Daugiabutyje butai – puikūs, bėdos – bjaurios

Arūnas Dambrauskas, kaunodiena.lt

Daugiabučius stačiusi bendrovė pasigailėjo įsivėlusi į projektą, dėl kurio patyrė didelę žalą. Nors butai jau parduodami, į savo dalies nesulaukiančių statytojų sąskaitas neįkrenta nė cento.

Pasklido netikėta žinia

Per 90 tūkst. eurų už atliktus darbus siekiantys atgauti verslininkai prisipažino pasijutę kaip vaiduoklių gaudytojai. Atsitiktinumas ar ne, bet vaiduoklių paieškos Kėdainiuose netikėtai iš užmaršties iškėlė istoriją apie buvusį bene garsiausią visų laikų Kauno vaiduoklį – apsamanojusį „Respublikos“ viešbutį. Jis buvo pradėtas statyti 1988 m., bet 1993 m. darbai sustojo.

Betono konstrukcijų kalnas daugiau nei 20 metų traiškė bet kokias viltis atnaujinti Karaliaus Mindaugo prospekto aplinką ir, atrodė, yra nepajudinamas. Bet 2015 m. Kaune pasklido daug ką sudominusi žinia: tuomečiai Kauno savivaldybės vadovai paskelbė susitikę su „Respublikos“ viešbutį norinčiais pirkti ir nedelsiant jo rekonstrukciją pradėti verslininkais.

Kaip pagrindinis objekto pirkimo ir atnaujinimo iniciatorius buvo minimas vilnietis verslininkas Marius Budrikis. Įvardyta ir nebaigto viešbučio pardavimo kaina – 2,2 mln. eurų. Tačiau netikėtai pasirodęs ir įspūdingais užmojais pasidalijęs M. Budrikis netrukus pradingo. Be išsamesnių paaiškinimų ir komentarų.

Projektas Kėdainiuose

Gana netikėtai pradingęs iš Kauno platumų, vilnietis verslininkas prieš keletą metų pasirodė Kėdainiuose – ne tuščiomis, o, kaip jau įprasta, su statybų projektu.

Buvo paskelbta apie dviejų daugiabučių J. Basanavičiaus gatvėje statybos planus, kurių įgyvendinimo ėmėsi M. Budrikio atstovaujama bendrovė „Neries rezidencijos“. Šį kartą planai neliko tik deklaracijomis – netrukus prasidėjo realūs darbai. Reikėjo statytojų, tad projektas Kėdainiuose įsuko ir ne vieną verslininką. Tarp jų ir statybų įmonę „Veba“.

Sutartį pasirašė dukra

„Vebos“ vadovas Armantas Verbickas „Kauno dienai“ pasakojo, kad iš pradžių su bendrovės „Neries rezidencijos“ įgaliotuoju asmeniu prisistatančiu M. Budrikiu bendravo ir bendradarbiavo tvarkingai, sklandžiai.

„Jokių problemų nematėme, todėl 2018 m. rugpjūčio 14 d. su bendrovės „Neries rezidencijos“ direktore Laura Marija Budrikyte sudarėme statybos rangos darbų sutartį dėl dviejų daugiabučių J. Basanavičiaus gatvėje Kėdainiuose statybos“, – apie bendradarbiavimo pradžią pasakojo A. Verbickas.

Pasak jo, nors sutartis buvo pasirašyta su M. Budrikio dukra, tačiau su ja jokių reikalų daugiau tvarkyti neteko.

Pagrindinė figūra

Verslininkai neabejoja, kad L. M. Budrikytė tebuvo tik formali bendrovės „Neries rezidencijos“ vienintelė akcininkė ir direktorė.

„Faktinis jos savininkas ir vadovas buvo M. Budrikis. Tik jis bendravo su rangovais ir sprendė visus klausimus“, – pabrėžė A. Verbickas.

Analogišką pasakojimą apie bendradarbiavimo su bendrove „Neries rezidencijos“ ypatumus „Kauno dienai“ pateikė ir dar vienos visų pinigų už atliktus darbus neatgaunančios įmonės vadovas (įmonės pavadinimas, vadovo vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Nematė pagrindo nerimauti

Verslininkai tvirtino nematę pagrindo nerimauti, kad daugiabučių Kėdainiuose statytojos ir valstybinės žemės, kur statomi daugiabučiai, nuomos teisės turėtojos buvo ne M. Budrikio atstovaujama bendrovė „Neries rezidencijos“, bet kitos bendrovės – „Lygumų šalis“ ir Nekilnojamojo turto parkas.

