Danijos lietuviai: vienija protmūšiai, Kalėdos ir… krepšinis

Trečiadienio vakarą Kėdainių „Nevėžio“ ekipos krepšininkai stojo į paskutinįjį Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) Europos taurės B grupės mačą išvykoje Danijoje, Orhuso mieste, su vietos „Bakken Bears“. Kėdainiečiai be didesnio vargo rezultatu  90:64 (29:9, 22:14, 17:17, 22:24) sumindė danus ir toliau žengia kaip B grupės nugalėtojai.

[quote author=“B. Armolaitis“]Aš kartais pagalvoju, kad mes, lietuviai emigracijoje, esame artimesni nei kad lietuviai Lietuvoje.[/quote]

Lygiai taip pat, kaip ir įspūdinga pergalė, „nevėžiečius“ džiugino galingas šeštasis komandos žaidėjas – kone du šimtai Vejlby–Risskov Hallen arenoje susibūrusių tautiečių. Lietuviai Kėdainių „Nevėžį“ sutiko vos atskridusį į Daniją – lietuviškai labinosi viešbučio Orhuso užmiestyje darbuotojai, vandenį kėdainiečių ekipos kineziterapeutui arenoje taip pat atnešė lietuvaitė.

Emigracijoje meilė krepšiniui nedingsta

Sužinoję, kad į Orhusą rungtyniauti atvyks Kėdainių „Nevėžio“ krepšininkai, lietuviai kaipmat sukruto tartis socialiniuose tinkluose ir burtis rungtynėms.

„Ši tradicija atsirado neseniai – kai į Orhusą atvyko pirmoji lietuvių ekipa – Utenos „Juventus“. 2016 sausį uteniškiai čia taip pat žaidė FIBA Europos taurės turnyro rungtynes su „Bakker Bears“. Suburti lietuvius pavyko gana neblogai. Susirinko nemažai aistruolių, – pasakoja vienas iš lietuvių susibūrimo krepšinio rungtynėms organizatorių Benas Armolaitis, 28-erių kaunietis, Danijoje gyvenantis ketverius metus. – Ko gero, palaikymą organizuoju iš meilės krepšiniui. Jau nuo pirmosios dienos Danijoje matau neblėstančią emigrantų tautiečių aistrą krepšiniui, ilgesį Lietuvos klubams. Turime tradiciją stebėti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rungtynes drauge restorane. Danijoje yra kelios komandos, savo sudėtyje turinčios lietuvius. Ir visa tai skatina vienytis, atsinešti trispalvę ir garsiai šaukti „Lietuva“… Vėl ir vėl. Be kita ko, savo gretose turime žmonių, atvykusių iš Utenos ir Kėdainių, kurie dar labiau laukia savo gimtųjų miestų ekipų.“

Lietuvos atributika puošėsi ir latviai

Tautietis pasidžiaugė atmosfera, kurią lietuviai sukūrė rungtynių Orhuso mieste metu. „Susirinko įvairaus amžiaus sirgaliai – nuo mažylių iki senjorų. Ėjo ir vyrai, ir moterys. Atvyko daug šeimų. Publika tikrai įvairi, – įspūdžiais dalijosi B. Armolaitis. – Kėdainių krepšinio ekipą palaikė ir keli latviai, kurie atėjo kartu su lietuviais ir buvo pasipuošę… lietuviška atributika. Atmosfera buvo fantastiška. Nepastebėjau, kad kas turėtų atsivežęs „Nevėžio“ marškinėlius, bet… žalios spalvos netrūko.“

[quote author=“B. Linkevičiūtė“]Tad tai, kad į mano miestą atvyko „Nevėžis“, komanda iš miesto, kuriame gimiau ir užaugau, padėjo bent trumpam pasijausti… arčiau namų.[/quote]

Danijoje – vieningesni nei Lietuvoje?

Juokiasi tautietis, paklaustas, ar Danijoje, išgirdęs vienas kitą kalbant lietuviškai, tautiečiai paskubomis nebėga į priešingas gatvės puses. „Neteko girdėti, – su šypsena tikina vyras. – Tiesa, ne tik krepšinis vienija Danijoje gyvenančius lietuvaičius. Jie kartu keliauja į lietuviškus koncertus, kai kurias šventes mini kartu. Žinoma, daugiausia švenčia šeimomis, draugų rate, bet būna ir viešų, lietuviams skirtų renginių. Vyksta lietuviški protmūšiai. Veiklos tikrai yra daug. Aš kartais pagalvoju, kad mes, lietuviai emigracijoje, esame artimesni nei lietuviai Lietuvoje. Čia – vieta svetima, mūsų mažuma, tad gera sutikti tautietį, leisti laiką kartu, vykdyti bendrą veiklą.  Žvėriškai norisi būti su savais. Juk savi – tai sava kalba, priimtinos tradicijos, elgesio normos. Norisi nepabėgti nuo Lietuvos šaknų, dalintis patirtimi iš buvimo Danijoje, toliau daryti tuos pačius dalykus, kaip ir gimtinėje.“

Vienintelė lietuvaitė Orhuso moterų komandoje

Tarp šimtų tautiečių Orhuso mieste šmėžavo ir kėdainietiški veidai. Vienas jų – kraštietė Benita Linkevičiūtė, į Daniją išvykusi prieš penkerius metus, mat šioje šalyje gyvena jos tėtis.

