Daugėja gyvenimu nepatenkintų kėdainiečių (apklausa)
Lietuvoje atlikta naujausia apklausa rodo, kad per paskutinį vasaros mėnesį manančiųjų, kad reikalai šalyje pastaruoju metu blogėja, padidėjo penkiais procentiniais punktais, o lyginant su respondentų atsakymais prieš metus pesimistiškai vertinančių situaciją šalyje gyventojų dalis padidėjo trimis procentiniais punktais.
Kėdainiuose atliktos apklausos metu paaiškėjo, jog gyvenimas mieste ir rajone blogėja, tą lemia nedarbas, maži atlyginimai ir dideli mokesčiai. O tai, kad reikalai krypsta į gerąją pusę, nurodė vos vienas kitas kėdainietis.
Renata:
„Gyvenimas, žinoma, į gerąją pusę tikrai neina, viskas eina tik blogyn: mokesčiai dideli, atlyginimai nekyla. Tačiau nesu iš tų, kurie linkę skųstis. Gyventi kol kas dar galiama, dėl to ir džiaugiuosi.“
Elena:
„Ir Lietuvoje, ir Kėdainiuose pastaruoju metu situacija tik blogėja. Galėčiau apie tai kalbėti valandų valandas, tačiau ar verta? Žmonės nuolat skundžiasi, o valdžia iš to tik juokiasi. Skųsies ar ne, vis tiek niekas nepasikeis, niekas burtų lazdele nepamos ir stebuklo nepadarys.
Rodos, Kėdainiai gražus, pramoninis, besivystantis miestas, o kas iš to, jei darbo nėra. Valdžia sako norinti, kad jaunimas sugrįžtų atgal. O kur jiems sugrįžti? Įsivaizduokite baigia jaunas žmogus mokslus, grįžta į Kėdainius ir kas? Darbo nėra! Su aukštuoju išsilavinimu į kasą eiti dirbti? Kito pasirinkimo nėra.
Pasižiūriu karts nuo karto, kokių darbininkų reikia, tai juokas ima. Kas čia norės grįžti. O iš ko jaunai šeimai butą nusipirkti? Imti paskolas ir mokėti už jas iki paskutiniosios? Absurdas.
Pasižiūrėkite į mokytojus – grašius uždirba, neturi pinigų akiratį plėsti, keliauti, galų gale įdomios knygos nusipirkti, o jei dar vaikai? Dėl šių ir dar visos galybės priežasčių jauni žmonės ir vaikų negimdo. Ir viskas tik brangsta ir blogėja. Kas bus toliau?“
Giedrė:
„Geras klausimas… Manau, jog didžiausia problema – darbo stoka Kėdainiuose. O ką jau kalbėti apie vyresnio amžiaus žmogų, pavyzdžiui, kaip aš. Dukra dirba fabrikuose, tai jei turi vaikų, nedarbingumo pažymėjimo nebandyk imti. Taip apsunkinamos sąlygos ir jaunam žmogui. Pati dirbu pagalbine darbininke vienoje iš parduotuvių, tai galiu pasakyti, kad atlyginimai mažoki. Bet negi ims ir duos kas nors daugiau? O reikalavimai tai dideli.
Vaikams, jaunimui, manau, mieste užimtumo, veiklos netrūksta. Žinoma, kai ką turime apmokėti patys, kai ką finansuoja rajono savivaldybė. Tačiau žvelgiant bendrai, vis tiek nieko gero…
Lyginant dabartį su visai netolima praeitimi, galiu pasakyti, kad dabar pasirinkimas ir Kėdainiuose, ir visoje Lietuvoje prekių bei paslaugų yra smarkiai didesnis, tik pirk, jei pinigų turi, tačiau iš tiesų manau, jog anksčiau buvo geriau: buvo darbo, nebuvo nuvertinami vyresnio amžiaus žmonės, o ir atlyginimo užtekdavo.“
Valentina:
„Jeigu būtų gerai, tai jaunimas nebėgtų į kitus miestus, kitas šalis. Pagrindinė to priežastis – nedarbas.
Galimybės mokytis yra, svarbu noro turėti, tačiau kas iš to, jei po tų mokslų darbo tenka užsienyje ieškoti? Žinoma, ką jau kalbėti apie mažus atlyginimus, socialinę gerovę.
