Darbštumo ir atsidavimo darbui įkandin – „Metų ūkio“ titulas
Lietuvių liaudies patarlė sako, kad ne auksas žmogų puošia, o darbštumas. Būtent šia savybe gali didžiuotis ūkininkai Vilija ir Juozas Naruševičiai iš Kuigalių kaimo. Sėkmingai augalininkyste užsiimantys ir savo kelią nuo cukrinių runkelių auginimo pradėję ūkininkai, netrukus minėsiantys 25-erių metų ūkininkavimo sukaktį, šiemet pelnė garbingą „Metų ūkio 2016“ titulą.
Pripažinimas pelnytas rankomis ir širdimi
„Metų ūkio 2016“ įvertinimą pelnę, augalininkyste jau ilgus metus užsiimantys Vilija ir Juozas Naruševičiai įsikūrę net dviejuose rajonuose – sodyba, kurioje jie gyvena, yra Kuigalių kaime, o dirbama ūkininkų žemė driekiasi apie Kėdainių ir Jonavos rajonus.
Prieš beveik 25-erius metus į augalininkystę pasukusių ūkininkų kelyje būta visko – pakilimų, nuopuolių, juodo darbo bei rizikos. Nors šiandien Naruševičių šeima pasiekė sėkmės olimpą – sėkmingai augina cukrinius runkelius, žirnius bei grūdines kultūras (žieminius rapsus ir kviečius, salyklinius miežius ir kt.), Juozas prisimena laikus, kai ūkininkavimas nebuvo mechanizuotas ir didžiąją dalį darbų reikėdavo nudirbti savomis rankomis.
„Ūkininkauti pradėjome nuo cukrinių runkelių. Kadangi tuo metu neturėjome technikos, kuri palengvintų mūsų darbą, visus darbus nudirbdavome savo rankomis – tiesiog nebuvo kito pasirinkimo. Pamenu, pasodindavome 10 ha cukrinių runkelių ir nukasdavome juos patys, iki pat vėlyvo rudens išsijuosę dirbdavome.
Žinoma, talkindavo darbštūs žmonės iš kaimo, net iš Kėdainių darbininkų atsiveždavome, tačiau vis tiek daug sunkiau buvo negu dabar“, – pasakoja J. Naruševičius, pridurdamas, kad šeima buvo pradėjusi auginti ir liną, tačiau dėl nepalankių aplinkybių šią sritį apleido.
Aukšti siekiai – drąsūs bandymai
Naruševičiai pasakoja, kad jiems teko imtis ir gėlių bei agurkų auginimo. Šeima drąsiai imdavosi įvairiausių darbų, nebijojo rizikuoti.
„Ūkininkavimo pradžioje vyras cukrinius runkelius augino, o aš savo ruožtu gerberų auginimu užsiėmusi buvau. Tuomet labai gerai sekėsi, nes niekas Kėdainiuose šių gėlių neaugino, mes vieninteliai buvome. Abu stengėmės iš visos širdies ir darėme viską, kad ūkis stiprėtų“, – pasakoja V. Naruševičienė.
Ūkininkauti pasiryžo atgavę tėvų žemę
Iš Kėdainių rajono Slikių kaimo kilęs, Kauno politechnikume technikos mechaniko specialybę įgijęs ūkininkas Juozas pasakoja, kad idėja kurti ūkį jam kilo 1991 metais, kai kūrėsi nepriklausoma Lietuva.
Nors sąlygos tuo metu nebuvo palankios, vis dėlto dar vaikystėje susiformavę intensyvaus darbo žemės ūkyje įpročiai nulėmė Juozo pasirinkimą. Ir, panašu, jis buvo teisingas – nuo turimų 9 ha žemės Naruševičiai šiandien puoselėja 260 ha ūkį.
„Mano tėvai buvo ūkiški žmonės, gyvenome kaime, tad žemės ūkio darbai mums nebuvo svetimi. Nedaug žemės turėjome, bet toks darbas man patiko. O mūsų šeima ūkininkauti ryžosi tada, kai valstybė grąžino Pelėdnagių rajone esančią mano tėvelių žemę. Tuomet atgavau 9 ha. Nemažas plotas, bet trūko. Dar dalį išsinuomojau ir iš viso turėjau 40 ha. Taip ir prasidėjo ūkininkavimas. Sau dirbome daug ir nuoširdžiai, visą energiją darbams atiduodavome“, – pasakoja J. Naruševičius.
