Dauguma kėdainiečių nori dirbti tik 4 dienas, bet už tą patį atlyginimą

Net du trečdaliai lietuvių norėtų keturių darbo dienų savaitės. Tačiau absoliuti dauguma jų norėtų dirbti keturias dienas, o tris ilsėtis tik tokiu atveju, jei atlyginimas nesumažėtų. Tai rodo Lietuvoje atlikta apklausa. Tačiau yra ir nedidelis procentas tokių, kurie geriau jau uždirbs mažiau, bet daugiau ilsėsis. Panašiai mąsto ir kėdainiečiai. Tik čia dar daugiau kraštiečių norėtų keturių darbo dienų savaitės nei Lietuvos vidurkis.

Produktyvumas didėja, mažėja streso

Keturių darbo dienų savaitės idėja vis labiau populiarėja pasaulyje, o įvairūs tyrimai rodo teigiamą jos poveikį darbuotojų produktyvumui, psichologinei gerovei ir netgi verslo rezultatams.

Islandijoje prieš kone dešimt metų atlikti plataus masto eksperimentai parodė, kad sutrumpinus darbo savaitę viena diena, darbuotojų produktyvumas arba liko toks pats, arba padidėjo. Tačiau svarbiausia, kad patys darbuotojai ėmė jaustis žymiai geriau.

Jungtinėje Karalystėje prieš keletą metų daugiau nei 60 įmonių ir beveik 3 000 darbuotojų dalyvavo eksperimente, kurio metu du trečdaliai dalyvių pranešė, kad sumažėjo perdegimo simptomai ir jiems pasidarė lengviau suderinti asmeninį gyvenimą su darbo reikalais. Maža to, darbuotojų kaita eksperimente dalyvavusiose įmonėse sumažėjo net 57 proc.

Japonijoje „Microsoft Japan“ eksperimentas parodė kone 40 proc. padidėjusį produktyvumą po to, kai jų darbo savaitė buvo sutrumpinta.  ​

Kai kurie ir Kėdainiuose jau taiko 4 darbo dienų savaitę

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė dar pernai lapkritį teigė pasisakanti už keturių dienų darbo savaitę, tačiau dėl sprendimų žada tartis su socialiniais partneriais.

Tuo tarpu Kėdainiuose jau ir dabar yra tokių, kurie dirba trumpesnę darbo savaitę, tad, panašu, kad jei gali vieni, gali ir kiti. Nors, aišku, ne visi, nes viskas priklauso ne tik nuo noro, bet ir nuo darbo specifikos.

„Manau, kad siūlymai ir diskusijos dėl 4 dienų darbo savaitės yra įgyvendinami ir kai kurios įmonės šį modelį taiko (pvz., sostinėje), tačiau tikrai ne visiems jis tiktų.

Negalime imtis spręsti, ar Kėdainiuose tokių įmonių yra ar ne, tačiau mes, savo įstaigoje, tokį modelį, galima sakyti, jau taikome. Tiesa, penkta diena laisva, tačiau per savaitę darbuotojai rotuoja ir dėl to, susidaro viena diena laisva. Esame atsakingi savo klientams, todėl unijoje visada yra žmogus, kuris aptarnauja klientus“, – sako Kėdainių krašto kredito unijos Strateginės komunikacijos ir verslo plėtros vadovė Ramunė Gustienė.

Pasak jos, šiuolaikinės įmonės apskritai stengiasi, nes trūksta kvalifikuotos darbo jėgos ir siūlo darbuotojams tokias motyvavimo priemones kaip galimybę keletą dienų per savaitę dirbti nuotoliu, apmokama būsto nuomą, kelionės išlaidas, sveikatos draudimą ir pan. Tam, kad išlaikytų motyvuotus, kvalifikuotus darbuotojus, įmonės išties turi būti išradingos ir pasistengti.

„Žinoma, darbo veiklą galima efektyvinti ir darbuotojai būtų linkę stengtis labiau, kad dar vieną dieną turėtų laisvą. Aš nežinau, kaip įmonės, taikančios šį modelį, realiai tai jaučia ir kiek tai pasiteisino, reikėtų jų paklausti, tačiau išlaikius tą patį darbo užmokestį, darbuotojas bus linkęs darbą atlikti per keturias darbo dienas.

Ar išloš darbdavys? Tuo atveju, jei jis nėra orientuotas į atlyginimų mažinimą, veiklos efektyvumo didinimą ir neturi galimybės šiuo metu kelti darbo užmokestį, manau, toks sprendimas būtų protingas ir tenkintų darbuotojus“, – atkreipia dėmesį R. Gustienė.