„Rizikų neįžvelgėme, nes rangos sutarties sudarymo metu tiek Nekilnojamojo turto parko, tiek „Lygumų šalies“ 100 proc. akcijų paketai priklausė „Neries rezidencijoms“, – paaiškino „Vebos“ vadovas A. Verbickas.

Netrukus į sandorių ratą buvo įtraukta dar viena bendrovė – „Kohena“, kuri rangovams kartais pervesdavo avansus. Tuomet tai neatrodė labai įtartina, mat ir „Kohena“ priklausė „Neries rezidencijoms“. Taip apie statytojus atsirado įvairių bendrovių tinklas.

Kaip vėliau paaiškėjo, tai painus ir gudrus raizginys – jis vienus suvaržo ir supainioja, o kitiems, kilus nesusipratimų, palieka erdvės atsitraukti į šešėlį.

Atsirado nesklandumų

Rimti nesusipratimai prasidėjo po kelių mėnesių. 2018 m. lapkričio 31 d. „Veba“ baigė visus numatytus darbus.

„Darbus baigėme iki paskutinės plytos. Buvo pasirašyti visi darbų priėmimo–perdavimo aktai“, – pabrėžė A. Verbickas.

Pabaigus visas statybos rangos sutartyje numatytas užduotis, pasak bendrovės „Veba“ vadovo, užsakovas bendrovė „Neries rezidencijos“ liko skolinga – iš viso 90 785 eurų.

„Rimtų pretenzijų „Neries rezidencijoms“ iki tol, galima sakyti, neturėjome. Kaip minėjau, iš pradžių viskas vyko gerai, aišku, reikėdavo paspausti tą ir aną… Paskui atsiskaitymai sutriko – skola su delspinigiais vis augo. Su M. Budrikiu bendraudavome kas savaitę – sumokėk, kada sumokėsi ir pan… Jis: sumokėsiu, sumokėsiu… Pasiguosdavo, kad antstoliai nori atimti dukros butą, kad sąskaitos areštuotos, kad teismai teismai teismai…“ – tuščius pokalbius bandant gauti už atliktus darbus suderėtus pinigus prisiminė bendrovės „Veba“ vadovas.

Prasidėjo teisinė kova

Tuomet prasidėjo teisinė kova. Pinigų neatgaunantys rangovai siekė, kad „Neries rezidencijoms“ būtų iškelta bankroto byla.

„Kai sužinojo apie mūsų planus paskelbti „Neries rezidencijoms“ bankrotą, pasakė: jei skelbsite bankrotą, prapulsite tame bankrote“, – atkreipė dėmesį vienas pašnekovų ir pripažino, kad perspėjime būta tiesos, mat netrukus paaiškėjo, kad bendrovės „Neries rezidencijos“ sąskaitos tuščios ir iš jos nieko nepareikalausi.

2021 m. kovo 4 d. Vilniaus apygardos teismas patenkino bendrovės „Veba“ prašymą „Neries rezidencijoms“ iškelti nemokumo bylą, motyvuojant tuo, kad „Neries rezidencijos“ nevykdo savo prievolių ir yra skolinga pareiškėjai 90 785,71 euro pagal 2018 m. rugpjūčio 14 d. statybos rangos darbų sutartį.

Nepateikė įrodymų

Teismo nutartyje pažymima, kad „patikrinus kelių transporto priemonių registro duomenis, nustatyta, kad atsakovės („Neries rezidencijų“ – red. past.) vardu neregistruota jokių transporto priemonių.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, įmonės nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto neregistruota. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš atsakovės išieškoma 16 340,40 euro skolos suma UAB „Avoreta“ naudai, 2 827,77 euro skolos suma UAB „Šviežias oras“ naudai, 9 112,44 euro skolos suma Erikos Markovos naudai, 11 947,29 euro skolos suma UAB „Launeta“ naudai“.

Teismas atkreipė dėmesį, kad bendrovė „Neries rezidencijos“ nurodė turinti 705 tūkst. eurų turto, bet nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų.

