Eiti prieš vėją…

Pats savarankiškai save išsikėlęs ir jokiai partijai nepriklausantis, bet visą kadenciją valdančiojoje Seimo koalicijoje dirbęs kėdainietis Darius Kaminskas, rinkimų finišo tiesiojoje pasirinko ne tiesioginę agitaciją, o Hipokrato priesaiką. Vieną karštą rinkimų agitacijos savaitę jis dirbo gydytoju savanoriu COVID-19 židinyje Raseinių rajone, o sugrįžęs, prieš pat rinkimus, dar savaitę turėjo izoliuotis.

– Pirmiausia apie intrigą: tai kodėl gi buvote dingęs pačiame rinkimų kampanijos įkarštyje?

– Esu ne tik Seimo narys. Pirmiausia esu gydytojas, todėl mano gyvenime ne kartą yra buvę situacijų, kai teko eiti paskui Hipokrato priesaiką, padėjus į šoną kad ir pačias svarbiausias asmenines aplinkybes. 

Taip jau atsitiko, kad pačiame rinkimų kampanijos įkarštyje išgirdau pagalbos šauksmą iš koronaviruso židiniu tapusio Raseinių rajone esančio Blinstrubiškių pensionato.

Situacija tame pensionate jau buvo nebekontroliuojama. Arba, šnekant paprasto žmogaus kalba, – klaiki. Džiaugiuosi, kad pavyko suorganizuoti papildomas pajėgas ir labai greitai situaciją suvaldyti. 

O man pačiam buvimas Blinstrubiškių pensionate ir bendra su ten dirbančiais gydytojais kova už žmonių gyvybes suteikė ne tik stiprybės. Turėjau praktinę galimybę įsitikinti, kad mūsų sveikatos sistema nėra pritaikyta dirbti ekstremaliomis sąlygomis. Reikalingi didžiuliai sisteminiai pertvarkymai. 

– O ar pats nebijojote užsikrėsti COVID-19?

– Na, jeigu jau gydytojai pradės bijoti, tai kas tada gydys žmones?

– Bet kažkaip lyg ir nesąžininga: jus rinko Kėdainių žmonės, o pabėgote į Raseinius?

– Žmonių skausmui sienų nebūna. Be to, Kėdainiams atvežiau ir „lauktuvių“: konkretų ir nuosava praktika pagrįstą planą, nusakantį, ką reikia daryti, kad Kėdainių rajone esančiuose globos namuose  neįsipliekstų tokie židiniai, kokie įsiplieskė Blinstrubiškių pensionate. 

Be to, ten gyvena 4 žmonės ir iš mūsų rajono.

– Na gerai. Tada grįžkime prie politikos. Dalyvaujate Seimo rinkimuose kaip nepriklausantis jokiai partijai politikas. Kodėl taip bijote tos priklausomybės?

– O kas jums sakė, kad aš bijau? Jeigu ko ir bijočiau, tai tik tos patogios komforto zonos, kurioje įklimpsta ne vienas politikas.

Iš tiesų labai patogu būti kokios nors partijos sudėtyje. Rinkimų metu partija aprūpina visais reikalingais resursais: pinigais, reklama, viešųjų ryšių specialistų konsultacijomis ir panašiais dalykais. Politikui belieka tik šypsotis ir kartoti mintinai išmoktus partinius lozungus. Bet už tą komfortą politikas partijai turi paaukoti dalį savo laisvės.

Balsuodamas Seime, privalo laikytis partinės linijos net ir tada, kai ji kertasi su nuosavomis vertybėmis. Aš tiesiog pasirinkau sunkesnį kelią: eiti ne pavėjui, bet prieš vėją. 

– O tai kas yra jūsų pagrindinės vertybės? 

– Pirmiausia – tai tradicinės šeimos vertybės. Jei būtų kitaip, tai mano žmona Aušrelė nesuprastų (juokiasi).

Paskui – žodžio laikymasis. Todėl niekada nežarstau tokių pažadų, kurių negalėčiau patempti. Ir Seime kolegų buvau vertinamas už tai, kad nieko niekada neišdaviau, nors ir buvau gundomas tai padaryti.  

Tvirto, nesiblaškančio ir patikimo žmogaus autoritetas taip pat yra tam tikras kapitalas. Būtent jis man padėjo lengviau derėtis dėl Kėdainiams reikalingų investicijų. O jų per šią kadenciją į Kėdainius atkeliavo kaip niekada daug. 

– Tada užduosiu populiariausią šių dienų žurnalistinį klausimą: tai kokiai politinei ideologijai jūs atstovaujate: kairės, dešinės ar centro?

– O jūs galvojate, kad dar egzistuoja kokios nors ideologijos?

