Daugiabučių bendrijų ir savivaldybės kare paliaubų nematyti

Jau beveik metus trunkantis Kėdainių savivaldybės ir daugiabučių namų bendrijų nesusikalbėjimas peraugo į atvirą žodžių karą. Savivaldybės uždėta prievolė daugiabučių bendrijoms tvarkyti viešas erdves aplink namus sulaukė milžiniško pasipriešinimo, mat vieniems butams priskirta tvarkyti vos po 30 kvadratinių metrų tvarkomo ploto, o kitiems net ir po 70. Gyventojams primestuose reikalavimuose prasilenkiama su logika, todėl šie atsisako vykdyti rajono Tarybos patvirtintą sprendimą.

Gražiuoju nesusitarė

Visi beveik metus trukę daugiabučių namų bendrijų pirmininkų bandymai gražiuoju susitarti su savivaldybe, nedavė jokių rezultatų. Bendrijų pirmininkai liko it musę kandę ir penktadienį vykusiame rajono Tarybos posėdyje.

Jų pateiktus reikalavimus rajono meras Saulius Grinkevičius įvardijo kaip neetiškus, vicemerė Olga Urbonienė paistė apie daugiabučių namų gyventojų sąmoningumą, o finale, vietoj realaus keblios situacijos sprendimo buvo… išplėsta savivaldybės darbo grupė, turinti susitarti ir rasti kompromisą su daugiabučių pirmininkais.

Ši grupė išplėsta ne bet kaip, o politiškai – dabar daugiabučių problemą bandys spręsti jau ne tik šio klausimo sprendime neįgalumą parodžiusi savivaldybės administracija, bet ir vietiniai politikai iš rajono Tarybos.

Darbo grupė, kurios veiklos nesimato

Beveik metus laiko dėl primestų nepagrįstų reikalavimų panaikinimo kovojantys daugiabučių bendrijų atstovai neteko kantrybės ir savivaldybei įteikė surašytus savo reikalavimus. Rajono valdantiesiems toks žmonių tonas net pasirodė neetiškas.

„Štai čia mes turime daugiabučių namų bendrijų reikalavimus. Tai nelabai etiškai skamba, juk reikalavimų neturėtų būti, turėtume viską kaip kolegos spręsti. Turėjo tas dalykas būti pavadintas siūlymu ar kažkaip kitaip… Yra suburta darbo grupė, kuri susitikinėjo su daugiabučių bendrijų atstovais ir prašė pateikti savo siūlymus, o ne reikalavimus. Sausio 21 d. reikalavimai mus pasiekė, buvo prašoma parengti sprendimo projektą ir teikti jį nagrinėti Tarybai, bet administracija nusprendė, kad tam pagrindo nėra. Dėl to aš paprašiau, kad kažkuris iš komitetų sutiktų pateikti savo projektus.

Konstruktyviausią siūlymą pateikė Ekonomikos ir biudžeto komitetas – tam, kad būtų pagerintas susikalbėjimas tarp administracijos ir daugiabučių atstovų, siūlyta padidinti darbo grupę įtraukiant Tarybos narius“, – kalbėjo rajono meras Saulius Grinkevičius.

Dėmesio nesulaukia

Tarybos posėdžio metu pasisakęs Kėdainių miesto daugiabučių namų iniciatyvinės grupės pirmininkas Viktoras Gruzdavas pastebėjo, jog nepaisant nemažos atstovaujamos Kėdainių gyventojų dalies bei teikiamų idėjų, savivaldybės administracijos požiūris į šią problemą išlieka atsainus.

„Mes atstovaujame 118 daugiabučių namų, tai beveik 16 tūkstančių gyventojų. Šią savaitę mes čia, savivaldybėje, praktiškai gyvename. Dalyvavome visuose rajono Tarybos komitetų posėdžiuose. Atsisakome įgyvendinti taisykles, kurios, mūsų galva, yra nesuderintos, nėra paruoštos taip, kad jas būtų galima taikiai įgyvendinti.

Pagrindinis ginčo objektas – žemė, kuri priskirta pagal detalųjį planą. Bendro naudojimo teritoriją, esančią aplink namą, bendrijos ir taip tvarkė be jokių nutarimų. Tačiau visa esmė yra tame, kad taisyklėse yra priskirti labai dideli plotai, su didele atsakomybe, tačiau be jokios teisės į tą žemę.

Prašome priimti nutarimus, kurie būtų veiksnūs ir naudingi, o ne nutarimai priimti dėl nutarimo.

Kiekviename komitete, kuriame dalyvavom, išreiškėme bendruomenės nuomonę. Buvo įvairių siūlymų – vienas jų sudaryti darbo grupę, kuri apibendrintų visas nuomones ir surastų sprendimą.

Esame pasiruošę padėti, turime paruošę 8 puslapius konstruktyvių pasiūlymų“, – kalbėjo V. Gruzdavas.

