Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centre Arnetų name kraštiečius linksmino jau 16 metų gyvuojanti, draugiškumo ir geros nuotaikos nestokojanti, darbštumu pasižyminti ir jau spėjusi tikrai labai daug ir didelių darbų nuveikti Surviliškio bendruomenė.  Sekėsi įvairiai „Vos tik susikūrus bendruomenei patirties turėjome nedaug, tačiau nieko nelaukdami ėmėme veikti. Neslėpsiu, bendruomenės gyvavimo laikotarpiu sekėsi įvairiai. Buvo laikas, […]Skaityti daugiau

Kėdainiečiai, ar Jums patiktų „Lazdynės“ duona su riešutais, „Šaltoniškių“ gira, „Pagojaus“ užtepėlė? O ar užsuktumėte į vaikų kavinę „Žiogučiai“, viešbutį – „Strazdynė“? Šie pavadinimai – užmiršti senieji krašto vietovardžiai, kuriais siūloma pavadinti produktus ar įstaigas ir taip prikelti praeities pavadinimus naujam gyvenimui. Originali idėja buvo pasiūlyta neseniai Kėdainiuose vykusioje konferencijoje „Žemė prašo nepamiršti vardų. Mūsų […]Skaityti daugiau

Lapkričio 8 dieną Daugiakultūriame centre nuo 14 val. vyks konferencija, skirta Vietovardžių metams. Ji pavadinta doc. dr. Filomenos Kavoliutės sudarytos ir neseniai išleistos knygos pavadinimu „Žemė prašo nepamiršti vardų“. Knyga iliustruota kėdainiečio Stasio Padalevičiaus nuotraukomis. Tad nuspręsta iš Krašto muziejaus fondų atrinkti ir konferencijos metu surengti nedidelę jo nuotraukų parodą iš ciklo „Vienkiemių likimai“. Konferencijoje […]Skaityti daugiau

Esu įsitikinęs, kad bet kuris iš jūsų, mieli skaitytojai, važiavęs vadinamuoju senuoju Krakių keliu, yra matęs šią sodybą. Gal ji ir vieniša, tačiau labai išpuoselėta, ją supa gausybė augalų ir krūmų, o sodyboje esančiose klėtelėse ir kieme įrengtas tikras liaudies buities muziejus. Ir viskas čia sukurta vieno senjoro rankomis. Šiandien po šią sodybą ir pasižvalgysime. […]Skaityti daugiau

Istorinė kultūrinė Kėdainių krašto atmintis paženklinta Mikalojaus Daukšos vardu. Todėl Babė́nai, Daukšiaĩ yra ne tik geografinė erdvė, kurioje gimė ir augo išskirtinis asmuo. Tikėtina, kad gimtinės gamta, buitis, papročiai, gyvenimo patirtys maitino, turėjo įtakos formuojantis mąstysenai ir elgsenai, tai buvo ir jo dvasios tėvynė. Rašant remiamasi prieinamais rankraščiais (ypač Josvainių ir Dotnuvos bažnyčių metrikomis, buvusio […]Skaityti daugiau

„Pastebėjau, kad Pelėdnagiuose (Kėdainių r. – aut. past.) nestinga jaunų vaikinukų, kurie vakarais šlitinėja po gyvenvietę saulėgrąžas gliaudydami ir traškučius kramsnodami. Suprantu, kad daugelyje nedidelių Lietuvos gyvenviečių situacija yra tokia pati – jaunimui tiesiog maža veiklos. Vis dėlto pasvarsčiau, kad mes, pelėdnagiškiai, galime tapti išskirtiniais, vietos jaunimą įtraukdami į  kokią nors prasmingą veiklą ir įrodydami, […]Skaityti daugiau

