Duris atvėrė paroda „Misija Sibiras – 2017“ (galerija)
Kėdainių rajono savivaldybės antrojo aukšto fojė atidaryta paroda, kurioje pristatomi ekspedicijos „Misija Sibiras – 2017“ metu užfiksuoti vaizdai iš lietuvių tremties vietų Sibire.
[quote author=“E. Jasulevičiūtė“]Iš rusų apie lietuvius girdi tik gražiausius žodžius. Pasakojimus, kaip lietuviai čionykščius išmokė lašinius sūdyti, pomidorus, agurkus auginti. Ten gyvenantys žmonės didžiuojasi ir džiaugiasi lietuviais, kurie į Sibirą kartu su savimi atsivežė ir kultūrą.[/quote]
Praėjusiais metais paroda buvo eksponuojama Valstybės pažinimo centre. Labai gražią, bet labai uždarą parodą apžiūrėti buvo galima tik Vilniuje.
Šįmet – priešingai, ši paroda pasklis po visą Lietuvą. „Misija Sibiras“ organizatoriai nuotraukas išsiuntė šalies savivaldybėms, kurios parodą eksponuos miesto ekranuose, bibliotekose ir bendruomenės namuose.
Prieš akis iškyla prisiminimai
Parodos „Misija Sibiras – 2017“ atidaryme Kėdainiuose dalyvavo kraštietė Emilė Jasulevičiūtė, praėjusiais metais su misijos bendraminčiais pati keliavusi į Sibiro platybes. „Šios nuotraukos kelia labai daug prisiminimų, – neslepia mergina. – Į nuotraukas pažvelgti vėl ir vėl – nuostabus jausmas. Jose – mūsų aplankytos vietos, citatos iš dienoraščių, rašytų Sibire. Labai gera atsiminti.“
Jaučiasi prisidėjusi prie istorijos
Ekspedicija kėdainietei buvusi mažų mažiausiai įspūdinga patirtis – tiek fiziškai, tiek emociškai. „Man tai buvo didžiausia dovana. Per dvi savaites sužinota beprotiškai daug dalykų ir apie save pačią, ir apie Lietuvą – iš visai kitos perspektyvos. Keitėsi ir požiūris, ir suvokimas. Pasijautėme prisidėję prie Lietuvos istorijos ir dar prieš pat šiuos svarbius valstybės atkūrimo šimtmečio metus. Man, kaip patriotiškam žmogui, tai – labai svarbu, – pasidžiaugė E. Jasulevičiūtė. – Ten tikrai gali „pačiupinėti“ kitokią Lietuvos istoriją. Pamatai, kad visa tai, apie ką tau buvo kalbama istorijos pamokose mokykloje, yra realybė. Lankai kapines, apžiūrinėji kryžius su lietuviškomis pavardėmis. Dar ir samanas prakrapštai, kad pavardę perskaityti galėtum. Tą sekundę tu suvoki, kad esi labai labai toli nuo Lietuvos.“
Vietiniai mena geru žodžiu
Mergina pasakojo, jog ekspedicijos „Misija Sibiras 2017“ dalyviams teko nemažai bendrauti su vietiniais gyventojais, kurie lig šiol atsimena kai kuriuos lietuviškus žodžius. „Lietuva Sibire – labai ryški ir stipri. Ten dar išlikę lietuvių „barakai“, kuriuose įkurtos ligoninės. Istorija įspūdinga. Iš rusų apie lietuvius girdi tik gražiausius žodžius. Pasakojimus, kaip lietuviai čionykščius išmokė lašinius sūdyti, pomidorus, agurkus auginti. Ten gyvenantys žmonės didžiuojasi ir džiaugiasi lietuviais, kurie į Sibirą kartu su savimi atsivežė kultūrą ir kitus dalykus. Įsivaizduokite, koks jausmas, jei apie mus taip gražiai atsiliepia ten gyvenantys