„Atkreiptinas dėmesys, kad trečiasis asmuo UAB „Veikta“ pateikė į bylą 2020 m. spalio 27 d. antstolio Vytauto Mitkaus išieškojimo negalimumo aktą, kuriame nurodyta, kad atsakovė („Neries rezidencijos“) neturi lėšų sąskaitose, neturi nekilnojamojo turto, todėl išieškoti iš skolininko skolos nėra galimybės“, – sakoma teismo nutartyje.

Savo argumentus teismui išdėstę bendrovės „Neries rezidencijos“ interesams atstovaujantys advokatai teigė, kad kai kurių pateiktų sąskaitų faktūrų bendrovė neapmokėjo dėl svarbių priežasčių.

Advokatų paaiškinime teigiama, kad „Veba“ neva pateikdavo didesnių sumų, nei buvo sutarta, sąskaitas faktūras. Paaiškinime dėstoma: „Pareiškėja neatliko visų Sutartimi sutartų darbų; pareiškėja atliko darbus su trūkumais; pareiškėja neperdavė visos būtinos dokumentacijos, numatytos Sutartyje, kuri reikalinga statybos darbų užbaigimui ir jų pridavimui; pareiškėja nepateikė draudimų, kurie numatyti Sutartyje ir LR statybos įstatyme. Atsakovė ne kartą teikė pareiškėjai pretenzijas tiek dėl neatliktų darbų, tiek dėl darbų trūkumų ištaisymo, tačiau pareiškėja į jas nereagavo ir šių bei kitų Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė.“

Teismas tokius argumentus įvertino kaip nepagrįstus, bendrovei „Neries rezidencijos“ buvo iškelta bankroto byla.

Verslininkas nešnekus

Nukentėjusiais save laikantys verslininkai siekia, kad bendrovei „Neries rezidencijos“ būtų pritaikyta baudžiamoji atsakomybė ir užginčyti įtarimų keliantys sandoriai, kurie vyko tarp vieno žmogaus bei jo artimųjų kontroliuojamų bendrovių tinklo.

Verslininkai tikisi įrodyti, kad susidūrė su iš anksto suplanuota neteisėta veika. Pasak „Vebo“ vadovo, Generalinei prokuratūrai ruošiamas pareiškimas, kad su „Neries rezidencijomis“ reikalų turėję verslininkai nukentėjo dėl galimai iš anksto sugalvotų nusikalstamų planų, panaudojus sandorių schemą, kurią įgyvendinant „Neries rezidencijos“ liko skolingos kreditoriams, o vertingas turtas buvo perkeltas į kitas įmones ir galimai sėkmingai realizuojamas gaunant pajamas.

Pats M .Budrikis Kėdainiuose esančių butų statybos istorijos ir verslininkų nepasitenkinimo priežasčių nepanoro komentuoti, nepateikė dienraščiui jokių savo argumentų ar svarstymų.

„Tam yra advokatai, aš tuo klausimu nebendrauju, dėkui…“ – telefonu tepasakė verslininkas ir baigė pokalbį.

Tik priedanga?

Ne viename finansiniame sandoryje, kuriuos yra užfiksavusi „Neries rezidencijų“ bankrotą administruojanti bendrovė „Bankroto byla“, kaip sandorius sudarantis asmuo minima M. Budrikio duktė Laura Marija Budrikytė.

„Ne kartą su ja bandėme susisiekti, bet visos pastangos buvo veltui – iki šiol net negalime gauti jos telefono numerio. Kita vertus, nieko nuostabaus, visi žino, kad visus reikalus tvarko M. Budrikis, o duktė yra gal kaip priedanga“, – svarstė „Vebos“ vadovas A. Verbickas.

L. M. Budrikytės telefono numerio nepavyko gauti ir „Kauno dienai“. Portale „rekvizitai.lt“ skelbiama, kad L. M. Budrikytė yra bendrovės Nekilnojamojo turto parkas direktorė ir nurodomas jos telefono numeris.