Besitęsiantis bendruomenių pristatymo projektas į Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centrą Arnetų name šįkart pakvietė vos 8 km į šiaurę nuo Kėdainių, netoli rytinio Nevėžio kranto, įsikūrusią ir net 68 bendruomenės narius ir daugiau nei 300 gyventojų turinčią Tiskūnų bendruomenę. Dalijosi ateitis planais Tiskūniečiai renginio dalyvius supažindino su pagrindiniais kaimelio papročiais, pristatė nagingus bei kūrybai […]Skaityti daugiau

„Lietuvos vietovardžių žodyne“ yra Aklapuõdžiai – kaip nenurodyto kaimo dalies ir lauko pavadinimai Krakių apylinkėse. Vienoje 1933–1938 metų Vietovardžių byloje, esančioje Lietuvių kalbos institute, įrašyta: neoficialus Šilainių kaimo dalies pavadinimas – Aklapuõdžiai; Šiláiniai – į pietus nuo Pašušvio miestelio esantis kaimas. Buvęs Krakių mokytojas Petras Kurtinaitis 1965 m. sąraše nurodė, kad Aklapuõdžiais vadinamas laukas prie […]Skaityti daugiau

Paklausus, su kuo asocijuojasi Daumantų vardas, vieni ranka mosteltų į kelio rodyklę, nukreipiančią į kolektyvinius Daumantų sodus, antrieji primintų maisto pagardus, ant stalo atkeliavusius iš UAB „Daumantai LT“, dar kiti žavėtųsi kapela „Daumantų muzikantai“, o Aušros kaimo gyventojai baksnotų į Daumantų gatvelę. Šie paminėti pavadinimai savo ištakomis siejasi su senos gyvenvietės – Daumantaĩ – vardu. […]Skaityti daugiau

Ar įmanoma identifikuoti vietovardį? 1613 m. išspausdintas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos žemėlapis, įprastai vadinamas Radvilų žemėlapiu, nes buvo leidžiamas kunigaikščio Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio užsakymu. Kelis šimtmečius tebesvarstoma dėl vieno Žemaitijos seniūnijos vietovardžio Giegzÿn, kuris žemėlapyje su kartografiniu miestelio vaizdu pažymėtas į šiaurę nuo Kėdainių (Kieydany), į rytus nuo Krakių (Kroki) ir į pietryčius nuo Mantviliškio […]Skaityti daugiau

Ažytėnų kaimas glaudžiai susijęs su etnografo, pirmojo diplomuoto Lietuvos agronomo, žymiosios apybraižos „Balanos gadynė“ autoriaus Mikalojaus Katkaus vardu. Jo paliktas pasakojimas – tai spalvingas Ažytėnų kaimo, Krakių valsčiaus XIX a. gyventojų buities ir papročių metraštis, kuris ir šiandien laikomas svarbiu etnologų, kraštotyrininkų tyrimų šaltiniu. Po šalia Ažytėnų esantį Barkūniškio kaimą mus lydėjęs Viktoras Gaurilčikas, paprašytas […]Skaityti daugiau

Bene seniausias rastas Devyndúonių paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose 1581 m. – istoriniame Liaudės lauke, prie Liaudės upės, nurodytas Devynduonių kaimas – поле Лявды, Лявденское, рядом съ селомъ Девиндунвы, надъ р. Лявдою. XVII a. pirmojoje pusėje Josvainių, Krakių bažnyčių metrikų knygose fiksuotos sudurtinės vardo formos: ex Dewinduoni, de dewindouniow, de deuindouniow, de Dewindoniow, de Dewinduniow, de Dewindonie, de Dewidojniow, […]Skaityti daugiau

Esame įpratę klausytis didžių istorijų apie šalis, jų kovas, karvedžius ir vadovus. Skaitydami istorines knygas sužinome, kas itin reikšmingų įvykių apsuptyje kūrė, o kas tuo pačiu metu bandė griauti. Tačiau pačios įdomiausios ir vertingiausios istorijos – žmonių, kurie tame įvykių sūkuryje gyveno. Dotnuviškė Vanda KUPRYTĖ-BATURIENĖ, buvusi aktyvi ir energinga bei nenuilstanti senjorų veiklos ir užimtumo organizatorė, […]Skaityti daugiau