Jis pastebėjo, kad jei ne atsainus savivaldybės klerkų požiūris, situaciją išnagrinėti ir priimti konstruktyvius sprendimus buvo galima dar praeitų metų gruodį.

Bando ugdyti sąmoningumą?

V. Gruzdavas akcentavo, kad dauguma namų tvarkosi ir be jokių taisyklių, net ir didesnes teritorijas nei yra eksploatuojamos. Pasak jo, tie, kurie tvarkėsi iki šiol, tvarkysis ir toliau, o su tais, kurie nesitvarkė, bendrijų vadovai ir toliau bandys tartis, ką jau daro beveik visus metus.

Vicemerė Olga Urbonienė savo ruožtu bandė paaiškinti, kodėl tos taisyklės buvo priimtos.

„Šios taisyklės apskritai buvo sukurtos tam, kad būtų ugdomas žmonių sąmoningumas. Norėjome formuoti jaunimo, vaikų požiūrį, kad turime rūpintis ta vieta, kurioje gyvename. Gaila, kad per 7,5 mėnesio niekaip nepavyko susikalbėti“, – teigė O. Urbonienė.

Lygina privačių namų ir daugiabučių šeimininkus

Be to, Tarybos posėdžio metu buvo bandoma lyginti nuosavų namų gyventojus su daugiabučių namų gyventojais – esą kodėl nuosavo namo gyventojas teritoriją aplink namą tvarkosi ir nesiskundžia, o štai daugiabučio gyventojai tame mato problemą.

[quote author=“N. Naujokienė“]Savivaldybės atstovai prieš metus buvo sakę, kad bendrijos viską žino ir su viskuo sutinka, o štai po kiek laiko išaiškėjo, kad bendrijos nesutinka, kad su jomis niekas neaptarta, kad joms niekas neaišku. [/quote]

Tačiau tokie argumentai sulaukė nepritarimo – juk nuosava teritorija nėra lygi žemei, esančiai aplink daugiabutį. Teisių toje žemėje kažką daryti daugiabučio gyventojai turi nepalyginamai mažiau.

Taip pat pastebėta, kad vidutiniai plotai, kuriuos turės prižiūrėti daugiabučių gyventojai, skiriasi gana radikaliai. Pavyzdžiui, Šėtos gatvės kvartale vidutinis prižiūrimas plotas siekia 31 m² vienam butui, kai tuo tarpu Ramybės skvero kvartale – net 70 m² vienam butui.

Apgavo Tarybos narius?

Turbūt dažnam kyla klausimas – jeigu toji numatyta tvarka sulaukė tokio pasipriešinimo, kaip ji buvo patvirtinta? Panašu, kad rajono valdantieji, beje, jau ne pirmą kartą, gražiai apėjo Tarybos narius.

„Man labai keista, kad visa tai vyksta dabar, kai po priimto sprendimo praėjo beveik metai. Kai tuo tarpu tada, kai sprendimas buvo priiminėjamas, aš komitete administracijos vadovų klausiau, ar tikrai apie tai kalbėta ir diskutuota su bendrijų pirmininkais, gyventojais? Klausiau, ar bendrijos supranta ir žino, kodėl priimami tokie sprendimai? Man buvo atsakyta – taip, sutinka, žino, viskas sutarta.

Tai atitinkamai ir Taryba reagavo ir priėmė tokį sprendimą.

O štai po kiek laiko paaiškėjo, kad bendrijos nesutinka, kad su jais niekas neaptarta, kad jiems niekas neaišku. Sprendimo vykdymas stabdomas, po kurio laiko vėl buriamos darbo grupės, įtraukiami net politikai į darbo grupių veiklą“, – kalbėjo Tarybos narė Nijolė Naujokienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad tai toli gražu ne pirmas kartas, kai savivaldybės administracija nesiteikia visos informacijos pateikti Tarybos nariams.

Dirbti derėtų kitaip

Tuo tarpu buvęs rajono administracijos direktorius Arūnas Kacevičius teigė, kad Tarybos nariai darbo grupių sudėtyje gali būti, tačiau ši konkreti situacija – savivaldybės administracijos reikalas.

„Bet kokiu atveju tokius klausimus pirmiausia turėtų labai išsamiai išnagrinėti būtent administracijos specialistai ir privalėtų pateikti savo pasiūlymus. Tie pasiūlymai, be abejo, turi būti paviešinti, kad su jais galėtų susipažinti daugiabučių namų gyventojai, nes galbūt jie gali turėti ir kitų racionalių minčių, idėjų.

Taryba viską gali. Jeigu Tarybos nariai pageidauja, jie gali dalyvauti savivaldybės darbo grupių veikloje. Bet manyčiau, kad pirmiausia tai – savivaldybės administracijos darbas“, – kalbėjo A. Kacevičius.