Drama Dotnuvoje tęsiasi: stojo ginti seniūną Vytautą Grigą

Dotnuvos seniūnijos drama tęsiasi jau daugiau kaip pusantrų metų. Bendruomenių pirmininkai ir seniūnaičiai negaili kritikos seniūnui Vytautui Grigui, esą šis į savo darbą žvelgia atsainiai. Vienos didžiausių seniūnijų kelių būklė – katastrofiška, o pokyčiai menki. Dėl to nuolat rengiami susitikimai, vis tikintis konkrečių sprendimų. Galiausiai žmonėms trūko kantrybė – balandžio mėnesio gale vykusio susitikimo metu seniūnui buvo ne tik mesti itin rimti kaltinimai, bet ir svarstyta apie seniūno atstatydinimą.

Prikalbėjo netiesos?

Tarybos narys, ūkininkas Algimantas Kižauskas, pasidomėjęs Dotnuvos seniūnijos kelių būkle susidarė nuomonę, kad ten gali vykti ir neteisėti dalykai. A. Kižauskas suabejojo, ar tvarkytinų kelių sąrašą tvirtinanti seniūno sudaryta komisija yra sudaryta teisėtai. Taip pat ir kapitaliniam remontui pasirinkta kelio Vincgalis–Beržai atkarpa sukėlė įtarimų.

„Kadangi neišgirdau išsamaus atsakymo, apie komisijos Dotnuvoje sudarymą, turiu dviejų seniūnaičių tokį kaip ir skundą. Jie mano, kad komisija buvo sudaryta neteisėtai, iš 11 narių tik 6 dalyvavo, bendruomenių pirmininkai savo atstovo kaip ir nerinko, buvo paskirtas žmogus iš šalies, kažkada rinktas į kažkokias sueigas.

Trečiadienį mes važiavome su keliais Tarybos nariais, įvertinome situaciją to kelio, kurį pasirinko kapitaliniam remontui. Tas kelias yra gana geras, gyvena tik 20 gyventojų, kaimas nykstantis, tad prioritetas šiam keliui mums pasirodė labai įtartinas. Todėl šiandieną siūlau „išimti“ Dotnuvos seniūniją iš bendro sąrašo, atidėti, balsuoti gal kitame posėdyje. Patikrinti, kaip galbūt seniūnijoje vykdoma ta veikla, kaip padirbinėjami parašai, galbūt net klastojami dokumentai, jeigu sako – „viskas dokumentaliai sutvarkyta“, – taip anksčiau yra kalbėjęs Tarybos narys.

Surinko 58 parašus

Dotnuvos seniūnas lengvai pasiduoti neketina – jis su skundu kreipėsi į savivaldybės Etikos komisiją, kuriai nurodė, jog A. Kižauskas pateikė tikrovės neatitinkančios informacijos.

„Visą komisijos, sprendžiančios, kokius kelius remontuoti, sudarymo dokumentaciją pateikiau savivaldybės administracijos direktoriui. Dėl komisijos sudarymo teisėtumo jokių priekaištų iki šiol nesu išgirdęs, visi dokumentai – tvarkingi.

Kelią tarp Vincgalio ir Beržų asfaltuoti prašė patys gyventojai, man buvo pateikti 58 žmonių parašai. Sprendimą priėmė komisija, kai iš dešimties jos narių dalyvavo šeši, vadinasi – kvorumas buvo“, – tikino V. Grigas.

Gyventojams pabodo barniai

Faktas, kad Dotnuvos seniūnijoje vykstantys susitikimai neretai baigiasi tik piktomis diskusijomis be jokių konkrečių rezultatų, o nuolatinė trintis tarp seniūno ir seniūnijoje gyvenančių aktyvių gyventojų bei kai kurių seniūnaičių jau pabodo daugeliui. Juo labiau kad diskusijų metu nuolat išlenda senos nuoskaudos, ir kalbama ne žvelgiant į ateitį, o į praeitį – taip, kaip buvo ir šį kartą. Tokios beribės ir, galima sakyti, beprasmės diskusijos klaidina gyventojus.

