Daugiau kaip šimtas Kėdainių daugiabučių neatitinka šildymo sistemos reikalavimų

Pasirodo, kad Kėdainiuose net 101 daugiabutis neatitinka šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų./Algimanto Barzdžiaus/„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Kiekvieną šildymo sezoną daugiabučių gyventojai susiduria su tomis pačiomis amžinai neišsprendžiamomis problemomis – lauke šalta, o radiatoriai vos šyla, namuose vos keliolika laipsnių šilumos, o apie komfortišką gyvenimą galima pamiršti. Kai kurie šilumą išsikovoja per vargus bardamiesi su namo bendrijos pirmininkais, o kai kurie tiesiog praradę viltį šilčiau gyventi, maunasi antrą porą vilnonių kojinių… Ir iš kur bus ta šiluma, kai pasirodo, kad Kėdainiuose net 101 daugiabutis neatitinka šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų.
Galima susitvarkyti gerokai pigiau
Paaiškėjo, kad susitvarkyti šildymo sistemą galima gaunant valstybės paramą – valstybė teikia kompensacijas pagal programą „Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas“. Jai skirta 20 milijonų eurų, o paraiškas teikti galima iki liepos pabaigos.
Be jokios abejonės, kompensuojama tik dalis patirtų išlaidų, tačiau visgi ne tokia jau maža.
Jei paramos gavėjai yra butų ir kitų patalpų savininkai, subsidijos dydis yra ne daugiau kaip 60 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Subsidija gali siekti 70 proc., jei projektų elevatorinis šilumos punktas keičiamas į naują automatizuotą.
Galima gauti ir 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų kompensaciją už buto ir kitų patalpų savininkus, kurie yra nepasiturintys gyventojai.
Tinkamos finansuoti išlaidos yra šilumos punkto įrengimas, atnaujinimas (įskaitant balansinių ventilių ant stovų įrengimą), elevatorinio šilumos punkto keitimo į naują automatizuotą šilumos punktą, seno susidėvėjusio automatinio šilumos punkto, negalinčio reguliuoti šilumos suvartojimo pastate priklausomai nuo lauko oro ir pastato šildomų patalpų temperatūrų pokyčio, atnaujinimo bei atskiro šilumos punkto name įrengimas.
Susitvarkyti šildymo sistemą galima gaunant valstybės paramą – valstybė teikia kompensacijas pagal programą „Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas“. Jai skirta 20 milijonų eurų, o paraiškas teikti galima iki liepos pabaigos.
Aut. past.
Per šildymo sezoną sutaupytų apie 100 eurų
Norint, kad name būtų sutvarkyta šilumos ir karšto vandens sistema, tam turi pritarti daugiabučio gyventojų dauguma. Tada daugiabučio namo bendrijos pirmininkas jau gali teikti paraišką projektui ir kompensacijai gauti.
Mažoji renovacija, apimanti daugiabučio šilumos punkto bei vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą, yra greitesnė ir pigesnė alternatyva kompleksinei renovacijai. Šie darbai paprastai trunka apie tris mėnesius, o jų kaina svyruoja nuo 8 tūkst. iki 12 tūkst. eurų už visą daugiabutį.
Atsižvelgiant į tai, kiekvienam butui tenkanti investicijos dalis priklauso nuo butų skaičiaus name. Pavyzdžiui, jei daugiabutyje yra 20 butų, kiekvieno buto savininkui tektų apie 400–600 eurų.
Po mažosios renovacijos gyventojai gali tikėtis sumažėjusių šildymo sąskaitų. Skaičiuojama, kad mokėjimai už suvartotą šilumą vienam butui gali sumažėti vidutiniškai apie 15 eurų per mėnesį, o per šildymo sezoną – apie 90 eurų.
Mažoji renovacija yra ypač aktuali gyventojams, kurie negali investuoti į kompleksinę daugiabučio renovaciją arba jų namo negalima renovuoti dėl paveldosaugos ar kitų reikalavimų.
8 Komentarai
Aha,visai nedaug,o po,, mažosios renovacijos“ kaip mokėjo pinigus už šildymą ,taip ir mokės toliau.Vasaris kaip niekad šiltas buvo,tad kodėl gautos sąskaitos tokios išsipūtę,a?Be jokių ,,renovacijų“kaina pakilo.O tam tariamo 15-os jaurų sumažėjimo laikui pasibaigus pakol ,sakykim,atsipirktų 600 jaurų papildomos išlaidos, nebus vėl pasakyta,kad įranga paseno ir reikalinga ją keisti?Po to svaigimo įvertint apmokestinamą nekilnojamą turtą nuo 20-ies tūkstančių prasidedančia kaina- kas jei ne vidur baltos dienos valstybinis apiplėšimas,verčiantis nebepasitikėt šalies piliečius tokia vidaus finansine politika?
„Vasaris buvo šiltas“-pirma karta šia žiema upės užšalo vasari,o tau šiltas,tai sausi galėjai su šortais vaikščiot-Taškentas.
Gal ne tame mėnesyje Taškentą įvardinau,bet didesnės sąskaitos buvo būtent tą mėnesį.
Tai normalu, kad didesnes, nes satas vasaris buvo, besmegeni
Nugrauci tos vysus synus daugeubucus i stacyti naujus kotedz cypa namus atviceju polibom
kad įmonė Kėdainių butų ūkis nenoriai rūpinasi daugiabučių namų priežiūra, administratoriai neorganizuoja nei susirinkimų, nepateikia nei pasiūlymų tokioms priemonėms ir pan. Šilumos kainos kiekvieną mėnesį didėja, didėjo ir vasario mėnesį.
Nereikia ir Kedainiu butu , pas mus bendrija , pirmininkas tik ziuri , kaip pinigus rinkti , o darbu nesimato .
iš kur žurnalistas susirenka tokią statistiką, iš kur pateikia tokius skaičiavimus, jei būtų tokios kainos, tai gal ir nebūtų tokių namų, kurių gyventojai arba šąla arba orą šildo. Pateikite konkrečius namus ar pan.