Daugiau nei pusė lietuvių pasenusius vaistus išmeta su buitinėmis atliekomis
Nors didžioji dalis (60 proc.) lietuvių žino, kad pasenusius ir naudoti nebetinkamais vaistus reikia atnešti į vaistines, dažniausiai jais atsikrato išmesdami su kitomis buitinėmis atliekomis. Taip elgiasi 52 proc. šalies gyventojų. Kiek daugiau nei trečdalis (34 proc.) lietuvių nebenaudojamus vaistus, kaip pridera, atneša į vaistines ir atiduoda joms tinkamai sutvarkyti. Tokius rezultatus atskleidė tyrimų bendrovės „Norstat LT“ atliktas tyrimas.
13 proc. šalies gyventojų, nežinodami, ką daryti su pasenusiais vaistais, kaupia juos namuose, o 6 proc. juos sudegina. Vis dėlto „BENU vaistinės“ vadovė Lietuvoje Rasa Marcinkevičienė pažymi, kad situacija gerėja, o į vaistines pristatoma vis daugiau nebenaudojamų vaistų.
„Pristatomų vaistų kiekiai pastebimai auga. Tai matome iš pildomų registracijos žurnalų. Į vieną BENU tinklo vaistinę nuo vasaros pradžios vidutiniškai buvo sunešta apie 30 kg medikamentų. Tiesa, jaučiame, kad kartais gyventojai dar abejoja, vaistus atneša nedrąsiai, teiraujasi, ar tikrai gali tai daryti, ar medikamentai surenkami nemokamai. Visuomet patikiname, kad vaistai bus utilizuoti nemokamai, ir raginame žmones drąsiau naudotis tokia galimybe“, – sako R. Marcinkevičienė.
[quote author=“Lukas Andronavičius“]Vaistai yra priskiriami buityje susidarančių pavojingųjų atliekų kategorijai, todėl jie privalo būti atskirti nuo bendrojo komunalinių atliekų srauto.[/quote]
Vaistinių tinklo vadovė sako, kad pagrindinė problema, su kuria susiduria vaistinių darbuotojai, yra ta, kad gyventojai kartais atneša atiduoti ne tik vaistus, bet ir kitas buitines atliekas, kurių vaistinės priimti nėra įpareigotos. Dažniausiai – įvairius maisto papildus, kurie nėra priskiriami vaistams, taip pat neretai pasitaiko ir paprasčiausių buitinių atliekų – įvairių produktų pakuočių, maisto gaminių.
Ne tik teisė, bet ir pareiga
Pasak pavojingųjų atliekų tvarkymu užsiimančios bendrovės „Toksika“ komercijos direktorius Luko Andronavičiaus, vaistai yra priskiriami buityje susidarančių pavojingųjų atliekų kategorijai, todėl jie privalo būti atskirti nuo bendrojo komunalinių atliekų srauto.
„Vaistiniai preparatai yra gaminami iš įvairių cheminių medžiagų, kurios reaguodamos su vandeniu, oru, kitomis medžiagomis gali sukelti nepageidaujamų pasekmių – gaisrą, cheminį grunto užteršimą, pakenkti gyviems organizmams. Be to, šalinant vaistus su buitinėmis atliekomis kyla rizika, kad komunalinių atliekų konteineriuose rastus vaistus suvartos benamiai. Yra tikimybė, kad vaistus išnešios ir suės gyvūnai, paukščiai. Tokius po aplinką pasklidusius medikamentus gali nesunkiai pasiekti ir žaidžiantys vaikai“, – teigia specialistas ir primena, kad vaistus deginti, nuleisti į klozetą, išmesti į aplinką ar kartu su šiukšlėmis į buitinių atliekų konteinerius yra draudžiama įstatymų.
„Lietuvoje yra sukurta reikiama infrastruktūra, užtikrinanti, kad visos atliekos būtų tvarkomos tinkamai, todėl gyventojai turi ne tik teisę, bet ir pareigą nebenaudojamus vaistus perduoti galimybę tinkamai juos sutvarkyti turintiems subjektams“, – sako L. Andronavičius.
[quote author=““]Visos šalyje veikiančios vaistinės yra įpareigotos iš gyventojų priimti bet kurios rūšies pasenusius ar nebenaudojamus receptinius bei nereceptinius vaistus.[/quote]
Anot R. Marcinkevičienės, į vaistines gyventojai nenaudojamų vaistų pristato kiekvieną dieną, neretai po kelis kartus. Vaistų atnešama įvairiais kiekiais – tiek po keletą pakuočių, tiek dideliais maišais per ilgesnį laiką sukauptų medikamentų.
„Esame įsipareigoję surinktus vaistus atliekų tvarkymo įmonei perduoti ne rečiau kaip du kartus per metus, tačiau dėl didėjančių surenkamų medikamentų kiekių tai daryti tenka gerokai dažniau. Didėjantį priduodamų vaistų kiekį siečiau su tuo, kad žmonės tampa sąmoningesni. Dauguma rūšiuoja jau ir paprastas buitines atliekas, todėl supranta, kad farmacines atliekas taip pat reikia tinkamai tvarkyti“, – sako R. Marcinkevičienė.
Visos šalyje veikiančios vaistinės yra įpareigotos iš gyventojų priimti bet kurios rūšies pasenusius ar nebenaudojamus receptinius bei nereceptinius vaistus.
Atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje atliekas vienu ar kitu būdu rūšiuoja 81 proc. gyventojų.
Šių metų liepos mėnesį vykdyto tyrimo metu apklausta 500 vyresnių nei 18 metų amžiaus Lietuvos gyventojų.
