Dr. Eligijui Juvencijui Morkūnui įteikta Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija
Premiją dr. Eligijui Juvencijui Morkūnui įteikė LR Prezidentas Gitanas Nausėda./ Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Roberto Dačkaus nuotr.
Jorūnė LIUTKIENĖ
Valstybės atkūrimo dienos proga reikšmingu nacionaliniu apdovanojimu įvertinti Lietuvos liaudies buities muziejaus vyriausiojo muziejininko, humanitarinių mokslų dr. Eligijaus Juvencijaus Morkūno darbai tiriant ir atskleidžiant etninės kultūros klodus. LR Prezidentas Gitanas Nausėda vasario 16 dieną Prezidentūroje mūsų kraštiečiui įteikė Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją už reikšmingą indėlį į Lietuvos tradicinės architektūros ir amatų tyrimus, išsaugojimą, populiarinimą ir kūrybingą muziejinę veiklą puoselėjant etninės kultūros gyvybingumą. Savo padėkos kalboje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje dr. E. J. Morkūnas pasakė, kad Jono Basanavičiaus veikla visuomet jam buvo ,,kaip švyturys ir įkvėpimas, todėl šis įvertinimas yra ypatingai svarbus“.
Tyrinėtojas ir etnokultūros žinovas
Mūsų kraštietis Eligijus Juvencijus Morkūnas ypatingai intelektualus ir Lietuvą, savo gimtąjį kraštą mylintis žmogus. Savo veiklai Lietuvos liaudies buities muziejuje jau yra atidavęs daugiau nei pusšimtį metų. Jis daug nuveikė įvairiose muziejinio darbo, formuojančio tautinę savimonę ir reprezentuojančio krašto istoriją, etninę kultūrą ir paveldą, srityse.
Etninės kultūros tyrinėtojo, Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureato Eligijaus Juvencijaus Morkūno indėlis labai svarbus ir Kėdainių krašto kultūrai. Jis yra Krakių kompleksinės kraštotyrinės ekspedicijos sumanytojas ir organizatorius. Jo rūpesčiu buvo surasta ar išsaugota ne viena kultūros vertybė, pavyzdžiui, dievdirbio Vinco Svirskio kapas.
Be tyrinėjimų ir kitų svarbių darbų, vos prieš kelis metus baigtas ir Kėdainiuose duris atvėrė Morkūnų šeimos puoselėjamas odontologijos muziejus.
E. J. Morkūnas vienintelis iš šeimos pasirinko ne mediko profesiją, kaip jo tėvai, ar netapo odontologu, kaip brolis ir sesuo, o pašventė savo gyvenimą muziejininkystei.
2022 metų J. Basanavičiaus premijos laureatas, humanitarinių mokslų daktaras E. J. Morkūnas, padėkojęs visiems teikusiems jo kandidatūrą apdovanojimui, įvertino ir kitų žmonių indėlį į jo pasiekimus bei didžiavosi savo šeima:
,,Pripažinus premijos vertu mano darbą, manau, pripažįstamas mano ir bendraminčių darbo rezultatas. Labai dėkoju savo darbo ir gyvenimo bendražygei bei įkvepėjai – žmonai Teodorai. Ji ilgus metus drauge dirbo muziejaus populiarinimo darbą. O taip pat išauklėjo ir nukreipė mūsų tris dukras darbuotis Tėvynei. Šeima man įkvėpė meilę žmonėms ir Lietuvai. Todėl dirbti savo tautai, jos savivertės kilimui bei atminties saugojimui nebuvo sunku. Anaiptol, man tai visuomet buvo šventė.“
„Dėjau daug pastangų, kad muziejus nebūtų senų daiktų kapinėmis, bet kad tie daiktai pasakotų, primintų, kas juos sukūrė, ką maitino, kodėl juos gynė ir saugojo. Dėkui už galimybę dirbti tautai ir valstybei – tai irgi apdovanojimas.
E. J. Morkūnas
„Dirbti tautai – apdovanojimas“
Kaip rašoma Lietuvos liaudies buities muziejaus oficialiame puslapyje dr. E. J. Morkūnas dalyvavo daugybėje etnografinių ekspedicijų, fiksavo, žymėjo tradicinės architektūros pastatus, rinko medžiagą apie įvairius amatus, liaudies techniką (kalves, malūnus, aliejines ir pan.), įgijo apie 30 tūkst. eksponatų, atspindinčių regionų etninę kultūrą, rengė ar kuravo daugiau nei 30 muziejaus ekspozicijų ir parodų.
Jis taip pat kuravo muziejinių rinkinių tyrimus, prisidėjo formuojant muziejaus ekspozicijas, parenkant tradicinius pastatus, vadovavo jų perkėlimui į Lietuvos liaudies buities muziejaus teritoriją, prižiūrėjo atstatymo procesą ir tolesnį pritaikymą.
Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos laureatas savo padėkos kalboje sakė, kad ,,tyrinėdamas paprastų žmonių kasdienybę, darbus, amatus, techniką, dar labiau pamilau Lietuvą ir stengiausi skleisti žinias, saugoti atmintį ne tik archyvams, bet ir gyvai perduoti žinias apie tautos būdą, tradicijas, valstybės istoriją. Dėjau daug pastangų, kad muziejus nebūtų senų daiktų kapinėmis, bet kad tie daiktai pasakotų, primintų, kas juos sukūrė, ką maitino, kodėl juos gynė ir saugojo. Dėkui už galimybę dirbti tautai ir valstybei – tai irgi apdovanojimas“.
50 metų muziejininkystėje
E. J. Morkūnas yra apgynęs humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Lietuvos vėjo malūnai XIX a.–XX a. pr.“. Jis yra dešimčių mokslinių publikacijų autorius, knygų „Lietuvos miestelių atspindys: muziejaus miestelis“, „Lietuvos technikos paminklai. Vėjo malūnai“, „Senieji amatai“, „Įdomiausi Lietuvos technikos paminklai“, „Vandens malūnai Rytų Lietuvoje“, Lietuvos liaudies buities muziejaus vadovų „Žemaitija“, „Suvalkija“, „Dzūkija“, „Aukštaitija“ sudarytojas, autorius ar bendraautoris.
Dr. E. J. Morkūnas rengė ir kitus projektus, susijusius su muziejininkyste ir etnokultūros sklaida. Nuo 1991 m. Lietuvos liaudies buities muziejuje organizavo didelio susidomėjimo sulaukusias amatininkų dienas, kurios išpopuliarėjo visoje Lietuvoje. Kartu su kolegomis daugybę metų rengė masiškiausią muziejuje šventę – Užgavėnes, taip pat Žirginio sporto šventes, 2011 m. – dviračių žygį muziejuje „Aplink Lietuvą“, prisimenant Matą Šalčių.
Jis taip pat buvo aktyvus Kraštotyros draugijos narys, daugelio ekspedicijų dalyvis (1973 m. KGB fiksuotas vadinamojoje „Kraštotyrininkų byloje“),
Jono Basanavičiaus valstybinė premija Kultūros ministerijos iniciatyva Vyriausybėje įsteigta 1992 metais, 2017-aisiais ji įgijo nacionalinės premijos statusą.
