Domėtis Konstitucija – kiekvieno Lietuvos piliečio garbės reikalas

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Šiandien, spalio 25-ąją, minime Lietuvos Respublikos Konstitucijos dieną. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad 2022 metais sukanka 100 metų, kai 1922 metais buvo priimta Lietuvos Valstybės Konstitucija – pirmoji moderni, nuolatinė, demokratinio turinio Lietuvos Respublikos Konstitucija – bei kitas aplinkybes, Seimas 2022 metus paskelbė Lietuvos Valstybės Konstitucijos metais. Taip pat jau šešioliktus metus gyva graži tradicija spalio 25-ąją laikyti Konstitucijos egzaminą, kuriame visi norintys, kviečiami pasitikrinti savo žinias apie svarbiausią šalies įstatymą. Šios progos kasmet nepraleidžia ir daugkartinė egzamino dalyvė ir laimėtoja kėdainietė Ona Šulcienė. Jos nuomone, kiekvienas pilietis turėtų išmanyti savo šalies Konstituciją, nes kuo geriau ją žinosime, „tuo labiau būsime atsakingi visose gyvenimo srityse, labiau gerbsime vienas kitą, labiau atsižvelgsime į kitų žmonių laisves ir teises, nepažeisime įstatymų“.

– Gerb. Onute, kelerius metus jau dalyvaujate Konstitucijos egzamine?

– Konstitucijos egzamine dalyvauju nuo 2007 m., tada tapau nacionalinio Konstitucijos egzamino laureate ir buvau apdovanota LR Teisingumo ministerijos suvenyriniu medaliu. Šiemet bus 15 kartas, kai dalyvausiu Konstitucijos egzamine.

– Jei neklystu, ne vienerius metus iš eilės tampate neabejotina egzamino lydere Kėdainių rajone. Iš kur tokios geros žinios apie pagrindinį šalies įstatymą?

– Tik vieną kartą rajoniniame etape netapau nugalėtoja, o kitais kartais surinkdavau daugiausia balų.

Aš labai tikėjau, kad Lietuva išsivaduos iš sovietinės okupacijos ir taps Nepriklausoma demokratinė respublika (1 Konstitucijos straipsnis). Mano šviesaus atminimo tėvelis sakydavo, kad Lietuva taps nepriklausoma respublika, nes dauguma žmonių buvo nepatenkinti sovietine santvarka, daugelis patyrė laisvių ir teisių suvaržymus, priespaudą, persekiojimus, tremtis, lagerius. Tylioji rezistencija veikė ir viltis buvo.

Lietuvos Respublikos Konstitucija piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume ir yra pagrindinis įstatymas.

,,Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis konstitucija“ (Konstitucijos 6 str.). Taigi kiekvienas LR pilietis turėtų išmanyti Konstituciją, tai yra garbės reikalas.

– Kokia Jūsų pačios specialybė, gal susijusi su teise?

– Mano Alma Mater Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas. Vėliau studijavau Visuomenės sveikatos vadybą Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Psichologiją Vytauto Didžiojo universitete. Teisinių žinių reikėjo darbe, gyvenime, reikėjo išmanyti nemažai teisės aktų.

– Kokias teises ir laisves bei pareigas užtikrina Konstitucija?

– Konstitucijos II skirsnyje ,,Žmogus ir valstybė“ 18 str. nurodyta, kad ,,Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės“, ,,žmogaus laisvė neliečiama, niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas“ (20 str.).

Konstitucijoje taip pat nurodyta, kad žmogaus asmuo neliečiamas, žmogaus orumą gina įstatymas, kad žmogaus privatus gyvenimas ir nuosavybė yra neliečiama, kad minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma.

Mes, piliečiai, turime teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, turime teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus.

Draudžiama persekioti už kritiką. Taigi, kiekvienas pasvarstykime, ar naudojamės Konstitucijos mums suteiktomis teisėmis ir laisvėmis?

Taip pat turime prisiminti, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (28 str.).

Paminėsiu keletą pareigų, kurios nurodytos III skirsnyje ,,Visuomenė ir valstybė“. ,,Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais iki pilnametystės, juos išlaikyti.

Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą“ (38 str.). Tačiau gyvenime realybė yra ir kita. Man skaudžiausia, kai iš tėvų paimami vaikai, kuriais tėvai nesirūpina, kad vaikai neprižiūrimi, skriaudžiami, o seni tėvai neretai prisimenami tik dėl jų turto.

Konstitucijos 41 str. numato, kad asmenims iki 16 metų mokslas yra privalomas, bet dar yra ir nesimokančių vaikų. Mes turime būti tikrais savo šalies piliečiais, saugoti, mylėti ir ginti savo valstybę. Mums kasdien reikia laikyti konstitucijos egzaminą ir kuo geriau mes išmanysime pagrindinį šalies įstatymą, tuo daugiau turėsime atsakomybės, pagarbos ir tolerancijos vienas kitam.

