti atsakingai užaugintas ir iš jo žaliavų pagaminti sveikatai palankūs maisto produktai. Vaikų maitinimo organizavimo mokyklose ir darželiuose apraše nurodyta, kad maitinant vaikus pirmenybę reikia teikti ekologiškoms, simboliu „Rakto skylutė“ pažymėtoms žaliavoms. Visgi realiai ant vaikų stalo šie maisto produktai – retenybė. Prekyboje pastebimas ekologiškų maisto produktų asortimento didėjimas, bet mokykloje akivaizdaus pokyčio nėra.
Daugelis tėvelių teigia: „jei tik turėčiau pakankamai pinigų ir šių produktų būtų pakankamas pasirinkimas, visuomet, bent jau savo vaikui, rinkčiausi ekologišką maistą“. Paklausus „kodėl?“ dažnas atsako: „juk tai sveikatai palanku“.
„Jei vaikų maitinime atsirastų daugiau ekologiškų maisto produktų, tai prisidėtų prie gamtos ir vaikų sveikatos tausojimo, nes ekologiškai užauginamos žaliavos be sintetinių cheminių medžiagų ir pagamintame maiste neturi būti daugelio įprastame maiste leistinų maisto priedų. Žinoma, jei kalbame apie perdirbtus maisto produktus, reiktų atsižvelgti ir į simbolio „Rakto skylutė“ kriterijus: mažiau cukraus, druskos, riebalų (transriebalų ne daugiau 2 g/100 g) ir daugiau skaidulinių medžiagų,“ – sako maisto technologė Raminta Bogušienė.
Ekologiško maisto kaina
Turbūt nuo 2011 m. „ant popieriaus“, t.y. teisės aktuose, vaikų maitinimo organizatoriai skatinami perkant žaliavą pirmenybę teikti ekologiškoms ir simboliu „Rakto skylutė“ pažymėtoms žaliavoms. Šių produktų augimas rinkoje tikrai jaučiamas, ypač didėja ekologiškai sertifikuojančių subjektų skaičius, bet iki darželių ir mokyklų tie produktai neatkeliauja.
[quote author=“A. Blyžienė“]Kad vaikų maitinime atsirastų žaliava, palankesnė jų sveikatai, turi atsirasti ūkininkų, pramonininkų skatinimas valstybės mastu.[/quote]
Maisto technologė R. Bogušienė teigia: „atlikus analizę ir išanalizavus kainas turbūt didžiausioje Lietuvoje internetinėje maisto produktų parduotuvėje, nustatėme, kad vidutiniškai ekologiško maisto produkto kaina aukštesnė už įprastinio tos grupės produkto daugiau nei 50 %. Mažiausias skirtumas nustatytas tarp ekologiškos ir įprastinės viso grūdo duonos tik apie 10 %, bet jei būtume analizavę ne viso grūdo, o įprastinę juodą duoną, kuri dažniausiai ir tiekiama mokyklose, tai skirtumas irgi būtų daug didesnis“.
Ekologiškų ir įprastinių maisto produktų kainų palyginimas:
|
Maisto produkto pavadinimas |
Maisto produkto kaina, Eur |
Kainų skirtumas, % |
|
|
Ekologiškas |
Įprastinis maisto produktas |
||
|
Pienas 2,5 % (1 litras) |
1,39 |
0,54 |
61,15 |
|
Nesaldintas jogurtas 2,5 % (1kg) |
3,20 |
2,34 |
26,88 |
|
Varškė 9 % (1 kg) |
5,30 |
3,75 |
29,25 |
|
Grietinė 25-30 % (1kg) |
5,29 |
2,36 |
55,39 |
|
Ypač tyras alyvuogių aliejus (1 l) |
12,30 |
6,65 |
54,07 |
|
Viso grūdo miltai (Kvietiniai) (1kg) |
1,29 |
0,83 |
35,66 |
|
Nerafinuotas cukrus (1kg) |
7,18 |
2,78 |
61,28 |
|
Viso grūdo makaronai |
2,86 |
1,63 |
43,01 |
|
Grikiai (1kg) |
3,73 |
1,08 |
71,05 |
|
Lęšiai (1kg) |
4,28 |
1,70 |
60,28 |
|
Viso grūdo duona (1kg) |
1,98 |
1,79 |
9,60 |
|
Bananai (1kg) |
1,99 |
0,89 |
55,28 |
|
Bulvės (1kg) |
1,29 |
0,45 |
65,12 |
|
Jautiena (mentė) (1kg) |
11,50 |
3,29 |
71,39 |
|
Kiaušiniai (10 vnt.) |
3,57 |
0,99 |
72,27 |
|
Marinuoti burokėkiai (1kg) |
2,55 |
1,22 |
52,16 |
|
Konservuotos baltosios pupelės (1kg) |
2,98 |
1,08 |
63,76 |
|
Kukurūzų kruopos (1kg) |
3,80 |
0,78 |
79,47 |
|
Pievagrybiai (25-45 mm, indelyje) (1kg) |
4,76 |
3,00 |
36,97 |
|
Ilgavaisis agurkas (1kg) |
6,63 |
1,56 |
76,47 |
|
Smulkieji pomidorai (fasuoti) (1kg) |
7,96 |
