Dotnuvos bendruomenė turi aiškią ateities viziją

Džestina BORODINAITĖ

„Nuo seno Dotnuva garsėja savo amatininkais, auksakaliais, mezgėjais, siuvėjais, be galo talentingais dailininkais, aktoriais. Tai labai senas kraštas, pirmą kartą paminėtas 1372 metais, kaip stambi ir tvirta gyvenvietė, kurioje kryžiuočiai įkūrė savo stovyklą, kad galėtų puldinėti aplinkines žemes“, – taip bendruomenės pristatymą Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centre Arnetų name pradėjo 11 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Kėdainių nutolusios kūrybingos Dotnuvos bendruomenės pirmininkas Andrius Balandis. Pristatymo metu A. Balandis pasidžiaugė aktyvia ir iniciatyvia bendruomenės veikla, atsinaujinusiais Dotnuvos bendruomenės namais, vizija sutvarkyti senąjį Dotnuvos malūną, pristatė aktyvius žmones, nagingus įvairiausių amatų meistrus, pakvietė pasižiūrėti įdomų vaikų lėlių teatro spektaklį „Boružėlė liputė“ (režisierė Danguolė Špokienė) bei paskanauti dotnuvių kulinarinio paveldo.

Gyvena įvykių sūkuryje

Aktyvi Dotnuvos bendruomenės narė Irma Marčienė neslepia, jog dotnuviškiai nuolat gyvena įvykių sūkuryje ir inovatyvių idėjų populiarinant Dotnuvos miestelį jiems niekada nepritrūksta.

„Dotnuvos bendruomenę, gyvuojančią nuo 2002 metų, buria įvairios sritys.

Per beveik 20 metų susibūrė darbštūs, kūrybingi, aktyviai bendraujantys bendruomenės nariai, tarp kurių netrūksta menininkų, dailininkų, pramogų organizatorių, rankdarbių mylėtojų, senovinių papuošalų rekonstruktorių.

Be galo didžiuojamės krašto jaunąja karta, kuri noriai prisijungia prie vykdomos veiklos, atgaivina senuosius amatus, vaidina, mėgsta improvizuoti.

Kai tik turime galimybę susitinkame, labai šiltai bendraujame, planuojame, pasikeičiame idėjomis, jas įgyvendiname, taip pat draugaujame ir su kitomis bendruomenėmis, dalijamės turima patirtimi, semiamės minčių“, – sako I. Marčienė.

Daug nuveikė

Nuo 2002 metų Dotnuvos bendruomenės dėka spėta nemažai nuveikti, daug gražių iniciatyvų, kurios greitai įgavo tęstinumą, įgyvendinti.

Dotnuviškiams rūpi viskas: ir mylimo miestelio aplinka, ir kraštovaizdžio kūrimas, ir kultūrinis gyvenimas ir, žinoma, čia gyvenantys žmonės.

„Bendruomenės iniciatyva Dotnuvos pagrindinė gatvė buvo apsodinta gėlėmis, Vasario 16-osios proga papuošta vėliavėlėmis.

Vėliau sumanėme apšviesti Dotnuvos vienuolyno arkas, kasmet miestelį papuošiame artėjant kalėdiniam laikotarpiui, minime bei švenčiame ir kitas svarbias valstybines datas.

Kasmet aktyviai renkamės į talkas, medelių sodinimo ar kitas įvairias akcijas, savo jėgomis atnaujinome senąjį tiltelį.

Stengiamės dėl dotnuvių gerovės sukūrimo ir jo nuolatinio puoselėjimo, rūpinamės, kad mūsų miestelis būtų veiklus ir gyvybingas.

Labai džiugu, kad daug gražių bendruomenės iniciatyvų, pasekusi mūsų pavyzdžiu, perėmė Dotnuvos seniūnija.

Akivaizdu, jog bendruomenių inicijuojama veikla reikalauja ne vienos poros rankų – darbams atlikti reikia daugybės žmonių dėmesio ir susitelkimo.

Juk drauge paprasčiau ir lengviau įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, tik dirbdami išvien galime operatyviau juos pasiekti“, – įsitikinęs A. Balandis.

