Daugiabučių renovacija Kėdainiuose: po pertraukos tikimasi proveržio

Aplinkos projektų valdymo agentūra, šių metų vasario 22 dieną paskelbusi kvietimą teikti paraiškas daugiabučiams atnaujinti, terminą pratęsė iki 2024 m. sausio 15 d. Daugiabučių priežiūros paslaugas teikiančios UAB „Kėdainių butai“ direktorius Almantas Gurklys pasidžiaugė, jog šiemet net 39-ių bendrovės administruojamų daugiabučių namų gyventojai pritarė modernizacijai. Jei didžioji dalis namų visus pasirengimo renovacijai etapus įveiks sėkmingai, tada po kelerių metų mūsų miesto veidas atrodys kur kas šiuolaikiškiau. Kaip pavyko pasiekti šį proveržį, kodėl vertėtų daugiabučio namo atnaujinimui pasiryžti kuo skubiau ir kokie mitai gyventojus vis dar stabdo, apie tai kalbamės su „Kėdainių butų“ vadovu.

Ėmėsi iniciatyvos

Pasak A. Gurklio, pernai Kėdainių rajone nebuvo renovuojamas nė vienas daugiabutis.

„Nieko keista, nes 2022 metais Aplinkos projektų valdymo agentūra kvietimą renovacijai paskelbė likus dviem savaitėms iki metų pabaigos. Prisiminkime, kad tai – prieššventinis laikotarpis, tad Kėdainių rajono gyventojai nepateikė nė vienos paraiškos, – situaciją aiškina UAB „Kėdainių butai“ direktorius. – Šių metų kovą dalyvaudamas rajono tarybos posėdyje išgirdau daug klausimų renovacijos tema, todėl nusprendžiau imtis iniciatyvos, nes vis tik norisi ir kad šilumos sąnaudos žmonėms būtų mažesnės, ir kad Kėdainiai būtų gražūs.

Nemėgstu išradinėti dviračio, tad nusprendžiau semtis patirties iš sėkmingų pavyzdžių. Daugiabučių renovaciją Lietuvoje, palyginti, sparčiai vysto sostinė. Susitikau su asociacijos „Lietuvos butų ūkis“ direktore. Ji sudėliojo svarbiausius akcentus. Norint įkalbinti daugiabučių gyventojus pritarti renovacijai, susirinkimus reikia organizuoti po darbo valandų ir daugiabučių namų kiemuose, o ne mokyklų salėse ar kur kitur. Dar turi gebėti išsamiai atsakyti į visus gyventojų klausimus.

Taigi seminaruose sukaupiau reikiamos kompetencijos, žinių ir vasarą skyriau ne atostogoms, o susitikimams su daugiabučių namų gyventojais. Kartu su bendrovės vadybininku ir kartkartėmis mums pagelbėdavusiais dar keliais darbuotojais, per vasarą susitikome su 36-ių daugiabučių gyventojais.“

Žmonės nebenori šalti

A. Gurklys sako, jog pagrindinė priežastis, kodėl gyventojai nori renovacijos, yra ta, kad žmonės savo butuose šąla, o didelės sąskaitos už šildymą jau tapo antraeiliu dalyku.

„Daugelis tarybiniais laikais statytų daugiabučių – kiauri, tad gyventojai pasisako už renovaciją, nors šis procesas jau yra gerokai pabrangęs, palyginti su ankstesniais metais, nes brango ir statybinės medžiagos, ir pačių statybininkų darbas“, – paaiškina A. Gurklys.

Kelių daugiabučių namų gyventojai renovacijos klausimais į „Kėdainių butų“ direktorių kreipėsi savo iniciatyva, tad iš viso bendrovė surengė susitikimus su 53-ijų namų atstovais, 39-ių daugiabučių gyventojai pritarė renovacijai.

„Kėdainių butai“ administruoja 132 daugiabučius. Iš jų 32 – renovuoti. Iš šimto likusių nerenovuotų namų 39-i pasisakė už renovaciją. Taigi beveik 40 procentų. Skaičius išties didelis. Vis tik jis gali sumažėti, nes besiruošiant renovacijai neretai iškyla kliūčių, – akcentuoja pašnekovas. – Pirma, renovacijai turi pritarti bent 55 procentai namo gyventojų. Turėdami jų parašus, mes tam namui perkame investicinį projektą, kuriame pateikiami skaičiavimai, kiek daugiabučio gyventojams kainuos renovacija. Projekto rengėjai pateikia kelis variantus: brangesnį ir pigesnį. Gyventojai gali rinktis. Sumos gana didelės, tad nutinka ir taip, jog gyventojai nepritaria nė vienam projekto variantui ir renovacija sustoja. Šiuo metu turime kelis tokius atvejus.

Kita kliūtis – jei name yra daugiau kaip 10 procentų skolininkų, turinčių ilgalaikę 300 eurų ir didesnę skolą už komunalines bei panašias paslaugas, tada bankai atsisako suteikti paskolą tokio daugiabučio renovacijai.

Taigi kliūčių bus, bet tikiuosi, kad nemaža dalis daugiabučių namų pasirengimo renovacijai procesą įveiks sėkmingai ir po 2,5–4 metų Kėdainius matysime gražius.“

Vėliau parama tik mažės

„Kėdainių butų“ direktorius A. Gurklys pabrėžia, jog geresnio ir racionalesnio laiko renovacijai jau nebus. Tad delsti neverta.

