Dėl žvėrių miestuose kalti žmonės: miškuose – plynės, pasienyje – vielos
Dėl žvėrių miestuose kalti žmonės: miškuose – plynės, pasienyje – vielos./BNS Kęstučio Vanago nuotr.
Dėl į miestus ir gyvenvietes atklystančių laukinių žvėrių, kaip antai neseniai visą Lietuvą stebinusių Vilniuje klaidžiojusių briedžio ir meškos, kalti ne kas kitas, o žmonės, beatodairiškai kertantys miškus ir verčiantys juos plynais laukais, o pasienį apraizgę spygliuota viela. Žvėrys nebeturi kur dėtis, nes žmonės be gailesčio (o greičiausiai ir be smegenų?) griauna pusiausvyrą gamtoje, o po to stebisi ir nesupranta, kodėl žvėrys elgiasi taip, kaip jiems nebūdinga ir net nesupranta, ką daryti tokiais atvejais.
Stebino visą Lietuvą
Birželio mėnesį Vilniaus gyventojai tapo neįprasto reginio liudininkais. Miesto centre blaškėsi rudoji meška. Dar anksčiau čia būta incidento su briedžiu.
Vaizdo įrašai, greitai išplitę socialiniuose tinkluose, sukėlė audringą visuomenės reakciją – nuo nuostabos iki baimės. Tačiau incidentas su meška, pasibaigęs skubotu valdžios sprendimu leisti gyvūną net nušauti, jei jis ims kelti grėsmę, tapo ne tik naujienų sensacija, bet ir skaudžiu signalu apie gilėjančias problemas mūsų santykyje su gamta.
Nors kai kuriems gyventojams rudojo lokio klajojimas mieste tapo kone pramoga, o įmonės ėmė mešką naudoti kaip savo reklamos įrankį, gamtai artimi žmonės piktinasi, kad tokios meškos klajonės mieste yra rimtas signalas, kurį spręsti reikia ne šaudant nieko dėtus gyvūnus, o priimant kitokius, gamtai palankesnius sprendimus.
Šiuo metu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) interaktyviame lokių stebėjimo žemėlapyje užregistruotas jau 41 atvejis, kai gyventojai pastebėjo rudąją mešką.
Meška mieste, nes ji neturi kur dėtis
Viešosios įstaigos „Girių inspekcija“ atstovai ragina gyventojus ir valdžią surimtėti ir nustoti į rudojo lokio kelionę Vilniuje žiūrėti it į kokį cirko pasirodymą. Jie pabrėžia, kad šis įvykis nėra atsitiktinumas ar gyvūno smalsumo išraiška.
„Meška atėjo ne iš smalsumo. Ji atėjo todėl, kad neturi kur dėtis“, – teigia „Girių inspekcija“. Pasak gamtosaugininkų, tai yra labai aiškus, civilizacinis ženklas, kad mūsų santykis su gyvąja gamta, su mišku, su kraštovaizdžiu yra pasiekęs lūžio tašką.
„Pagrindinė priežastis, kodėl laukiniai gyvūnai palieka savo natūralias buveines ir klaidžioja miestuose, yra ta, kad jų gyvenamoji erdvė yra beatodairiškai naikinama ir fragmentuojama. Dar visai neseniai Baltijos šalių miškai buvo vientisas žalias koridorius, kuriuo laisvai judėjo stambieji žvėrys, įskaitant meškas, migruojančias iš Baltarusijos per Lietuvą į Latviją ar Estiją. Šiandien šis ekologinis ryšys yra nutrauktas. Pasienyje su Baltarusija iškilusios iki 4 metrų aukščio metalinės tvoros su spygliuota viela tapo neįveikiamu barjeru.
Kai meška kerta tokią sieną – grįžti atgal ji jau negali. Tad atsiradusi Lietuvos pusėje, ji ima klaidžioti ieškodama buveinės, maisto, tylos. Ir šis klaidžiojimas atveda ją į mūsų miestus“, – aiškina „Girių inspekcija“.
Plynai iškirtus miškus meškoms nėra ramaus prieglobsčio
Gamtos sergėtojai neslepia, jog prie to, kad miško žvėrys klaidžioje miestuose, prisideda ir pramoninė miškininkystė. Lietuvos miškai vis labiau skaidomi dėl plynų kirtimų, o jų vietoje sodinamos vienarūšės medžių monokultūros.
„Tokios plantacijos, nors statistikoje ir vadinamos mišku, neturi ekologinės vertės ir negali užtikrinti laukiniams gyvūnams būtinų sąlygų – slėptuvių, mitybinės bazės ir ramybės. Miškai, kurie teoriškai egzistuoja statistikoje, nebėra funkcionalūs buveinių tinklai. Dėl to dideli žvėrys, tokie kaip vilkai, lūšys ir meškos, palieka mišką, nes jis jų nebeišlaiko“, – konstatuoja gamtosaugininkai.
Meškos klaidžiojimas Vilniuje baigėsi valdžios sprendimu, sukėlusiu didžiulį visuomenės ažiotažą. Be platesnių diskusijų ir alternatyvių sprendimų paieškos, buvo duotas leidimas gyvūną nušauti. Šis žingsnis atskleidė institucijų nepasiruošimą ir prevencinių strategijų stoką.