Įsirengė bendruomenės namus

Bendruomenės pirmininko teigimu, didžiausias dotnuviškių pasiekimas – bendruomenės namų sutvarkymas.

„2018 metais iš Dotnuvos bažnyčios-vienuolyno ansamblio išsinuomojome pastatą, kur ir įkūrėme savo bendruomenės namus.

Namai įkurti Dotnuvos miestelio širdyje, 18-ojo amžiaus pradžioje statytoje mokykloje-bendrabutyje, turi ypatingą atmosferą kultūriniams renginiams, laisvalaikio susibūrimams, miestelio gyventojų aktyviam bendravimui. Tada sekė jų sutvarkymas.

Šis didis darbas – mūsų bendruomenės, kurią vienija 80–90 žmonių, rankomis atliktas.

Vieni prisidėjo daugiau, kiti mažiau, tačiau drauge mes pasiekėme tai, apie ką ilgą laiką svajojome ir ko troškome.

Šiuo metu turime tvarkingus, išpuoselėtus ir visus dotnuviškius bei į miestelį atvykusius svečius pasiruošusius sutikti bendruomenės namus.

Dalį lėšų bendruomenės patalpų sutvarkymo darbams skyrė Kėdainių rajono savivaldybė, dalis finansuota iš projektinių lėšų, papildomų lėšų bendruomenės namų remonto darbams gauta ir iš geranoriškai nusiteikusių bendruomenės narių, kuriems būdo kaip uždirbti papildomų pinigėlių bendruomenės labui ilgai ieškoti neprireikė.

Aktyvistai čia pat subūrė turgelį, kuriame prekiavo iš savo namų suneštais daiktais, o gautas lėšas skyrė bendruomenei, kurios ir buvo panaudotos bendruomenės patalpų remonto darbams“, – pabrėžia A. Balandis.

Apie ateities planus

Miestelyje dar tikrai daug ko trūksta, tad bendruomenė nežada sustoti ir ateityje ketina įgyvendinti dar daugiau planų, akcentuoja A. Balandis.

Vienas didžiausių bendruomenės rūpesčių šiuo metu – Dotnuvos malūnas. Bendruomenė jau kurį laiką galvoja apie jo prikėlimą antram gyvenimui.

Ar malūno sparnai vieną dieną ir vėl ims suktis, A. Balandis šiuo metu atsakyti negali, tačiau tikisi, kad su laiku ir šį savo sumanymą aktyviai nusiteikusiai bendruomenei pavyks įgyvendinti.

„Ir šalia viso to svarbu nenustoti prižiūrėti bei puoselėti savo erdvę, rūpintis Dotnuvos gyventojų gerove, o, svarbiausia, ir toliau telkti, burti bendruomenę ir eiti koja kojon su aktyviais, kūrybingais žmonėmis“, – pabrėžia bendruomenės pirmininkas. 

Nesvetima kūryba

Renginio metu buvo surengta itin kruopščiai, atsakingai ir dailiai sukurtų kūrybinių darbų parodėlė.

Ekspozicijoje pristatyti nėriniai iš lino, paveikslai, siuvinėjimas kryželiu, keramikos darbai, juvelyrikos kūriniai, dekoracijos, papuošalai ir įvairūs aksesuarai.

Domėjosi visą laiką

Vos kelerius metus archeologinių papuošalų rekonstrukcija užsiimantis Jonas Balandis prisipažino, jog visuomet domėjosi istoriniais faktais, archeologiniais radiniais, krikščionybės simbolika, tad nenuostabu, kad atsiradus laisvo laiko šio menininko rankose gimsta subtiliausi gaminiai: sagės, žiedai, segtukai bei pakabukai, menantys geležies ar dar senesnius amžius.

„Senovinė juvelyrika mane domino nuo neatmenamų laikų. Kai tik pasirodydavo knygynuose sovietinių muziejų leidinukai, atvirukų rinkinukai, kuriuose, pavyzdžiui, senovės persų, Kaukazo ar kitokių šalių, juvelyrika, visą laiką pirkdavau. Juos vartydamas vis galvodavau pabandyti pats tokių pasigaminti.

Svajojau apie tai kokius trisdešimt metų, o pradėjau įgyvendinti vos prieš ketverius metus.

