Daugėja alergiškų žmonių
Daiva MICKEVIČIENĖ
Anksčiau alergiškas būdavo vos vienas kitas žmogus, šiandien sergančių alerginėmis ligomis daugėja. Remiantis statistikos duomenimis, daugiau nei 100 milijonų Europos gyventojų serga alerginėmis ligomis, iš kurių vaikai sudaro 25 procentus sergančiųjų. Įvairaus pobūdžio ir kilmės alergijas skatina vis didesnis aplinkos užterštumas, didėjantis buitinės chemijos medžiagų vartojimas, pramoninė maisto gamyba (produktuose esantys dažikliai, konservantai, kvapiosios medžiagos), stresas, žalingi įpročiai.
Pastebima, kad alergija pasireiškia patiems įvairiausiems dalykams: dulkėms, augalams, maistui, aplinkos taršai, gyvūnams, vabzdžiams, sintetikai ir pan.
Alergijos išsivystymui didelę reikšmę turi paveldimumas. Jeigu vienas iš tėvų yra alergiškas, tikimybė, kad vaikui išsivystys alergija yra apie 40 %. Jei alergiški abu tėvai, rizika padidėja iki 60–80 %.
Pagal alergijos atsiradimą skiriamos kelios alergijos rūšys:
Įkvepiamos alergijos. Tai alergijos tipas, kuomet įkvėpus tam tikrų medžiagų – alergenų prasideda alerginė reakcija (alerginis rinitas, ašarojimas, alerginė astma).
Alergija maisto produktams. Tai alergijos tipas, kuomet žmogaus imuninė sistema gamina antikūnus tam tikrai maisto rūšiai, šį maistą atpažįsta kaip pavojingą organizmui. Tuomet prasideda pykinimas, virškinimo sutrikimai, viduriavimas ir pan. Dažniausiai alergijas sukelia citrusiniai vaisiai, žuvis/vėžiagyviai, kiaušiniai, pienas, riešutai, soja kviečiai ir kt.
Odos alergija. Tai alergijos rūšis, kuomet organizmas reaguoja į kontaktines medžiagas aplinkoje, atsiranda bėrimai, niežulys, išsivysto alerginis kontaktinis dermatitas, alerginė kontaktinė egzema.
Alerginis kontaktinis dermatitas – tai organizmo reakcija į tam tikrą alergeną – dirgiklį bei jo vietoje atsirandanti alerginė reakcija: paraudimas, niežulys, bėrimas, tinimas. Alerginė kontaktinė egzema – tai lėtinis odos uždegimas, sukeltas įvairių dirgiklių – alergenų, esančių mūsų aplinkoje.
Dažniausi tokie alergenai: metalai, cheminės medžiagos, dažai, klijai, konservantai parabenai, įvairūs detergentai – indų plovikliai, skalbimo milteliai, naudojami buityje.
Vabzdžių sukelta alergija. Tai organizmo reakcija į tam tikro vabzdžio įgėlimą, kuomet jis įleidžia nuodus žmogui į organizmą (pvz., bitės įkandimas).
Vabzdžių įgėlimai ne tik skausmingi – jie gali baigtis ūmia alergine reakcija. Net ir nealergiškiems žmonėms gali būti pavojinga, jei širšė įgelia į gomurį ar liežuvio šaknį. Vabzdžių nuodams alergiškiems žmonėms net ir vienas įgėlimas gali būti mirtinas.
Įgėlus bitei lieka geluonis, priešingai, nei įgėlus vapsvai ar širšei. Geluonį reikia būtinai pašalinti. Geluonies neištraukus, į organizmą patenka maksimali nuodų dozė.
Alerginę reakciją dažniausiai sukelia bičių nuodai. Pirmas įgėlimas nebūtinai sukelia reakciją, dažniausiai alergijai išsivystyti reikia keleto įgėlimų.
Labai dažnai alergija glūdi mūsų organizme, nors mes neturime nei menkiausio įtarimo apie jos egzistavimą. Taigi nevertėtų nustebti, kad praėjus keletui metų, kai žmogus jau yra įsijautrinęs maisto produktams, dulkėms ar žiedadulkėms, netikėtai pajaučiame alergijos simptomus, tokius kaip pasunkėjęs kvėpavimas, sloga, akių paraudimas ar niežėjimas.
Norint išvengti alergijos, svarbiausias yra alergenų vengimas, nes jų nepaisymas gali privesti prie didesnių komplikacijų, o jei ne visuomet įmanoma išvengti alergenų, alergijos simptomus padeda malšinti medikamentai.
Labai svarbu susirgus alergija yra patiems nespėlioti, kas ją sukėlė, tačiau reiktų kuo greičiau kreiptis į gydytoją alergologą.