„Kad šildymo kainos ateityje stipriai kristų, ženklų nematyti. Taigi kelias vienas – kuo greičiau atnaujinti daugiabučius namus. Be to, ir valstybės parama renovacijai su laiku mažėja. Prieš dešimtmetį, pačioje pradžioje, valstybė finansavo 60 proc., o šiemet siūloma jau tik 30 proc., po kelerių metų bus 25 proc., vėliau 20 proc. ir reikalavimai renovacijai augs, tad ji vis brangs, – patikina A. Gurklys. – Nereikia turėti iliuzijų – nei medžiagų kainos, nei rangos darbai nebeatpigs. Dabar sąlygos renovacijai nebėra tokios geros kaip prieš dešimtmetį, bet vis dar gana geros.“

Šildymą reguliuos patys

Modernizuojant daugiabutį, įgyvendinama daugybė šilumos taupymo priemonių, padidinančių pastato energinį efektyvumą bei leidžiančių sumažinti šildymo sąskaitas ir gyventi visapusiškai komfortiškiau.

To paties daugiabučio namo gyventojų šilumos poreikis neretai skiriasi: vieno buto gyventojai nori taupyti ir prašo šildyti mažiau, o kiti tuo metu piktinasi turintys šalti. Renovuotų daugiabučių gyventojai šią problemą gali pamiršti – jie patys reguliuoja kambarių temperatūrą pagal savo norus.

„Jei daugiabučių namų gyventojai pasirenka atnaujinti ir šilumos punktą, tada valstybė šiems darbams skiria papildomą 20 proc. paramą šildymo sistemoms. Kiekviename bute įrengiama individuali apskaita, o kiekviename kambaryje – individualus šildymo reguliavimas. Kiekvienas moka už tai, kiek šilumos sunaudojo savo bute. Šilumą galima reguliuoti kiekviename kambaryje: pavyzdžiui, miegamajame – vėsiau, svetainėje – šilčiau. Taip gyventojai taupo ir šilumą, ir savo pinigus“, – privalumus vardija pašnekovas.

Gaunate kompensaciją? Renovacija jums nekainuos!

Ne vieno daugiabučio renovacijos procesui raudoną šviesą uždegė šildymo kompensacijas gaunantys gyventojai. Jiems šiltas būstas atsieidavo mažai, tad poreikio modernizacijai nebūdavo. Taip pat kompensacijų gavėjai renovacijai nepritardavo dar ir baimindamiesi, kad daugiabučio atnaujinimo darbai paplonins jų piniginę. Vis tik A. Gurklys akcentuoja, jog tai – klaidingas įsitikinimas, nes gyventojams, gaunantiems šildymo kompensaciją, renovacija nekainuoja nė cento.

„Kol gyventojo finansinė padėtis bus tokia, kad jam priklausys šildymo kompensacija, tol renovacijos kaštus 100 procentų padengs valstybė, – dėmesį atkreipia pašnekovas. – Be to, jei kompensacijos gavėjas prieštarauja daugiabučio renovacijai, valstybė trejiems metams nubraukia šildymo kompensaciją: pirmais metais – 50 proc., o antrais ir trečiais – visiškai. Tad balsuoti prieš renovaciją šiems gyventojams tiesiog neracionalu.“

Kaip aiškina A. Gurklys, paskola renovacijai imama 20-čiai metų su fiksuotomis trijų procentų palūkanomis, kurios nekinta visą paskolos laikotarpį. O jei nutiko taip, kad per tuos metus jūsų pajamos sumažėjo ir jums priklauso šildymo kompensacija, tada, kol jūsų finansinė padėtis pagerės, paskolą už jus mokės valstybė.

„Retas žmogus žino šiuos renovacijos socialinės apsaugos mechanizmus, – akcentuoja pašnekovas. – Dar vienas mitas – gyventojai įsitikinę, kad jei name yra tuščių butų, kurių savininkai gyvena užsienyje, tai už šių butų renovaciją teks mokėti likusiems gyventojams. Tikrai ne – renovacijos paskola paskirstoma butams.“

Ar renovacija brangi?

Daugiabučio renovacijai gyventojai dažnai nesiryžta dar ir manydami, jog tai labai brangu. A. Gurklys pateikia skaičius.

„Tarkime, 50 kvadratų dviejų kambarių buto savininkui renovacija dabartinėmis kainomis atsieina apie 100 eurų per mėnesį. Kalbu apie namus, kurie pasirinko modernizuoti ir šilumos punktą, nes kaimuose yra daugiabučių, neturinčių centrinio šildymo, tad ir šilumos punkto modernizacija ten neatliekama. Tokio daugiabučio gyventojas už renovaciją moka apie 60 eurų per mėnesį, – dalijasi pašnekovas. – Bendraudamas su nerenovuotų daugiabučių gyventojais girdėjau, kad, pavyzdžiui, 50-ties kvadratų buto savininkas už šildymą moka ir apie 150 eurų per mėnesį.

Tokio ploto buto savininkas renovuotame daugiabutyje, atmetus sumažėjusius šildymo kaštus, kurie jau padengia didelę dalį renovacijos paskolos, per mėnesį papildomai sumoka tik apie 30–40 eurų, bet džiaugiasi komfortu gyvendamas visiškai atnaujintame, šiltame ir dar gražiai atrodančiame name.“

UAB „Kėdainių butų“ direktorius A. Gurklys gyventojus ragina nebeatidėlioti renovacijos ateičiai bei priduria, kad jo vadovaujama įstaiga daugiabučių modernizavimo klausimais geranoriškai konsultuoja ir daugiabučių bendrijas.