Trumpesnė darbo savaitė medicinoje sunkiai įsivaizduojama

​Kaip sako R. Gustienė, keturių darbo dienų savaitės modelis tinkamas IT įmonėms, nuotolines, konsultacines paslaugas teikiančioms organizacijoms.

„Jei įmonės veiklos modelis, tipas atitinka galimybę dirbti keturias dienas per savaitę, vienareikšmiai, iš žmogiškosios pusės tai didina darbo efektyvumą, darbuotojai pailsi, skiria daugiau laiko šeimai, o žinodami, kad penkta diena laisva, stengsis atlikti daugiau darbų, jausis motyvuoti“, – sako R. Gustienė.

Vis dėlto ne visose srityse keturių darbo dienų savaitė yra tinkama. Pavyzdžiui, Švedijoje sutrumpintos darbo savaitės eksperimento rezultatai tarp slaugytojų ir gydytojų nebuvo vienareikšmiški ir pozityvūs.

Apie tai kalba ir MB „Andra klinika“ vadovė Rasa Daraškevičienė.

„Paslaugų sektoriuje žmonės nori paslaugas gauti kiekvieną dieną. Medicinos srityje sunkiai būtų pritaikoma keturių darbo dienų savaitė. Pacientai gydymo paslaugas nori gauti kiek įmanoma greičiau.

Tai negalime dirbti ne tik darbo dienos grafiku nuo 8 iki 17 val., bet ir keturias dienas per savaitę. Kol gydymo paslaugų poreikis yra didelis, manau, medicinos srityje tai padaryti būtų beveik neįmanoma.

Todėl mūsų klinikoje darbo laikas bus 5 darbo dienos ir nuo 8 iki 19 valandos“, – sako R. Daraškevičienė.

Logistikos įmonėse darbo savaitės sutrumpinimas nesišviečia

R. Gustienė akcentuoja, kad yra įmonių, kurios dėl darbo ar paslaugų specifikos niekada negalės šio modelio įgyvendinti.

„Tarkime, gamybinės, logistikos, eksporto įmonės, sveikatos priežiūros ar viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos – jos niekada nei pereis, nei galvos apie tokio modelio taikymą. Jei paklaustume – jiems dar ir trūksta valandų paroje“, – sako pašnekovė.

Akivaizdu, kad net ir kitose srityse dirbantiems sėkmingam perėjimui prie keturių darbo dienų savaitės būtina investuoti į technologijas, optimizuoti procesus ir aiškiai apibrėžti darbo taisykles. ​

Tačiau ne visada įmanoma procesus optimizuoti taip, kad darbuotojai galėtų mėgautis ilgesniais savaitgaliais.

„Keturių darbo dienų savaitė – įdomi ir aktuali tema, tačiau mūsų vertinimu, logistikos sektoriuje, toks modelis šiuo metu yra tiesiog neįmanomas. Mūsų veikla remiasi nenutrūkstamu darbu, priklauso nuo klientų grafikų ir užsakymų srautų, kurie tęsiasi visomis savaitės dienomis.

Natūralu, kad darbuotojams trumpesnė savaitė su tokiu pačiu atlyginimu atrodo patraukliai. Vis dėlto logistikos realybė yra tokia, kad kroviniai turi judėti nuolat, pristatymai negali vėluoti, o paslaugų kokybė turi išlikti aukščiausio lygio. Keturių darbo dienų savaitės įvedimas reikštų poreikį perorganizuoti darbo krūvius ar net plėsti komandą – o tai lemtų papildomas sąnaudas. Kad toks pokytis būtų įmanomas, reikėtų pasiekti didesnį darbo našumą – dirbant trumpiau, pasiekti tuos pačius arba net geresnius rezultatus“, – kalba ir kraštiečių logistikos įmonės „Linėja Transport“  Žmogiškųjų išteklių skyriaus specialistė Gabija Ruseckaitė.

Vis dėlto, sako pašnekovė, nors įmonė ir negali pasiūlyti keturių darbo dienų savaitės savo darbuotojams, tačiau randama būdų, kaip kitaip motyvuoti, pradžiuginti ir rodyti rūpestį.

„Nors darbuotojų gerovė mums labai svarbi, šiuo metu keturių darbo dienų savaitės įgyvendinimo neįsivaizduojame, nes tai neišvengiamai paveiktų paslaugų kokybę ir veiklos stabilumą.

Vis dėlto rūpindamiesi darbuotojais ten, kur leidžia darbo pobūdis, taikome lankstesnes sąlygas – komandai suteikiame galimybę dirbti nuotoliniu būdu, pagal įmonės patvirtintą tvarką.

Šis sprendimas mums pasiteisino – darbuotojai tai vertina ir teigia jaučiantys balansą tarp darbo bei asmeninio gyvenimo“, – pasakojo G. Ruseckaitė.