Štai parašus iš gyventojų rinkusi Vincgalio kaimo gyventoja Ligita Karnatkienė neslėpė pasipiktinimo – kaip Tarybos narys A. Kižauskas gali sakyti, esą vyko kažkoks parašų klastojimas?

„Na nebegalime apsikęsti A. Kižausko melo, kaip jis šmeižia seniūną. Sako, kad parašai padirbinėjami – parašai tikrai nėra padirbinėjami. Parašus pati rinkau, ir galėjau dar daugiau parašų surinkti. A. Kižauskas net nežino visos su tuo keliu susijusios situacijos – tas klausimas jau labai seniai buvo keliamas. Buvo šnekėta, kad šį kelią reikia iš pagrindų tvarkyti, nes kelias yra žemiau laukų, ir esant drėgnam orui tas kelias keliose vietose būna apsemtas. Gyventojai patys labai norėjo, kad tas kelias būtų sutvarkytas. Taigi mes sugalvojome surinkti parašus. A. Kižauskui kažkodėl nepatiko, kad paršus rinko neva kažkoks pašalinis žmogus“, – kalbėjo Ligita.

Moteris taip pat piktinosi, kad Tarybos narys kitiems aiškina, esą kaimas yra nykstantis. Pasak jos, tai nėra tiesa – kaime nupirkti namai, negyvenami iš jų vos du. Be to, kelias veda ne tik į kaimą – jis yra tranzitinė arterija, kuria žmonės iš Šlapaberžės važiuoja į darbus, laisvalaikiu važiuojama maudytis ir žvejoti į karjerą. Maža to, tuo keliu itin aktyviai naudojasi ir ūkininkai.

„Tas kaimas yra pravažiuojamas – ne tik mūsų seniūnijos ūkininkai važiuoja, bet ir iš kitų seniūnijų. Pernai net bandžiau nufotografuoti tuos sunkvežimius, kad matytųsi, po kiek tonų cukrinių runkelių veža, bet įsivaizduokit – vairuotojai išsijungia automobilių šviesas, kad jų nenufotografuotų, nenufilmuotų. Vakare ūkininkas visas mašinas pakrauna, ir lekia jos viena paskui kitą per tą kaimą.  

Aš noriu užstoti ir seniūną, ir seniūno pavaduotoją, nes jie net ne prie ko yra. Mes čia gyvename, kuriamės. Vyras jau net pyksta – sako, kam mes tą namą tvarkėm, renovavom, jei keliai tokie? Mes visą praeitą vasarą, kai prasidėjo tie lietūs, normaliai važiuoti negalėjome, tokios nežmoniškos duobės buvo. Kur pasuksi, ten duobės – nėra lygaus kelio. Mašinos kenčia“, – kalbėjo gyventoja.

Ne taip suprato?

Pakalbinus A. Kižauską jis patikino, kad dėl minėto kelio tvarkymo surinktų parašų tikrumu jis neabejoja ir niekada neabejojo – galbūt yra įsivėlusi klaida, kažkoks nesusipratimas. Tarybos nario teigimu, gandų, susijusių su šia istorija, yra išties daug.

„Apie tuos parašus aš nieko nežinau, nei kas rinko, nei kada rinko. Aš kalbėjau apie pačią komisiją, kuri skirstė kelių remontui skirtus pinigus. Pavasario pradžioje buvome padarę susirinkimą, kuriame kalbėjome apie tai, kad reikia tausoti kelius, kad ūkininkai turėtų daugiau prisidėti, pagelbėti seniūnijai. Mūsų ten apie 20 buvo. Ir to susirinkimo metu mes išrinkome žmones, kurie turėtų dalyvauti toje lėšų skirstymo komisijoje – tai Petras Vaitelis ir aš. Mes turėjome daug priekaištų dėl netinkamo disponavimo lėšomis. Mus piktino tai, kad tvarkomasi neūkiškai. Atveža didelė mašina žvyro, išpila jį vidury kelio, buldozeris žvyro dalį nustumia į pakraščius ir tik dalį ant kelio palieka.

