Daugiabučiuose – karščio banga
Lauke tvoroms braškant nuo šalčio, kai kurių Kėdainių daugiabučių gyventojų radiatoriai braška nuo karščio. Lauke temperatūrai naktimis siekiant iki -20 °C ir daugiau, šilumininkai pasistengė, kad gyventojams netektų šalti. Pasistengė taip, kad kai kuriems tenka miegoti ir pravėrus langą.
Bijo sąskaitų
Apie užklupusį karštį daugiabučiuose, viešojoje erdvėje gyventojai kalbasi jau kuris laikas. 23 °C temperatūrą namuose užfiksavo ir J. Basanavičiaus, ir Respublikos, ir S. Jaugelio Telegos gatvių gyventojai.
„Neįmanoma, namuose nėra kuo kvėpuoti. Net nežinau, kaip reikės miegoti – su atviru langu gal? O kai ateis sąskaitos, baisu net pagalvoti“, – nerimavo kraštietė Gitana.
Kiti skundėsi sulaukę gana didelių sąskaitų dar už sausio mėnesio šilumą, nors galime prisiminti, kad tą mėnesį tokių šalčių kaip dabar, tikrai nebuvo.
Reguliavimas mažai padeda
Tuo tarpu tie, kurie mano, kad šilumą galima lengvai sureguliuoti kiekviename name, labai klysta – pasirodo, nepaisant to, ar turi namas autonominį šildymą, ar ne, rankinis reguliavimas naudos duoda mažai.
Štai J. Basanavičiaus 112 namo bendrijos pirmininkas Valentas Rimavičius teigė, kad viskas ateina iš šilumos tinklų, o reguliuojant šilumą patiems gal ir pavyktų sutaupyti vos eurą ar pusantro.
„Pagrindą reguliuoja katilinė – jei lauke šalčiau, jie paduoda karštesnį vandenį, ir reguliuok nereguliavęs tame rūsyje, sutaupysi gal kokį eurą… Pavyzdžiui, jei lauke būna -10 °C ar -20 °C, galima atsukti sklendę kad ir iki maksimumo – vis tiek bute radiatoriai bus drungni. Katilinė paduos vandenį, pakaitintą iki penkiasdešimt kelių laipsnių. O kai lauke šalta, šilumininkai vandenį paduoda jau pakaitintą iki 87 ar daugiau laipsnių.
Vakar kalbėjau su J. Basanavičiaus 138 namo gyventoja – jos name prieš šešis metus įsistatyti reguliuojami radiatoriai, bet ir ten žmonės sumokėjo gana didelę sumą pinigėlių už šildymą. Tai darė bandymus – vieną mėnesį atsukę ant vieneto laikė, o kitą – ant penketo, o sumokėjo praktiškai tiek pat. Tai va taip ir gaunasi – šaltai gyveni, moki daug. Tai gal geriau šilčiau pagyventi ir mokėti beveik tiek pat?“, – kalbėjo namo bendrijos pirmininkas.
Tiesa, posakis, kad šiluma kaulų nelaužo, panašu – nėra iš piršto laužtas. Daugiau gyventojų visgi kreipiasi dėl to, kad jiems per šalta.
„Daugiau skundžiasi, kad šalta. Ypač senyvo amžiaus žmonės, kurie mažai juda, mažai valgyt gamina, ir jiems vėsiau būna namuose. Būna ir tokių žmonių, kuriems reikia labai didelio karščio, kurie su apatiniais namuose norėtų vaikščioti, na, visokių būna juk“, – kalbėjo bendrijos pirmininkas.
Šilumos – visiems vienodai
Tuo tarpu „Panevėžio energijos“ Kėdainių šilumos tinklų rajono viršininkas Algimantas Mižutavičius patikino, kad skųstis dėl per didelio karščio tikrai derėtų ne jiems – mat vienoda šiluma tiekiama visiems namams, o kiekvieno namo šilumos tinklų prižiūrėtojas turi rūpintis tuo, kokios gi šilumos nori gyventojai.
„Mes jiems nereguliuojame šilumos – ją reguliuoja šilumos ūkio prižiūrėtojas. Kiekvienas namas kažką turi nusisamdę – ar įmonę, ar žmogų. Ką namo gyventojai sako, tą prižiūrėtojas turi daryti, nes juk jis jų samdomas. Jei per karšta, turi paduoti mažiau šilumos, o mes visiems šilumos paduodame vienodai. Mes savo ruožtu tiesiog stengiamės paduoti tiek šilumos, kad žmonės nesušaltų“, – kalbėjo A. Mižutavičius.