1,45 |
81,78 |
|
Razinos (1kg) |
9,48 |
2,60 |
72,57 |
|
Migdolai (1kg) |
21,20 |
12,00 |
43,40 |
|
Malta kava (1kg) |
17,98 |
7,56 |
57,95 |
|
Lukštentos moliūgų sėklos (1kg) |
13,86 |
9,10 |
34,34 |
|
Apelsinai (1kg) |
4,47 |
1,49 |
66,67 |
|
Juodasis šokoladas (1kg) |
16,40 |
8,30 |
49,39 |
|
Vidutiniškai ekologiškas maistas brangiau, % |
55,06 |
||
Siekiant, kad ekologiški maisto produktai ir simboliu „Rakto skylutė“ pažymėti produktai atsidurtų ant vaikų stalo mokyklose ir darželiuose, pirma, turi būti didinamas vaikų maitinimui skiriamas finansavimas. Antra, augintojai ir gamintojai turi būti remiami ir skatinami auginti ekologiškus maisto produktus ir iš jų gaminti ekologišką ir sveikatai palankų maistą. Trečia, turi būti vartotojų švietimas ir informavimas, išaiškinant, kas iš tikrųjų slypi po ekologiško maisto ženklu ir simboliu „Rakto skylutė“.
„Vaikų valgiaraščiuose ekologiškų ir simboliu „Rakto skylutė“ pažymėtų produktų yra mažuma, nes užauginti ekologišką produkciją nėra taip paprasta, o ir atitikti simbolio „Rakto skylutė“ kriterijus reikalauja iš gamintojų papildomų investicijų, tai turi įtakos produkto kainai. Nuolat siekiame prisidėti prie vaikų sveikatos stiprinimo. Jurbarko raj. Vytauto Didžiojo pagrindinėje mokykloje vykdome ekologiškų patiekalų gaminimą, turime galiojantį sertifikatą, bet susiduriame su ekologiškų žaliavų problema, nes kai kurias turime vežtis iš kitų Lietuvos miestų. Todėl galime sakyti, kad pasiūla nėra labai didelė, o ir kainos aukštesnės. Kad vaikų maitinime atsirastų žaliava, palankesnė jų sveikatai, turi atsirasti ūkininkų, pramonininkų skatinimas valstybės mastu“, – sako vaikų maitinimo organizatorių mitybos skyriaus vadovė Aldona Blyžienė.
Svarbu visuma – reguliari, įvairi ir subalansuota mityba
[quote author=“A. Kranauskas“]Šiuo metu ekologiškumas tapo komercine sritimi.[/quote]
„Šiuo metu pasikeitė ir pati ekologiškumo samprata, kuri dabar daugiau reiškia draugiškumą gamtai bei aplinkos tausojimą. Taigi, ieškantys sveikatai palankesnio maisto, verčiau turėtų rinktis produktus, pažymėtus simboliu „Rakto skylutė“. Arba rinktis tokį, kurio etiketėje šis simbolis yra kartu su ekologinės žemdirbystės ženklu. Bet ir tai dar nereiškia, kad produktas bus absoliučiai tobulas. Vaikų mityba turi būti įvairi, atitikti sveikos mitybos rekomendacijas, tada organizmas pats susidoros su mažais netobulumais, esančiais bet kuriame produkte,” – komentuoja LR Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas.
Pasak A. Kranausko nors buvo atlikta daugybė tyrimų, tačiau nerasta ekologiško maisto naudos sveikatai ar kitų pranašumų, lyginant su neekologišku. Šiuo metu ekologiškumas tapo grynai komercine sritimi. Maisto ekologiškumo atitrūkimą nuo palankumo sveikatai rodo ir tai, kad net akivaizdžiai nesveikas maistas (pvz., alkoholiniai gėrimai, bet kokie maistiniai riebalai, cukrus, kava ir pan.) gali būti ekologiški. Be to, daug tyrimų rodo, kad ekologiškas maistas kartais gali būti net pavojingesnis už neekologišką, nes nenaudojant augalų apsaugos priemonių, jame gali atsirasti toksiškų, mutageninių ir kancerogeninių pelėsių veiklos produktų − mikotoksinų.
„Svarbu, kad žaliava būtų užauginta gamtą tausojančiu būdu, kokybiška ir saugi, o iš jos būtų pagaminti sveikatai palankūs maisto produktai. Taip pat būtina atminti, kad visų svarbiausia visuma, ne pavieniai produktai, o visumoje subalansuota, reguliari ir įvairi mūsų vaikų mityba“, – primena mitybos specialistė ir ekologiškų maisto produktų sertifikavimo ekspertė Raminta Bogušienė.