„Girių inspekcijos“ teigimu, Lietuvoje atsakomybė už laukinius gyvūnus yra išskaidyta tarp kelių institucijų – Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Aplinkos apsaugos departamento, mokslininkų ir nevyriausybinių organizacijų.
„Rezultatas – niekas neturi aiškios atsakomybės už gyvūnų judėjimą. Meška tampa neatsakytu klausimu tarp institucijų“, – pabrėžia gamtos saugotojai.
VšĮ „Girių inspekcija“ atstovai ragina gyventojus ir valdžią surimtėti ir nustoti į rudojo lokio kelionę Vilniuje žiūrėti it į kokį cirko pasirodymą. Jie pabrėžia, kad šis įvykis nėra atsitiktinumas ar gyvūno smalsumo išraiška.
Aut. past.
Ne meška įsibrovė pas žmones, o žmonės įsibrovė į mišką
„Girių inspekcija“ akcentuoja, kad norint užkirsti kelią panašioms tragedijoms ateityje, būtina imtis kompleksinių priemonių. Tarkime, kurti gyvūnų migracijos takų sistemą su žaliaisiais tiltais ir tuneliais, reformuoti miškininkystę atsisakant plynų kirtimų, vystyti tarpvalstybinį ekologinį bendradarbiavimą ir šviesti visuomenę.
„Ši meška Vilniuje – ne įsibrovėlė. Mes įsiveržėme į jos pasaulį. Ji neprašė mūsų miestų, mūsų tvorų, mūsų triukšmo. Ji ieškojo tik vietos gyventi“, – reziumuoja „Girių inspekcija“, ragindama imtis neatidėliotinų veiksmų.
Ką daryti sutikus mešką?
Akivaizdu, kad ruduosius lokius Lietuvoje galima sutikti toli gražu ne tik miške. Tačiau net jei mieste esate ne tokie beginkliai, kokie būtumėte miške, privalote gerbti laukinį žvėrį, su kuriuo susidūrėte. O tai reiškia jo nevaikyti, nešūkauti, nemėtyti į jį daiktų ir panašiai.
Nors tikimybė sutikti mešką Lietuvos miškuose ar kitose vietovėse yra itin maža, svarbu žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje.
Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius ramina, kad gyvūnai paprastai vengia žmonių, tačiau pataria išlikti budriems.
„Meškos, kaip ir visi gyvūnai, yra ramios, kol nejaučia grėsmės. Vis dėlto tai nereiškia, kad prie jų reikia eiti, nes meška ir savo jauniklius gins, ir teritoriją, ir maistą, o tai jau sukeltų labai rimtą pavojų žmogui“, – perspėja L. Stanevičius.
Jei miške netikėtai susidurtumėte su meška, svarbiausia išlikti ramiam ir laikytis aiškių taisyklių. Pasak L. Stanevičiaus, svarbiausia yra lėtai atsitraukti.
„Nebėgti, nes jei bėgsite, gali ir imti vytis. Netriukšmauti, o ramiai pasišalinti iš teritorijos ir netrukdyti gyvūno“, – pataria medžiotojas. Jis priduria, kad reikia suteikti gyvūnui erdvės, neužstoti jam kelio ir leisti pasitraukti, kalbant ramiu, monotonišku balsu, kad parodytumėte, jog nesate grėsmė.
„Meška, jei pamatytų žmogų, greičiausiai smalsiai stebėtų jį. Bet, kaip sakiau, kol nejaustų grėsmės, nieko veikiausiai daugiau ir nedarytų“, – teigia L. Stanevičius.
Šiuo metu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) interaktyviame lokių stebėjimo žemėlapyje užregistruotas jau 41 atvejis, kai gyventojai pastebėjo rudąją mešką ir dauguma jų – vos per pastarąjį mėnesį. Tiesa, kol kas akivaizdu, kad lokiai bazuojasi rytinėje ir pietrytinėje Lietuvos dalyje, o Kėdainių rajone meškos fiksuotos dar nebuvo. Artimiausias rudojo lokio fiksavimas buvo Raguvoje (Panevėžio r.), o tai yra vos pusšimtis kilometrų. Tad, panašu, rudąjį lokį netrukus galime pamatyti ir Kėdainiuose.
10 Komentarai
Jei ir meškos pradėjo bėgti iš ruskyno ir bulbašyno tikrai ne iš gero gyvenimo ten, tai ką kalbėt apie ten gyvenančius dvikojus padarus?
Reikia džiaugtis, kad mėsa pas mus užklydo, nes karo atveju turėsi ką valgyti!
Cia meskos is misku isejo del seimarsiniu girtuoklysciu ir musimosi be paliavos
Supuvusi vakarietiška vertybė?
Narkošų ir LGBT būrio člienas?
Tave maršininkai per bezdę draskė ir paskui tavo tėvui i burną nuleido
besidangstąs svetimu niku…
Dar šlapenką būrnoj laikai?
siuksle tu konservine, atmata lanzbergine 😀
eik tu nx kacapų tautos balse
Nežinau, ar tikrai tokia didelė problema su tom meškom. Šiauriau kasdien ateina į gyvenvietes, miestus, kiemus. Ir nieko, nešaudo civilizuoti žmonės. Stumbrai didesnę žalą ūkininkams padaro, bet ir jų nešaudo. Net vilkų , jei ne atsiskyręs nuo gaujos individas, nenaikina, nors žalos tikrai atneša. Tai ko čia „sysioti” dėl tos meškos.