Bent aš galvoju, kad ribos tarp ideologijų jau seniai išnyko, liko tik siauri pragmatiški partiniai interesai. Žiūrėkite, kokie ideologiniai paradoksai vyksta antrojo rinkimų turo metu: socialdemokratai agituoja už konservatorius, konservatoriai ir liberalai – už socialdemokratus.

O Kėdainiuose – dar gražiau: vienas politikoje aktyviai dalyvaujantis verslininkas ir liberalų partijos narys agituoja už socialdemokratą. Taigi, kartu ir už partiją, kuri žada verslui didinti mokesčius ir paversti Lietuvą nekonkurencingiausia Baltijos valstybe. 

Tai apie kokias ideologijas dar galima šnekėti?

– Na gerai, tada paklausiu kitaip: tai kokios partijos siūlymus Seime palaikysite? 

– Palaikysiu visus siūlymus, kurie bus naudingi Kėdainių žmonėms. Nesvarbu, kokia partija juos pateiktų.

Pavyzdžiui, tikrai palaikysiu LVŽS siūlymą skatinti regionuose verslo įmonių ir darbo vietų kūrimą.

Tikrai palaikysiu Darbo partijos siūlymą skatinti žmonių sveiką gyvenseną.

Tikrai palaikysiu Liberalų sąjūdžio siūlymus mažinti mokestinę naštą ir didinti verslo konkurencingumą. 

– O ar pritartumėte 13-tos pensijos išmokėjimui?

– Pritarčiau, juolab kad manau, jog senjorai nekaups, o vartos savo būtiniems poreikiams patenkinti ir kad tuo būdu daugiau šių pinigų atsidurs Lietuvos verslo įmonėse. Tokiu būdu tos pensijos vėl sugrįžtų į biudžetą mokesčių pavidalu, o kita dalis virstų įmonėse dirbančių darbuotojų atlyginimais. Vadinasi, iš to būta nauda ne tik pensininkams.

– O iš jūsų oponentų lūpų kartais nuvilnija kaltinimai, kad atstovaujate kažkokiems koncernams ar verslo grupėms…

– Tegu tai bus egzaminas rinkėjams, reikalaujantis atskirti sapaliones nuo tiesos. 

Džiaugiuosi, kad Kėdainiai gali didžiuotis tokiomis įmonėmis, kaip „Vikonda“, „Lifosa“ ir dauguma kitų.

Per 30 metų „Vikonda“ Kėdainiuose sukūrė tūkstančius darbo vietų, o valstybei – apie 1,5 milijardo BVP. Neseniai buvo viešai paskelbta informacija, kad „Vikonda“ kasmet sumoka apie 8 milijonus eurų mokesčių, o darbuotojams – apie 5 mln. eurų atlyginimų į rankas.

Kitos Kėdainių verslo įmonės taip pat sukuria didžiulę vertę tiek Kėdainių, tiek visos Lietuvos žmonėms. 

Labai nemalonu, kai oponentai į rinkimų kovas įtraukia ir verslo įmones, kurios Kėdainius garsina ne tik Lietuvoje bet ir visame pasaulyje ir kuriomis mes turėtume didžiuotis.

Kartu prisipažinsiu, kad susitikdamas su minėtų įmonių darbuotojais visada jausdavau jų palaikymą. Su kai kuriais žmonėmis galėdavome diskutuoti valandas ir tų diskusijų metu sugeneruodavome daug gerų idėjų, kurias paskui patekdavau Seimo komitetams. 

– Tai kam tie pletkai reikalingi? 

– Vieni žmonės kuria darbo vietas. Kiti kuria produktą. Aš kuriu įstatymus. Na, bet turime ir tokių, kurių mėgstamiausia veikla – kurti pletkus. Gal, sakau, reikia ir pletkus apmokestinti (juokiasi…)?

– Kaip manote, kokie didžiausi iššūkiai laukia naujojo Seimo?

– Pirmiausia – išmokti susitelkti. Nes COVID pandemija mus privertė dirbti neprognozuojamame pasaulyje. Į vieną mazgą susipynė ir žmonių sveikata, ir politika, ir nežinomybė.

Reikės tą mazgą išrišti. Ir manau, kad gydytojo profesija man čia bus geriausia pagalbininkas.

– Ko palinkėtumėte rinkėjams antrojo turo balsavimo metu?

– Svarbiausia, kad balsavimo motyvas būtų gerų idėjų įtvirtinimas. Tos politinės kampanijos, kurios grindžiamos tik nuoskaudomis ir keršto troškimu, nieko gero nesukuria, išskyrus nesibaigiančias intrigas. 

– Na, ir galiausiai įvardinkite bent vieną savo konkurento Tomo Bičiūno pranašumą prieš Jus.

­– Tomas yra už mane gražesnis… – baigiant interviu skambiai juokiasi D. Kaminskas.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš kandidato į LR Seimą Dariaus Kaminsko politinės kampanijos sąskaitos. Užs. nr. 60