O kaip pensininkams? Gauname pensiją, neįgalumo išmoką ir esame priversti iš to pragyventi. Būčiau jaunesnė – tikrai važiuočiau svetur dirbti, jokiu būdu čia nepasilikčiau, nes iš tiesų labai sunku.
Tai visa laimė, kad mano vyras turi darbą ir atlyginimas visai padorus, galime visai normaliai gyventi, tad skųstis kaip ir negaliu. Tačiau jei ne jis, niekaip nepragyvenčiau.
Na, o lyginti dabartį ir praeitį sunku, tačiau gerai pagalvojus, gal visgi anksčiau buvo geriau. Gal ir tų prekių mažiau buvo, tačiau mus tai tenkino ir to užteko. Anksčiau ir butą galėjai gauti. O dabar kas duos? Niekas, jei pats neužsidirbsi. O kaip užsidirbti, kai atlyginimai tokie menki?
Kas dabar gerai gyvena, žinote patys. Ir sakyti nereikia…“
Stanislovas:
„Esu pensininkas ir dar su negalia, koks čia gali būti gyvenimas, kai kiekviena kapeika suskaičiuota? Už butą sumoki, vaistų nusiperki ir viskas – nieko nelieka. Toks tas ir gyvenimas. Beveik tas pats buvo ir prieš dešimt, ir prieš dvidešimt metų.“
Violeta:
„Turiu savo verslą, tad skųstis tikrai negaliu. Įkurti jį nebuvo sudėtinga, gyvuoju jau bene šešiolika metų. Nemanau, jog sudėtinga būtų ir dabar, kas gi čia labai galėjo pasikeisti? Žinoma, mokesčiai galėtų būtų mažesni. Anksčiau PVM buvo 18 proc., dabar – 21 proc. Tai tie keli procentai, žinoma, jaučiasi, tačiau jokios vilties, kad juos ims ir kas nors sumažins, nėra. Reikia ir „Sodrai“ už darbuotojus mokėti, gyventojų pajamų mokestį… Jei mokesčių našta būtų mažesnė, būtų lengviau, tačiau argi verta dėl to skųstis? Vis tiek niekas nepasikeis.
Na, o žvelgiant plačiau, Kėdainiuose gyvenimo sąlygos nepalyginamai pagerėjo: laisvalaikio leidimas tapo kitoks ir žmonės priprato gyventi sveikiau, aktyviau, vis dažniau išeina pasivaikščioti parkuose, važinėtis dviračiais, lankytis spektakliuose.“
Živilė:
„Turiu darbą, atlyginimas šiuo metu mane tenkina, tad negaliu sakyti, kad gyvenimas Kėdainiuose blogėja. Pažvelgus į bendrą situaciją rajone, galima sakyti, kad darbo čia tikrai nėra, atlyginimai maži, o ką daryti tiems, kurie dar ir vaikų turi? Seniau buvo daug geriau, nes prekės ir paslaugos žymiai pigiau kainavo, tačiau ši problema ne tik Kėdainiams, bet visai Lietuvai aktuali.
Vis dėlto, manau, jog situacija tokia pati buvo ir anksčiau, nes pati į užsienį važinėjau todėl, kad darbo nebuvo.“
Mindaugas:
„Nei Kėdainiuose, nei bet kuriame kitame Lietuvos mieste niekas į gerąją pusę nekrypsta, juk kainos visur tos pačios, atlyginimai tokie pat maži. Na, galbūt tik darbą didžiuosiuose miestuose lengviau susirasti.
Kėdainiuose situacija visai prasta – specialistų su aukštuoju išsilavinimu niekur nereikia, reikia tik trinkelių klojėjų, salės darbuotojų ir dar visokių antraeilių darbininkų. Žinoma, nenuvertinu jokio darbo, nes kiekvienas darbas žmogų puošia, bet kur dėtis aukštuosius mokslus baigusiems? Kitų mokslų taip greit nepasibaigsi, nes, žinot, dabar ir valytoja norint būti, reikia mokslus baigti, o kol baigsi, kas nors kitas vietą užims.
Sunku visur, bet reikia džiaugtis, kad esame sveiki. Reikia tikėtis, kad kažkada viskas pasitaisys.“