– Jūsų nuomone, ar kiekvienas pilietis turi gerai išmanyti savo šalies Konstituciją? Kodėl? Kas, Jūsų nuomone, pasikeistų, jei piliečiai išmanytų bent dalį pagrindinio šalies įstatymo?

– Kaip jau paminėjau anksčiau, kuo geriau mes išmanysime Konstituciją, tuo labiau būsime atsakingi visose gyvenimo srityse, labiau gerbsime vienas kitą, labiau atsižvelgsime į kitų žmonių laisves ir teises, nepažeisime įstatymų.

– Ar Jums, kaip Konstitucijos žinovei, yra vietų, kurias galbūt norėtųsi pakeisti?

– Laikyti save Konstitucijos žinove tikrai nedrįsčiau. Tačiau, manau, kad reikėtų pakeisti Konstitucijos 12 str. dėl Lietuvos Respublikos pilietybės. Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu galima pakeisti šį straipsnį, bet 2019 m. referendume dėl konstitucijos 12 str. pataisos pakeitimo priimti nepavyko. Kitas referendumas dėl dvigubos pilietybės numatytas 2024 m. kartu su Prezidento rinkimais.

Konstitucijos 12 str. nurodyta, kad ,,Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Emigravę iš Lietuvos lietuviai po 1990 m. kovo 11 dienos, negali turėti dvigubos pilietybės, todėl siekiama referendumu priimti šio straipsnio pataisas dėl dvigubos pilietybės.

– Gerb. Onute, ar kitus Lietuvos įstatymus išmanote taip pat gerai, kaip ir Konstituciją?

– Įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie buvo susiję su mano darbu, turėjau gerai išmanyti. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, kuris nustato užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės principus, fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos srityje.

Prasidėjus COVID infekcijai buvo keičiami ir papildomi šio įstatymo kai kurie straipsniai, taikomos tarptautinės teisės aktų nuostatos. Tai ir Lietuvos Respublikos Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, Viešojo administravimo įstatymas, Vyriausybės nutarimai, Sveikatos apsaugos ministro įsakymai, Higienos normos.

– Kaip žinia, šie, 2022-ieji, metai Seimo yra paskelbti Konstitucijos metais. Ar Jums tai ką nors reiškia?

– Kad šiuos metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Konstitucijos metais, svarbu mums visiems, Lietuvos Respublikos piliečiams, nes minime 100 metų, kai 1922 m. rugpjūčio 1 dieną buvo priimta moderni, demokratinio turinio Lietuvos Valstybės Konstitucija, kuri skelbia, kad Lietuvos Valstybė yra nepriklausoma demokratinė Respublika, suverenitetas priklauso tautai.

Ši Konstitucija įtvirtino Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, demokratijos, teisingumo, lygybės, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms principus. Taip pat minėsime Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-metį, nes ši Konstitucija LR piliečių buvo priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume.

– Gerb. Onute, ar savo anūkams taip pat stengiatės perteikti Konstitucijos žinias?

– Su anūkais apie Konstituciją nekalbame. Vienas anūkas jau penktos klasės mokinys, tad jau ir pats galės dalyvauti Konstitucijos egzamine, pasitikrinti savo žinias. Kai nuvykstu pas jį į svečius į Vilnių, jis man labai gražiai papasakoja Vilniaus istoriją. Anūkai žino, kad jų pareiga gerai mokytis, būti drausmingiems, mylėti savo šalį ir ja didžiuotis.

– Jau pati užsiminėte, bet ir aš neabejojau, kad šiais metais vėl dalyvausite egzamine. Gal šiemet esate užsibrėžusi sau tikslą tapti geriausia Konstitucijos žinove ne tik Kėdainių rajone, bet ir visoje Lietuvoje?

– Egzaminas – tai žinių pasitikrinimas, kuriuos Konstitucijos straipsnius reikia atidžiau skaityti, pastudijuoti teisininkų komentarus. Dalyvaudama egzamine, niekada apie pirmą ar kitokią vietą negalvoju.

– Ir pabaigai – gal galėtumėte motyvuoti Lietuvos gyventojus, kad šie daugiau domėtųsi pagrindiniu šalies įstatymu, jį geriau perprastų?

– Domėtis Konstitucija, ją vis paskaityti yra kiekvieno Lietuvos piliečio garbės reikalas. ,,Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija“ (6 str.), ,,Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“ (7 str.) – tai ir yra pagrindiniai motyvai, kodėl mes turime išmanyti Lietuvos Respublikos Konstituciją.

– Miela Onute, ačiū Jums už pokalbį ir sėkmės Konstitucijos egzamine.