Tokio kaimo Kėdainių rajone jau nebėra, tačiau vyresnieji dar pamena, jog tokia sodyba ir gyventojai čia buvo. Dabar čia Gytis ir Dovilė Gaubiai bei Gyčio mama Stanislava kuria pramogų parką su minizoologijos ir botanikos sodu „Adomaitynė“. Kaip sako pati Dovilė, nors jų kuriamoje ir puoselėjamoje sodyboje autentikos mažai, tačiau neabejotinai yra išlikęs vienas, pagrindinis dalykas […]Skaityti daugiau
Tęsdami keliones po Kėdainių kraštą, šį kartą užsukome į Vilainių seniūnijoje, kairiajame Nevėžio krante, šalia kelio Vilainiai–Krekenava įsikūrusį nedidelį, bet įstabaus grožio gamtos ir architektūros paminklų, darbščių ir savo kraštą itin mylinčių bei puoselėjančių žmonių turintį Šventybrasčio kaimą. Širdis – Šventybrastyje Nors 2018 metais Šventybrasčio bendruomenės pirmininkės pareigas eiti pradėjusi Vida Pliauskienė Šventybrastyje negyvena, tačiau […]Skaityti daugiau
Kėdainių rajone – džiugios permainos. Tolimame Plinkaigalyje aktyvios bendruomenės dėka kaimas labai gražėja – sutvarkytas kaimelio centras, jame įrengta poilsio erdvė visiems gyventojams bei vaikų žaidimų aikštelė. Žmonių išpuoselėtoje aikštėje taip pat pasodinti gėlynai. Vietos bendruomenė nežada sustoti bei turi dar daug gražių planų. Plinkaigališkiai žada įrodyti, kad kaime gyventi gera! Vyksta talkos Plinkaigalio bendruomenės […]Skaityti daugiau
Garsusis šv. Jokūbo kelias driekiasi ir per Lietuvą Turbūt daugelis savo gyvenimą apibūdintų kaip nuolatinį bėgimą, skubėjimą ir nesibaigiančius darbus. Bent taip buvo iki šio pavasario, kol į Lietuvą (ir beveik visą pasaulį) nebuvo atskriejusi korona. Karantinas sustabdė pašėlusį gyvenimo tempą, teko užsidaryti namuose ir pabūti ‒ kas svarbiausia! ‒ akis į akį su savimi. […]Skaityti daugiau
Prasidėjus pirmajai šienapjūtei šiais metais ūkininkai jau gali vertinti žolės kokybę ir lyginti ją su praėjusiais metais. Nors Kėdainių rajonas nėra labai didelis, tačiau skirtingose vietose skirtinga ir situacija. Gana sausas ir vėsus pavasaris iš pradžių neramino ūkininkus, tačiau, paskutinėmis dienomis gausiai palijus, atsigavo ir pievos. O kol vyksta pats pirmosios šienapjūtės įkarštis, ūkininkai toliau […]Skaityti daugiau
Jei Kėdainių rajone kyla gaisras ar žmonės patenka į kokią kitą nelaimę, jiems visada pirmieji pagalbos ranką ištiesia arčiausiai įsikūrę kaimo ugniagesiai. Oficialiai kaimo ugniagesiai yra vadinami Kėdainių savivaldybės priešgaisrine tarnyba. Šioje tarnyboje dirbantys vyrai visuomet į gaisrus kaimuose atvyksta pirmieji – jie pirmieji bėdoje atsidūrusiems žmonėms ištiesia pagalbos ranką. Į nelaimes skuba bemaž 200 […]Skaityti daugiau
Ar pamanytumėte, kad nedidukėje kaimo bibliotekėlėje gyvenimas gali virte virti? Pažintis su carinės Rusijos ministro pirmininko Piotro Stolypino giminaičiais, svečiai iš Vokietijos Bavarijos žemių, vietinių vaikų klegesys ir smalsių senjorų noras įminti dėžutės, kurioje telpa visas pasaulis, paslaptį. Regis, Kalnaberžės bibliotekininkei Gražinai ČERNECKIENEI nė akimirkai netenka nuobodžiauti. Grakšti, smulkutė moteris kasdienėse profesinėse veiklose sukasi it […]Skaityti daugiau