Nurodytu telefonu atsiliepusi moteris patikino, kad ji nėra L. M. Budrikytė ir paaiškino: „Nurodytas telefono numeris yra mano, o ne L. M. Budrikytės. Jie kažkodėl nepakeičia viešai skelbiamos kontaktinės informacijos, tad visi skambina man. Mes pardavėme Nekilnojamojo turto parką ir direktore tapo L. M. Budrikytė. Bet kontaktai palikti mano ir iki šiol nepakeičiami, todėl daug žmonių skambina ne tuo adresu.

Čia tiek jų ieško… Beveik iš visų instancijų… Beveik visi skambina dėl įvairiausių skolų… Aš negaliu pakeisti skelbiamo telefono numerio, nes jie yra tos įmonės savininkai. Manau, faktinis savininkas gali būti M. Budrikis, bet tai tik mano prielaida. Ieškodama L. M. Budrikytės rašiau jai į asmeninį profilį feisbuke, bet nesulaukiau jokios reakcijos“, – apgailestavo L. M. Budrikytei skiriamus priekaištus išklausyti turinti pašnekovė, kuri ne savo noru tapo voratinklio, už kurio galimai slepiasi daug klausimų keliantys sandoriai, dalimi.

Skolas atgauti siekiantys verslininkai bando susekti, kokiomis schemomis, kaip jie įtaria, galbūt siekiant išvengti atsakomybės, naudojasi M. Budrikis ir jo aplinka.

Bendrovės „Bankroto byla“ duomenimis, tarp su „Neries rezidencijomis“ susijusių įmonių („Kohenos“, „Lygumų šalies, M. Budrikio tėvo Juozapo Budrikio vadovaujamos „Arjos“) nuolat vyko sandoriai.

Nuo 2017 iki 2021 m. balandžio užfiksuoti 35 įvairaus pobūdžio sandoriai: dėl skolų padengimo, dėl turto perleidimo, dėl akcijų pirkimo, dėl žemės sklypo nuomos teisės perleidimo ir t.t. Spėjama, kad galbūt taip iš rankų į rankas tarp uždaro rato saviškių gali būti stumdomas turtas, kad jį pavyktų apsaugoti nuo kreditorių.

Vengė įforminti statybas?

Pokalbiuose apie Kėdainių daugiabučius buvo minima dar viena problema: nors nemažai butų jau apgyvendinti ir namai pastatyti kokybiškai, tačiau dėl įvairių priežasčių jie dar neįregistruoti Registrų centre.

Dėl to gyventojai susiduria su įvairiais nepatogumais. Paskutinį statybos darbų etapą – statinio baigtumo deklaraciją – turinčios atlikti bendrovės „MB greitasis projektas“ atstovas „Kauno dieną“ patikino, kad namo registracijos reikalai pajudėjo.

„Iš užsakovo nebuvo gautas avansas. Dabar avansas gautas, sutartis pasirašyta. Visi reikalingi darbai bus padaryti“, – telefonu patikino prisistatyti nepanoręs bendrovės „MB greitasis projektas“ atstovas.

2013 m. portalo lrytas.lt publikacijoje buvo rašoma apie verslininkų gudravimą – vengimą laiku įregistruoti naujus pastatus. Anot laikraščio cituojamos Vilniaus savivaldybės Mokesčių skyriaus vedėjos Klaudijos Leonės, dėl šio pažeidimo vien Vilniaus iždas per metus netenka reikšmingos sumos nekilnojamojo turto mokesčio.

 Publikacijoje rašoma, kad savivaldybės tikrintojai Perkūnkiemyje aptiko bent keturis pastatus, kurių savininkai nemokėjo nekilnojamojo turto mokesčių. Visi jie priklausė bendrovei „MB projektai“, kurios vadovas buvo M. Budrikis. Komercinės paskirties patalpos buvo netuščios, bet M. Budrikis neslėpė, kad minėtas mokestis už pastatus nemokamas. Visi jie dokumentuose – nebaigtos statybos.

„Daug problemų dėl tų pastatų. Ką reikėjo daryti, kai pradėjus statybas bankas nutraukė finansavimą? Be to, ne aš tokį įstatymą sukūriau“, – verslininko pasiteisinimą citavo lrytas.lt. Publikacijoje primenama, kad „MB projektams“ prieš trejus metus pavyko išvengti bankroto, nors kreditoriai reiškė daugiau nei 60 mln. litų reikalavimų.

parduodami butai Šeškinėje