Dotnuvos „Mini Market“ puošia pardavėjos rankdarbiai

 Dotnuvos „Mini Market“ puošia pardavėjos rankdarbiai

Dotnuvos „Mini Market“ išskirtine daro pardavėjos Dianos Valikonienės su meile kurti rankdarbiai. Rankdarbiais ji susidomėjo tada, kai vaikai dar buvo maži: reikėdavo pagaminti darbelių jiems į darželį ir mokyklą. Dabar vaikai jau užaugę, bet meilė rankdarbiams neišblėso./Asmeninio archyvo nuotr.

Lina Ukrinaitė

Dotnuvos „Mini Market“ parduotuvė yra šiek kiek kitokia nei kitos, priklausančios UAB „Sibena“ prekybos tinklui: išskirtine ją daro pardavėjos Dianos Valikonienės su meile kurti rankdarbiai. Moteris savo darbo vietą dažnai puošia artėjant šventėms, o būna ir taip, kad pagauna įkvėpimas, gimsta darbas ir netrukus juo gali gėrėtis visi į parduotuvę užsukantys. „Kolegės klausia manęs, iš kur turiu tiek kantrybės ir kaip šauna į galvą vis ką nors sukurti“, – pasakoja 48 metų dotnuviškė. Kolegų ir pirkėjų mylima Diana prekyboje sako triūsianti jau dvidešimt metų, pažįstanti visus vietinius pirkėjus, bet jų paslapčių tikina niekam neišduodanti.

„Mini Market“ parduotuvėje D. Valikonienė dirba ketverius metus. Tiesa, darbavosi čia ir anksčiau, vėliau nusprendė išbandyti jėgas kavinėje „Sezamas“, o po to vėl grįžo atgal į „Mini Market“. Tad patirties ji turi daug.

„Negaliu skųstis, ko yra, to yra“, – kalba ji.

Tad ir darbe iškylančios situacijos lengviau ar sunkiau, bet visada išsprendžiamos. Jei kuriai kolegei iškyla sunkumų, ji nė nesvarsčiusi eina padėti.

„O kaip kitaip? Savaime aišku, kad padedame viena kitai, negali palikti žmogaus bėdoje“, –  sako Diana, besidžiaugianti, kad gerai sutaria ir su pirkėjais, ir su bendradarbiais.

Daugiausia lankytojų parduotuvę užgriūna prieš šventes, algų gavimo dienomis. Tada tik spėk suktis.

„Bet apskritai nėra taip, kad stovime vietoje – darbo visada yra“, – tvirtina pardavėja.

Gal kiek sunkiau, kai užeina užsieniečiai, o tu nemoki anglų kalbos.

„Kolegės klausia manęs, iš kur turiu tiek kantrybės ir kaip šauna į galvą vis ką nors sukurti“.

D. Valikonienė

„Sukiesi: tada ženklais susirodai. Niekada neišeina neapsipirkę“, – kasdienybe dalijasi pašnekovė.

D. Valikonienė Dotnuvoje jau du dešimtmečiai. Pirmiausia į miestelį iš Jonavos rajono persikėlė jos tėvai, o iš paskos ir ji. Čia susirado darbą ir liko. Vyras siūlė kraustytis į Panevėžį, bet žmonos ten netraukė, tad taip ir liko. Dotnuvoje ji visus pažįsta ir šypsosi paklausta, ar viską apie visus žino.

„Žinot, kaip sako: pas kunigėlį ateini išpažinties, viską išsipasakoji, o jis tyli. Taip ir aš“, – abejoti neleidžia „Vikonda grupei“ priklausančio UAB „Sibena“ prekybos tinklo darbuotoja.

Didžiausia Dianos aistra – rankdarbiai, kuriais ji papuošia ne tik namus, bet ir parduotuvę. Dažniausiai kuria ekologiškai – iš antrinių žaliavų. Rankdarbiais ji susidomėjo tada, kai vaikai dar buvo maži: reikėdavo pagaminti darbelių jiems į darželį ir mokyklą.

Dabar vaikai jau užaugo ir poreikio tokiems darbams tarsi nebeliko, tačiau štai ateina į galvą kokia idėja, o rankos taip ir tiesiasi pinti, raizgyti, megzti.

„Kaip šauna į galvą, taip ir darai, ateina mintis ir kuri. Atrodo, sugalvojai vienaip, o kol gamini – išeina visai kitaip. Kūrybos procese idėja keičiasi. Gal net geriau būna nei iš pradžių galvojai“, –  pasakojo Dotnuvoje žinoma prekybininkė.

Vyras kiek skeptiškai žvelgia į žmonos laisvalaikio užsiėmimą, o štai vyriausioji dukra Monika – geriausia patarėja. Kadangi pernai mokyklą baigusi mergina šiuo metu gyvena užsienyje, mama jai siunčia dirbinių nuotraukas. Ji mačiusi ne vieną mamos kūrinį, žino, ką pasakyti.

„Lankytojai ateina į parduotuvę, pastebi. Sako, kaip čia pas jus gražu, papuošta. Malonu širdžiai, kad pamato, įvertina“.

D. Valikonienė

Dukrai išvykus namie liko du sūnūs: vidurinėlis Simonas ir jauniausias Vytautas. Šis, veikiausiai, eina mamos pėdomis – jam patinka rankdarbiauti. O sritį keturiolikmetis vaikinas pasirinko kietą – užsiima kalvyste.

Prieš kurį laiką Vytautas su draugu Dominyku dalyvavo Dotnuvos gimtadieniui skirtame renginyje, kur pristatė savo darbus. Juos užmatęs bendruomenės centro pirmininkas Andrius Balandis parūpino vaikinams kalvę vienuolyne. Ten jaunieji kalviai leidžia atostogas ir savaitgalius, laiką po pamokų.

„Mes kiek galime, tiek jiems padedame“, – sūnaus užsiėmimu džiaugiasi D. Valikonienė, kartu su vyru kartas nuo karto užsukanti į kalvę aplankyti jaunųjų amatininkų.

„Darbas, šeima, mėgstamas užsiėmimas“, – savo laimės formulę atskleidžia pardavėja, rankdarbių kūrėja ir trijų vaikų mama. Jos darbo grafikas „Mini Markete“ toks, kad keturias dienas dirba, o keturias – ilsisi. Pavargusi po darbų svajoja, kad laisvas dienas gulės kojas ištiesusi. Bet vis nepavyksta: rankos taip ir tiesiasi kurti. O kai jau turi padariusi, tada jau norisi kūrinius nešti į žmones.

„Lankytojai ateina į parduotuvę, pastebi. Sako, kaip čia pas jus gražu, papuošta. Malonu širdžiai, kad pamato, įvertina“, – apie smagias pirkėjų reakcijas į jos mėgstamą užsiėmimą pasakojo Diana Valikonienė.

3 Komentarai

  • nieko įpatingo čia nėra……….

    • Tai parodyk ka nors ypatingesnio ir pasidalink sugebejimais..

  • Labai gražūs darbeliai. Visada smagu užeiti į parduotuvę. Diana labai maloni darbuotoja.

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video