Daug įvairių tekstilės technikų – vienoje vietoje (FOTOGALERIJA)
Įpusėjęs ruduo į Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos erdves atnešė ketvirtąją tarptautinę keliaujančią tekstilės meno parodą „Azija–Europa IV“, spėjusią pabuvoti Tournai gobelenų muziejuje Belgijoje, Vokietijos tekstilės muziejuje Krefelde ir Droninglundo meno centre Danijoje.
Dalyvauja 36 menininkai
„Azija–Europa IV“ ekspozicijoje dalyvauja 36 autoriai. 18 jų – iš Azijos (Japonija, Pietų Korėja ir Kinija), kita pusė menininkų – Europos šalių kūrėjai (Belgija, Vokietija, Danija, Prancūzija, Lenkija, Vengrija, Ispanija, Liuksemburgas, Slovakija, Suomija, Latvija, Lietuva, Švedija, Šveicarija ir Italija).
„Parodos kuratorė Marika Szaraz, atrinkdama kūrinius ekspozicijai, didelį dėmesį skyrė menininkų darbų meistriškumui, panaudotoms tekstilės technikoms, ieškojo darbuose šiuolaikiškumo ir unikalumo.
Anot jos, pagrindinė parodos koncepcija – atskleisti Europos ir Azijos tekstilės menininkų skirtingumą, turtingą bei kūrybingą vaizduotę per jų specifinių kultūrų prizmę.
O Azijos menininkų tradicijos labai skiriasi nuo vakarietiškų, kaip ir pastarosios nuo rytietiškų“, – parodos esmę pristato J. Monkutės-Marks muziejaus-galerijos kuratorė Asta Fedaravičiūtė-Jasiūnė.
Originalumas ir unikalumas
Ekspozicija parodos lankytojams suteikia galimybę pamatyti daug įvairių tekstilės technikų, susipažinti su medžiagomis, kurias pasitelkiant tokios technikos yra išpildomos, atrasti daugybę unikalių, originalių ir novatoriškų požiūrių, kurie kone kiekvieną meno mylėtoją gali nustebinti.
„Kiekvienas menininkas, kurdamas darbą, pasitelkia savo fantaziją ir kūrybiškumą. Norėdami išreikšti save, vieni panaudojo pynimą, rišimą, mezgimą ar audimą, kiti atrado unikalias, autorines technikas, vieni autoriai dirbo su popieriumi, siūlais, įvairiais pluoštais, kiti naudojo netradicines medžiagas: duonos riekes, kiaulių žarnas, įvairių formų plastiko ir metalo ar kitokias detales.
Dalis autorių kurtų kūrinių skirti specialiai šiai parodai, kitų – anksčiau sukurti darbai, tačiau, nepisant to, kiekvienas jų puikiai papildo vienas kitą ir padeda sukurti harmoningą dermę“, – užtikrina A. Fedaravičiūtė-Jasiūnė.
Lydi sėkmė
Visos keturios „Azija–Europa“ ekspozicijos buvo sėkmingos, mano A. Fedaravičiūtė-Jasiūnė. „Tai rodo tarptautinės parodos dalyvių domėjimasis, kada vyks kita ekspozicija“, –ilgalaikiu projekto sėkmingumu bei neblėstančiu kūrėjų susidomėjimu pasidžiaugia kuratorė.
Tęsia pradėtą darbą
Dabartinė tarptautinės keliaujančios tekstilės meno parodų „Azija-Europa“ kuratorė M. Szaraz sutiko išsaugoti pirmų dviejų parodų kuratorės Erny Piret pradėtą darbą ir sėkmingai jį tęsią iki šių dienų.
Primoji paroda – Kaune
Pirmoji „Azija-Europa“ tekstilės meno paroda buvo suorganizuota 2009 metais ir pristatyta Kaune.
„Pastebėję ekspozicijos unikalumą, kiek įmanydami stengėmės tą parodą pristatyti ir Kėdainių miestui.