Iš kartos į kartą
„Metų ūkio“ įvertinimą pelniusi ūkininkų šeima ne tik sėkmingai valdo didelį ūkį. Vilija ir Juozas taip pat užaugino dvi dukras, kurios, tėvų džiaugsmui, yra darbščios ir sieja savo ateitį su ūkininkavimu. Tiesa, viena dukra jau dabar turi savo ūkį.
„Smagu, kad dukros su savo vyrais taip pat ūkiu domisi, žemės ūkio darbai jiems artimi. Kai pats darbymetis, bet kokia pagalba labai svarbi. Dukrų vyrai padeda, vienas už kombaino vairo sėda ir kulia, kitas, jei tik reikia, kaip mat detalių parūpina.
Smagu, kad dukros šalia, kad neišvažiavo į užsienį ir mūsų vienų nepaliko. Galų gale gera žinoti, kad bus kam savo puoselėtą ūkį perduoti“, – sako Juozas.
Sėkmę lemia ir… oras
Bėgant metams ūkininkas sėkmingai plėtė savo veiklą, tačiau ne paslaptis, kad ne visuomet užtenka nuoširdaus darbo ir atsidavimo.
Vienas didžiausių barjerų, gana dažnai užkertančių kelią sėkmingam derliui, – nepalankūs orai.
„Užsiimant augalininkyste įvairių išbandymų pasitaiko. Tik pradėjus ūkininkauti sunku buvo todėl, kad, kaip jau sakiau, reikėdavo rankomis dirbti, technikos nebuvo. Žinoma, dabar kur kas lengviau, nes turiu keturis darbuotojus, kurie man talkina. Taip pat darbus labai lengvina technika – ūkyje turime vieną kombainą, keturis traktorius, džiovyklą ir kitos reikalingos technikos.
Nors kartais, būna, pavargsti, bet ta diena baigiasi ir toliau eini dirbti. Vieni metai būna sunkesni, kiti lengvesni, bet viskas labiausiai nuo gamtos priklauso. Atrodo, viską padarai, bet užklumpa lietūs arba sausros ir sukis kaip išmanai.
Štai kad ir šiemet – užauginome gerą derlių, daug investavome, o nuėmus paaiškėjo, kad kokybė prasta. Grūdų sektoriui šie metai nesėkmingi“, – patirtimi dalijasi J. Naruševičius.
Ūkininkas priduria, kad nemažai prie sėkmingo ir našaus ūkio sukūrimo prisidėjo ir Europos Sąjungos (ES) teikiamos lėšos, parama ūkininkams.
Laisvalaikiu – kelionės į sostinę
Puoselėti 260 ha ūkį – daug laiko ir atsidavimo reikalaujantis darbas. Tačiau „Metų ūkio 2016“ apdovanojimą šiemet pelnę Naruševičiai laiko atranda viskam – tiek kelionėms į sostinę, teatrus ar koncertus, tiek atostogoms į užsienį.
Neįmanoma nepastebėti ir išpuoselėto ūkininkų kiemo, kurį puošia iš nuosavo miško ąžuolo pagamintas medinis kryžius.
Atitiko kriterijus
J. Naruševičius yra vienas pirmųjų ūkininkų, įstojusių į Kėdainių krašto ūkininkų sąjungą.
Ši sąjunga tradicinį konkursą „Metų ūkis“ organizavo jau dvidešimt trečią kartą. Tai kone ilgaamžiškiausias žemdirbiškas tradicijas puoselėjantis konkursas Lietuvoje, kuriame šiemet dalyvavo šeši mūsų rajono ūkiai.
Trečiosios vietos laimėtoju tapo Karolio ir Gintarės Šmigelskių ūkis, o antroji vieta atiteko Remigijui ir Romai, Egidijui ir jo sūnui Martynui Gružams.