Nors Beinaičių kaimas atokesnis ir yra toliau nuo Pelėdnagių seniūnijos, tačiau čia gyvenantys žmonės yra aktyvūs ir kūrybingi, nepamirštantys senųjų tradicijų bei bandantys išsaugoti ir ateities kartoms perduoti ne tik savo kaimelio, bet ir jo pavadinimo atsiradimo kilmę. Kodėl Beinaičiai? „Seniai seniai, daugiau nei prieš šimtą metų, kai Beinaičių kaimo dar nebuvo, šiose apylinkėse ėmė […]Skaityti daugiau
„Kaip išgyvenamas neįprastas – karantino – laikotarpis Kėdainių krašte?“ – tokį, rodos, paprastą, bet visiems dar neįprastą klausimą užduodame mūsų tradicinėje „Rinkos aikštės“ rubrikoje „Diena kaime“. Šianden ir vėl domimės Kėdainių krašto žmonių gyvenimu bei pasikeitusia jų kasdienybe karantino, smarkiai išbalansavusio visų šalies gyventojų įprastą ritmą, metu. Šiuo metu daugelis krašto žmonių gyvena tarsi atostogų ritmu, gali skirti […]Skaityti daugiau
Dar prieš džiugiąsias Velykas Dotnuvos slaugos namuose kukliai surengtos ypatingos iškilmės – įstaigos gyventoja Veronika Kunskienė sutiko triženklį – 100-mečio jubiliejų! Nei šviesių minčių, nei puikios nuotaikos jubiliatei nestinga, norėtų senjorė tik vieno – kad daugiau jaunystės būtų… sąnariuose. Gėlės, dainos ir mero dovana Šventinius jubiliejaus planus pakoregavo šalyje vis dar besitęsiantis karantinas, todėl svečiai […]Skaityti daugiau
Karantino gniaužtai visus nutildė, bet gyvenimas nesustojo nei mieste, nei kaime. Šeštadieniais turime tradiciją Jums papasakoti, kaip gyvena mūsų krašto žmonės, kurių gyvenvietės nutolę toliau nuo rajono centro. Apie dalies jų pasikeitusią kasdienybę jau pasakojome, o šiandien domimės, kaip gyvena kiti. Ir ne tik tie, kurie gyvena tolėliau, bet ir esantys visai čia pat, šalia […]Skaityti daugiau
Elementaru, kad jau trečią savaitę mūsų šalyje viešpataujantis karantinas privertė atsisakyti daugelio įprastų veiklų ir gyvenimą apvertė aukštyn kojomis. Įdomu, kaip ši neeilinė situacija dėl koronaviruso grėsmės pakeitė ne tik miesto, bet ir kaimo žmonių kasdienybę? Kaip dabar gyvena rajono žmonės kaimiškosiose vietovėse? Stengiasi nesibūriuoti Susisiekus su Šlapaberžės bendruomenės pirmininke Nijole Kanapinskiene, ši patikino, kad […]Skaityti daugiau
Pasaulis sunerimęs dėl grėsmingai bei sparčiai plintančio naujojo koronaviruso, kasdien nusinešančio po kelias dešimtis gyvybių. Ne paslaptis, kad ir mūsų krašte virusas po truputį paralyžiuoja įprastą kaimo bendruomenių gyvenimą. Nors daugelis krašto bendruomenių pirmininkų patikino, kad nuo visuotinės panikos žmonės dar geba apsisaugoti, tačiau elementaru, jog esama padėtis keičia kiekvieno iš mūsų gyvenimo ritmą ir […]Skaityti daugiau