Tęsdami keliones po Kėdainių rajoną, šiandien lankomės tvarkingame, aktyviame, jaunėjančiame ir sportuojančiame Surviliškio miestelyje, įsikūrusiame dešiniajame Nevėžio krante prie kelio Kėdainiai–Krekenava. Pastaruoju laiku kalbant apie šį kelią, tikriausiai dažnas vairuotojas pirmiausia pagalvoja apie kelio remontą ir su juo susijusius rūpesčius. Bet kaip sako lietuvių liaudies išmintis – nėra to blogo, kas neišeitų į gera… Nepastebėsime, […]Skaityti daugiau

Trečiosios Chrapovickių kartõs Dotnuvos apylinkėse palikuonis Antanas Chrapovickis (mirė 1851 m., būdamas apie 76 metų amžiaus) 1812 m. paveldėjo Dotnuvos, Terespolio ir kelis dvarus Vitebsko srityje (dabar – Baltarusija). Jis buvo vedęs tris sykius: su pirmąja žmona išsiskyrė, antroji mirė jauna, o su trečiąja žmona, jaunesne bene dvidešimčia metų, susilaukė keturių vaikų. Tai kunigaikštytė Evelina […]Skaityti daugiau

Šiandien lankomės Vilainių seniūnijoje įsikūrusiame, 13 kilometrų į šiaurės rytus nuo Kėdainių nutolusiame, o istoriniuose šaltiniuose dar 1587 metais paminėtame Lančiūnavos kaime. Tai – kaimas, kuriame, anot aktyvios Lančiūnavos bendruomenės centro narės, dirbančios Kėdainių kultūros centro Vilainių skyriaus renginių organizatore Lančiūnavoje, netrūko šviesių, gabių ir mokytų žmonių, aktyvios veiklos bei kultūrinių renginių.  Pagrindinis variklis – […]Skaityti daugiau

Senoji Lietuvos istorija patvirtina, kad stambieji žemvaldžiai dvarus ar palivarkus neretai pavadindavę savo, žmonų ar vaikų vardais. Tačiau pastarąjį šimtmetį lietuvio savimonei neįprasta gyvenamąją vietą oficialiai pavadinti dar gyvo žmogaus asmenvardžiu. Dotnuvos krašte 1924–1945 metais gyveno ir dirbo Fabijonas Kemėšis (1880–1954) – kunigas, Šv. Povilo bažnyčios Akademijoje rektorius (su pertraukomis), Žemės ūkio akademijos profesorius, bib­liotekininkas, […]Skaityti daugiau

Kėdainiečių Algirdo ir Danutės Granauskų sodyba Paobelio kaime traukte traukia prašalaičių žvilgsnius. Vos per keletą metų prie bevardžio upelio žmonės įkūrė tikrą rojaus kampelį – su kriokliais, takeliais, suoliukais, gėlynais, poilsio zonomis. Šeima viską darė savomis rankomis, mat Algirdas tikras auksinių rankų meistras, o Danutė nuostabi įkvėpėja, puoselėtoja ir prižiūrėtoja. Žinomas meistras Kėdainietis A. Granauskas […]Skaityti daugiau

Dieną po saulėtą ir jaukų Barkūniškio kaimą mus lydi Bartkūniškio dvaro vandens malūne įsikūrusios kaimo turizmo sodybos savininkas Viktoras Gaurilčikas. „Malūnas malė iki 1951 m., malūnininko šeima išsikėlė į šalia esantį namą ir iškalė datą, žyminčią tam tikros epochos pabaigą; manė, kad viskas baigta. Tačiau pasirodė, kad nebaigta“, – sako pašnekovas. V. Gaurilčikas ilgą laiką […]Skaityti daugiau