Deja, tąkart kėdainiečiams pavyko parodyti tik pusę menininkų darbų, tačiau džiaugiamės, jog pirmoji pažintis su japonų menininkų kūrybą padėjo užmegzti gražią draugystę ir su pačia Kakuko Ishii, kuri tuo metu buvo atsakinga už japonų autorių atranką „Azija–Europa“ ekspozicijai.
Kai buvo organizuojama „Azija–Europa II“, tąkart mūsų muziejaus-galerijos erdvėse nugulė nebe dalis, o visa parodos ekspozicija. Vėliau džiaugėmės ir trečiąja tarptautine keliaujančia paroda.
O dabar muziejuje galerijoje – jau ir „Azija–Europa IV“, pristatoma tik Kėdainiuose. Po ekspozicijos pristatymo čia menininkų kūriniai grįš pas jų autorius“, – pasakoja A. Fedaravičiūtė-Jasiūnė.
„Penicillium digitatum“
Tekstilės menui neabejinga A. Fedaravičiūtė-Jasiūnė labai džiaugiasi, jog ši paroda ir ją pačią paskatino nesėdėti sudėjus rankų.
Kuratorė patenkinta, kad jau antrą kartą yra kviečiama dalyvauti šioje neeilinėje, aukšto lygio parodoje.
Ekspozicijoje A. Fedaravičiūtė-Jasiūnė pristato savo magistro diplominį darbą „Penicillium digitatum“, sukurtą 2017 metais.
Pavaizdavo pelėsį
„Džiaugiuosi, kad kuratorė pastebėjo mano kūrybą. E. Piret dėka savo darbą pristačiau parodoje „Azija–Europą II“, Marika Szaraz ekspozicijai taip pat atrinko mano darbą.
Jame vaizduojamas ant gendančių apelsinų augantis pelėsinis grybas, kurį su mikroskopo pagalba išdidinus 23 tūkstančius kartų atsiveria nuostabus melsvą gėlę primenantis ornamentas.
Panaudojant šiuolaikišką techniką ir pateikus gautą rezultatą kitame amplua, tikriausiai kiekvienam neigiamas asociacijas sukeliantis pelėsinis grybas tampa estetiškai graži, išraiškinga detalė“, – savo eksponuojamą darbą pristatė kūrėja.
„Lengvos baimės“
Kompiuterinio siuvinėjimo technika atliktam darbui menininkė naudojo DMC medžiagą, mašininio siuvinėjimo siūlus, floresuojančius, kitaip sakant, tamsoje šviečiančius, siūlus bei plastiką.
Lina Ringelienė tarptautinėje tekstilės meno parodoje pristato autorine technika atliktą darbą „Lengvos baimės“.
Menininkės manymu, jos darbas į ekspoziciją paimtas dėl jo netradiciškumo.
„Japonai tekstilės meną vadina pluošto menu ir sieja jį nebūtinai su siūlu ar audiniu. Jie praplečia šią sąvoką. Tekstilėje japonai panaudoja įvairius pluoštus, tai – popierius plastikas, net keramiką kartais jie supranta kaip pluoštą.
Mano darbas sukurtas iš netradicinių medžiagų – kiaulės žarnų, plunksnų ir rašalo. Galbūt tai ir patraukė M. Szaraz dėmesį.
Didžiausia baimė man, kaip menininkei, buvo didžiulis nerimas dėl po parodas keliaujančio labai trapaus, lengvai linkstančio kūrybinio darbo. Tačiau viskas pavyko puikiai ir sėkmingai, ir tai džiugina“, – mano kūrėja.
Atrodo kitaip
Parodos atidarymo metu L. Ringelienė dalyvavo ir kitose erdvėse organizuotose šios parodos pristatymuose bei pastebėjo, kad skirtingose erdvėse eksponuoti darbai atrodo vis kitaip.
Unikali tarptautinė keliaujanti paroda, globojama Kėdainių rajono savivaldybės mero Valentino Tamulio, veiks iki lapkričio 7 dienos.
[#gallery=2476#]