Kai buvau jaunas, netrūko veiklos, šeimyninių rūpesčių, tad tokios prabangos turėti daug laisvo laiko nebuvo, o kai tampi senjoru – laiko atsiranda“, – sako J. Balandis.

Naudoja sidabrą ir žalvarį

Papuošalus J. Balandis rekonstruoja pasitelkdamas archeologų ekspedicijų ataskaitose randamas knygų nuotraukas.

Kurdamas gaminį juvelyras naudoja sidabrą arba žalvarį: „Su sidabru dirbti maloniau. Jis gali būti baltas, blizgantis, dirbiniui oksidavusis, pajuodintas šiek tiek“.

Papuošalų rekonstruktorius įrankius, reikalingus gamybai, jau spėjo susirinkti: „Būna kartais, kad nėra tokio įrankio, kokio reikia, tada tenka ir pačiam pasigaminti“.

Domisi nuo mokyklos laikų

Dotnuviškė Sondra Žalakevičienė rankdarbiais domėtis pradėjo nuo mokyklos laikų ir domisi iki šiol.

Nors menininkė niekada nenumanė, kad kada nors jos pomėgis taps darbu, tačiau visai neseniai S. Žalakevičienė pradėjo dirbti su rajono Paraplegikų asociacija.

Rankdarbių kūrėja neabejinga mezgimui, mėgsta floristiką, dirba su popieriumi, oda, audiniais ir kitokiomis kūrybinėmis priemonėmis, kuria aksesuarus, interjero dekoracijas. 

Veikla moterų klube

S. Žalakevičienė pasidžiaugia, kad ir bendruomenės iniciatyva vykdomoje veikloje tenka susidurti su kūryba.

„Pernai buvo suburtas moterų klubas, kur kartą per savaitę rinkdavomės ir kurdavome rankų darbo kūrybinius darbus, kaskart išbandydavome vis naujas technikas. Visai neblogai būtų ir šiemet tą idėją atgaivinti“, – mano S. Žalakevičienė.

Aktyvūs ir sportiški

Bendruomenės pirmininką nuolat džiugina aktyvus Dotnuvos jaunimas, kurio užimtumu rūpinasi jauna bendruomenės narė Živilė Marčiūtė.

„Jaučiuosi atsakinga už Dotnuvos jaunosios kartos užimtumą, noriu, kad vaikai ir jaunimas, kurio Dotnuvoje tikrai netrūksta ir kuriems akivaizdu, jog reikia veiklų, pramogų, aktyvaus užimtumo, susiburtų.

Maloniausia, kad visi noriai įsitraukia į veiklas, prisijungia prie kasmet Dotnuvoje organizuojamos vaikų ir jaunimo vasaros stovyklos, dalyvauja sportiniuose renginiuose ar kitokiuose aktyvios veiklos nestokojančiuose užsiėmimuose“, – tikina Ž. Marčiutė.

Vykdė projektą

Norėdama paskatinti vietos gyventojų užimtumą bei saviugdą, pernai Dotnuvos bendruomenė vykdė sporto projektą, kurio metu buvo organizuojami pilateso užsiėmimai, šeimų sporto šventė, orientacinės varžybos, subūrusios Dotnuvos jaunimą ir suaugusius bei suteikusios progą geriau pažinti Dotnuvos apylinkes.

Sukūrė „Dotnopolis“

Ž. Marčiūtės iniciatyva buvo sukurtas stalo žaidimas „Dotnopolis“. Tai – garsiojo „Monopolio“ atmaina, kurioje mergina pritaikė naujovę – „laukelis klausimėlis“.

„Dotnopolio“ žaidėjai, atsakinėdami į parengtus klausimus, plačiau sužinos apie Dotnuvos miestelį, jo įstoriją, bendruomenę. Dvi nemokamas žaidimo „Dotnopolis“ kopijas Dotnuvos bendruomenei padovanojo UAB „Spaudvita“.

Bendruomenės prisistatymą vainikavo jaunosios dotnuviškių kartos pristatytas vaikų lėlių teatro spektaklis „Boružėlė liputė“, kurį režisavo D. Špokienė.