Šį kartą aplankėme Šventybrastį – kaimą, kurio grožis aprašytas net žymaus poeto, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo kūriniuose. Gyvenvietė pasižymi sutvarkyta aplinka, nuostabia gamta, gyvūnų įvairove bei šviesiais ir svetingais žmonėmis. Vos atvykę į Šventybrastį buvome šiltai ir maloniai sutikti naujajame bendruomenės centre. Tiesa, nors pastato apdaila dar nevisiškai baigta, tačiau, nepaisant to, bendruomenės centras […]Skaityti daugiau

Puikiai žinome liaudies posakį, jog viščiukus skaičiuojame rudenį. Tačiau švietimo bendruomenė tokią tiesą papildo, jog jų veiklos rezultatai paaiškėja vasarą. Mokyklos užvertė dar vienerių mokslo metų puslapį, įvertino mokinių žinias, susumavo rezultatus.  Baigiantis mokslo metams gražia tradicija tapo daugelyje švietimo įstaigų organizuoti Garbės ar Padėkos šventes, kurių metų pasidžiaugiama geriausiais moksleivių ir pedagogų pasiekimais.  Tokia […]Skaityti daugiau

Vis dar besitęsiantis bendruomenių pristatymo projektas šį kartą į Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centro Arnetų namą pakvietė 12 km į pietvakarius nuo Kėdainių, 5 km į pietus nuo Josvainių įsikūrusią ir kiek daugiau nei pusketvirto šimto gyventojų turinčią Kunionių bendruomenę. 425 metus gyvuojančio kaimo bendruomenės pirmininkė Vilma Fedosiukienė nuoširdžiai džiaugiasi iš kartos į kartą […]Skaityti daugiau

Paskutinįjį birželio savaitgalį Krakėse vyko tradicinė miestelio šventė – Krakės paminėjo 598-ąjį gimtadienį. Gilios šventės ištakos Krakių kultūros centro direktorius ir vienas pagrindinių miestelio šventės organizatorių Robertas Dubinka pažymėjo, kad šventės ištakos susijusios su giliomis tradicijomis garsėjančiais Šv. Petro ir Povilo atlaidais. „Petrinės Krakėse švenčiamos jau seniai. Šv. Petras, kaip žinia, buvo žvejys. Ir Krakių […]Skaityti daugiau

Plinkaigalio kaimas pagrįstai gali didžiuotis svarbiais archeologijos paminklais. Kairiajame Šušvės krante, prie santakos su Žiedupės upeliu, stūkso Plinkaigalio piliakalnis. Už 400 m nuo jo plytintis didžiulis kapinynas yra vienas garsiausių ir išsamiausiai tirtų Lietuvos geležies amžiaus kapinynų. III–VII a. po Kr. datuojami unikalūs kapinyno radiniai – neabejotini Didžiojo tautų kraustymosi liudininkai. Vidurio Lietuvos ir Žemaitijos […]Skaityti daugiau

 Tęsdami keliones po Kėdainių kraštą, šį kartą užsukame į jaukų ir tvarkingą Vikaičių kaimą, kuriame, pasirodo, gyvena malonūs ir draugiški žmonės. Kėdainių rajono šiaurėje, 5 kilometrus į rytus nuo Gudžiūnų įsikūrusio kaimo gyventojai didžiuojasi ne tik savo kaimo sportininkų pasiekimais, bet ir Vikaičiuose vis dar tebevykdoma kultūrine veikla, rengiamomis tradicinėmis šventėmis bei ilgainiui vis modernėjančia […]Skaityti daugiau

Pastarąsias savaites kaip reta birželiui užsvilinusi oro temperatūra neretam gyvenimą net kiek apsunkina, mat prisijaukinti kaitrą, kai veikiau esame pripratę prie darganos, pavyksta toli gražu ne visiems. Tuomet atgaivos ieškoti vykstame į gamtą – kur laisvesnis ir labiau padūkęs vėjas, tankiau susiglaudę ir užuovėjon kviečiantys medžiai, gaivinamai telkšantis vanduo. Kur lėtesnis laikas, ir, rodos, net […]Skaityti daugiau