„Žinote, krepšinis – kraujyje. Žaidžiau krepšinį už tuometinę Kėdainių sporto mokyklą. Pradėjau vienuolikos pas trenerį Stasį Mickevičių, – pasakoja buvusi Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos auklėtinė, 25-erių metų 181 cm ūgio kėdainietė. – Tiesa, mano aplinka čia – daugiau daniška. Dirbu su danais, žaidžiu krepšinį su danėmis Danijos moterų mėgėjų krepšinio lygos pirmajame divizione, „Viby basket“ ekipoje, esu vienintelė lietuvaitė joje.“

Užaugo su „Nevėžiu“

B. Linkevičiūtė neslepia – vos tik nugirdo, kad Orhusą atvyks Kėdainių „Nevėžis“, ne tik apsidžiaugė, bet gruodžio 6-osios vakarui visus kitus planus bei pasiūlymus nustūmė šalin. „Tai juk komanda, su kuria aš užaugau. Kartu su treneriu ir komanda eidavome stebėti „Nevėžio“ rungtynių. Tad tai, kad į mano miestą atvyko „Nevėžis“, komanda iš miesto, kuriame gimiau ir užaugau, padėjo bent trumpam pasijausti… arčiau namų. Apmaudoka, kad su savimi, Danijoje, neturiu „Nevėžio“ atributikos, bet ir Lietuvos marškinėliai tiko puikiai, – šypteli kėdainietė, dirbanti didelės valymo paslaugas teikiančios įmonės padalinio Orhuse vadybininke. – Stebėti Kėdainių „Nevėžio“ ir Orhuso „Bakken Bears“ rungtynes buvo labai gera. Ne vien dėl to, kad mano mylima ekipa nugalėjo, bet ir dėl to, kad jausmas buvo nepakartojamas, kuomet lietuviai vieningai skandavo, kūnu šiurpuliukai ėjo.“

Džiaugiasi imigrantais iš Rytų Europos

Danijos lietuvių bendrija (DLB) pirmininkas Darius Mardosas „Rinkos aikštei“ pasakojo, kad, priešingai nei, tarkime, Airijoje ar Anglijoje, Danijoje vis dar nėra vienos didelės bendruomenės, vienijančios visoje šalyje gyvenančius lietuvius.

[quote author=“Aut.past.“]Kėdainietė Benita Linkevičiūtė Danijoje gyvena penkerius metus. Kas galėjo pagalvoti, kad su kraštiečiu, dabar – Kėdainių „Nevėžio“ ekipos marškinėlius vilkinčiu gynėju Justu Tamuliu mergina įsiamžins ne kur kitur, bet emigracijoje? „Aš jį prisimenu. Panašiu metu Kėdainių sporto mokykloje žaidėme krepšinį“, – šypteli kėdainietė.[/quote]

„Sostinėje Kopenhagoje esančioje lietuvių bendrijoje turime apie šimtą narių. Orhuso mieste, kuris nuo mūsų nutolęs apie tris šimtus kilometrų, bendrija vienija penkiasdešimt–šešiasdešimt narių. Danijoje yra kelios lietuvių bendrijos – didesnieji miestai turi tikrai nemažas bendrijas. Visos bendrijos tarpusavyje bendrauja, bet kol kas neturime vienos didelės, oficialios bendruomenės, vienijančios visoje Danijoje gyvenančius tautiečius, – pasakojo D. Mardosas. – Danijoje daug imigrantų iš Rytų Europos, ypatingai – Lenkijos. Tačiau kaip rašo danų spauda, imigracija mažėja, kadangi Rytų Europoje gerėja gyvenimo sąlygos. Ir dėl mažėjančios mūsų imigracijos į šią šalį visai nesidžiaugia mažųjų miestukų gyventojai, nes tik dėl imigrantų jie iki šiol išliko. Atvyko imigrantai, įsidarbino, įsikūrė naujos darbo vietos, mažieji miestukai neišnyko. Danai labai patenkinti tuo, kad mes, lietuviai, kaip ir lenkai, lengvai integruojamės jų šalyje, ko nepasakysi apie imigrantus, iš, tarkime, taip vadinamųjų trečiųjų pasaulio šalių.“