rusai, – susijaudina E. Jasulevičiūtė. – Vienas ryškiausių prisiminimų – sutikta vyresnio amžiaus, tačiau labai šviesaus proto senolė rusė. Ji mums lietuviškai giedojo „Sveika, Marija“, kaip kad tai darydavę lietuviai. Ji sakė, kad lietuviai labai gražiai meldėsi. Ji lietuviškai mums ištarė kelias frazes, tokias kaip „Einame valgyti“, „kavalierius“, „merga“ ir netgi žinojo, ką jos reiškė. Supratau tai, kad nors likimas lietuviams ir buvo sunkus, jie Sibire kūrė gyvenimus, kūrė šeimas. Palaikė gerus santykius su vietiniais rusais. Bet jų širdyse ypatingą vietą užėmė meilė Lietuvai.“
[quote author=“E. Jasulevičiūtė“]Į nuotraukas pažvelgti vėl ir vėl – nuostabus jausmas. Jose – mūsų aplankytos vietos, citatos iš dienoraščių, rašytų Sibire.[/quote]
Buvo sunku, bet – verta
Kėdainietė neslėpė, jog sudėtingiausia Sibire buvo ant pečių kritęs fizinis išbandymas visam kūnui. „Susisiekimo nėra, daug ėjome pėsčiomis. Kuprinė ant pečių – kone 25 kilogramų svorio. Fiziškai pasiruošti prieš tai nebuvo laiko. Bet kuomet viskas susideda į bendrą komandinį tikslą, tie visi kilometrai tampa kur kas lengvesni nei treniruotės Lietuvoje, – kalbėjo E. Jasulevičiūtė. – Keliesi penktą valandą ryto, aišku, papusryčiauji, vėliau – pietauji ir vakarieniauji, dienos metu – didelis fizinis krūvis, darbas, be kita ko – ir bendravimas su ten vis dar gyvenančiais tremtinių vaikais, kurie turi papasakoti daug skaudžių istorijų. Iš kitos pusės – tikslas juk toks ir buvo. Išvykusi į „Misija Sibiras – 2017“ nesigailėjau nė vieną akimirką. Didžiuojuosi šia patirtimi.“
Aplankė sritį, kurioje tilptų 12 (!) Lietuvų
„Misija Sibiras – 2017“ ekspedicijos dalyviai vyko į Irkutsko sritį, kurioje pagal plotą tilptų 12 Lietuvų. Sutvarkė 9 skirtingas kapines, lietuvių amžino poilsio vietas Tulūno bei Nižneudinsko rajonuose. Jų ekspedicijos dalyviai ieškojo vietovėse, kurių dalies žemėlapiuose jau nebėra, todėl nemažai keliavo pėsčiomis – nužygiavo daugiau nei 100 kilometrų. Dvi savaites trukusioje ekspedicijoje į dangų iškilo 9 nauji lietuviškos kryždirbystės tradicijomis puošti kryžiai. Lietuvių tremtinių likimus išsaugojo susitikdami su Sibire tebegyvenančiais lietuviais ar jų artimaisiais, o keliaudami iš vienos gyvenvietės į kitą sutiko net 8 lietuviškų šaknų turinčius žmones.
16 žmonių komanda į ekspediciją tradiciškai išvyko 2017 m. liepos 17-ąją ir Sibire praleido 2 savaites.
Akimirkos iš šios kelionės užfiksuotos ekspedicijos dalyvės Ramintos Kėželytės nuotraukose.
Parodą rajono savivaldybėje apžiūrėti bus galima iki kovo 16 d.
„Rinkos aikštė“ prisideda prie „Misija Sibiras‘17“ parodos sklaidos ir taip pat dalinsis akimirkomis ir emocijomis iš praėjusių metų ekspedicijos.
Atranka į ekspediciją „Misija Sibiras 2018“ prasidės kovo mėnesio pabaigoje. Naujai suburta komanda į Rusiją tradiciškai išvyks liepos viduryje.
[#gallery=1242#]