Mes tas problemas iškėlėme, o seniūnas ir sako – jei jūs suprantate tuose dalykuose kažką, tai dalyvaukit toje veikloje. Taigi mes ten susėdę ėmėm kalbėti, kad reikia iš mūsų du žmones išrinkti į komisiją.  Tačiau seniūnas į komisiją nepasirinko nė vieno žmogaus iš tuomet pasiūlytų. Jis pasirinko tuos žmones, kurie jam pačiam tiko ir patiko“, – neaiškią situaciją išnarplioti mėgino A. Kižauskas.

Tarybos narys teigė tikrai nematantis jokios problemos, kad žmonės aktyvūs ir susirinko parašus, tačiau seniūno veiksmai jam kelia abejonių.

Bejėgiai prieš ūkininkų atsainumą

Vincgalio kaimo gyventoja Ligita taip pat pasakojo apie nuolatinę kovą su neatsakingais ūkininkais, kurie piktavališkai pažeidinėja taisykles, gadina seniūnijos turtą, tačiau nesiveržia jo sutvarkyti ar kažkaip kitaip pagerinti kitų, neūkininkaujančių, gyvenimo. Moters teigimu, kaltinti dėl to seniūną – neteisinga. Juk jis nėra visagalis. Seniūnija didelė, ūkininkai gudrūs, ir neretai ne tik pokalbiai nepadeda, bet apskritai būna neaišku, kaip suktis iš situacijos.

„Gegužės 18 dieną vienas Šlapaberžės ūkininkas važiavo tuo keliu ir jam nusimontavo ratas. Tačiau jis sau ramiausiai su ratlankiu pliku ir nuvažiavo – ir ką? Asfaltas sutrupintas liko. Rašiau skundą savivaldybei, bet bėda ta, kad ne aš mačiau patį faktą, o kaimynas, o jis bijo kalbėti. Mes su vyru tik matėme, į kurią pusę ūkininkas nuvažiavo. Norėjau net tą padangą pasiimti, bet mano mašina mažytė, o ten sunkvežimio padanga – nebuvo kaip, netilpo. Bet pranešiau viešosios tvarkos specialistams, žiūrėsim, kaip baigsis viskas.

Kai seniūnui pasiskundžiam – jis nedaug ką tegali padaryti. Jis kalba su ūkininkais, o šie atkerta, kad už kelius moka, ir nesileidžia į tolesnes kalbas.
Mes jau net sakom, kad pastatytų ženklus, jog tie keliai tik lengvosioms mašinoms skirti, o ūkininkai tegul oru nuskrenda, jei jiems reikia.
Aš net galvojau, kad tuomet, kai tos fūros naktį važiavo su cukriniais runkeliais, kelią automobiliais reikėjo užstatyti, neleisti pravažiuoti ir kviesti policiją. Net nežinau. Nežinau, kaip daryti. Ir suprantu, kad tikrai nėra taip, kad viskas seniūno galiose.

Mūsų krašto ūkininkai apskritai mažai prisideda. Kitose seniūnijose visi geranoriškesni, padeda, greideriuoja kelius, tvarko juos, nuvalo, padeda ir gyventojams, ir seniūnijai. O pas mus seniūnija tokia didelė, o pagelbėti tik trys ūkininkai sutinka, kitiems net neįdomu“, – nusivylimo neslėpė Ligita.

Moteris pasakojo, kad nuo ūkininkų kenčia ne tik keliai – esą yra buvę situacijų, kai važiuojantys sunkvežimiai po kiemus ir kelius kukurūzus išbarsto, arba mėšlą vežantis traktorius posūkyje tiesiai po langais išpila. Situacija spręstis turėtų greitu metu – bus organizuojamas dar vienas susirinkimas, kuriame turėtų dalyvauti ir pats seniūnas bei rajono meras.