Tęsiame keliones po Kėdainių kraštą ir šiandien kviečiame susipažinti su vienuolika kilometrų į pietryčius nuo Kėdainių nutolusiais Beinaičiais. Jau ne vieneri metai šio kaimo gyventojai bando išspręsti problemą dėl iki Beinaičių besidriekiančio žvyrkelio, tačiau, deja, nesėkmingai. Vis dėlto galima pasidžiaugti, kad jokios negandos nei kaimo jaunimui, nei vyresniems gyventojams netrukdo plačiai šypsotis ir džiaugtis gyvenimu. […]Skaityti daugiau
Tęsdami keliones po Kėdainių kraštą užsukome susipažinti su aštuonis kilometrus į šiaurės vakarus nuo Josvainių miestelio nutolusiu gilių tradicijų turinčiu Angirių kaimu. 2015 metų rudenį įsikūrusios Angirių bendruomenės pirmininkė Irina Mažeikienė į Angirių kaimą iš kito rajono atsikėlė prieš 17 metų ir tikina jau spėjusi pažinti šį gražų, gamtos apsuptyje įsikūrusį ir daug geraširdžių žmonių […]Skaityti daugiau
Gudžiūnuose atidarytas vaikų dienos centras, kuris burs ne tik vaikus, bet ir tėvus bei senelius. Centro atidarymo renginį pradėjo ir sveikinamąjį žodį tarė Gudžiūnų bendruomenės pirmininkė Vilma Povilauskienė, ji pristatė ir pasveikino dienos centre dirbsiantį kolektyvą: pedagogę Akvilę Makasejevą, soc. darbuotoją Regina Žiupsnienę, buhalterę Živilę Kuprienę bei projekto vadovę Daivą Šeškauskaitę, susirinkusiems vaikams įteikė Centro […]Skaityti daugiau
Kas ieško, tas randa. Laiko patikrinta taisyklė galioja ne tik profesionaliems lobių ieškotojams, bet ir mėgėjams – paprastiems savamoksliams, nusprendusiems įsigyti metalo detektorių, kurie kone per pastaruosius 40 metų padarė tikrą perversmą archeologijoje. Visame pasaulyje paplitęs pomėgis leistis į istorines paieškas, pasak tuo užsiimančių žmonių, jaudina ne mažiau nei kopimas į Everesto viršūnę. Aukso skrynios […]Skaityti daugiau
„Livonijos kronikoje aptinkama parašytų keletą Livonijos kariuomenės žygių IV amžiuje, surengtų į Upytės žemę bei Nevėžio pakrantėmis žemyn. 1372 metais žygio į Lietuvą aprašyme minimos net 52 plėštos ir naikintos vietovės. Tarp jų – paminėtas ir Miegėnų lauko vardas. Plačiau įsigilinus į visą kariuomenės judėjimą, galima nustatyti, kad Miegėnų laukas – dabartinis Miegėnų kaimas. Per […]Skaityti daugiau
Pasirodo, kad ir po šimtmečių prikelti tekstai tarsi iš gniaužtų išlaisvina atmintį. Tokia yra iliustruota dviejų dalių knyga „Triumfo diena“ (Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2011), kuri atspindi iškilmingą valstybės valdovų ir didikų sveikinimo ritualą Baroko epochoje. Du eiliuoti literatūriniai aprašymai iš esmės sukasi apie dvi svarbiausias datas: 1611 m. birželio 13 […]Skaityti daugiau
Gėláiniai (Dotnuvos seniūnija) vienokie esti kraštovaizdžio regose ir kiek kitaip susiklosto savivokoje. Kai mintijimai apie Gėlainius tapomi nuo peizažo, pirmiausia horizonto linijoje, kaip baigtinėje visatos riboje, nubrėžiama pakilesnė Gėlainių kalvelė, tik tada įvardini čia esančias kapines. Estetinėse gamtos pajautose plyti vasaros žalumos ar šviesiõs žiemos klodai, erdvės atvirybė išsilydo žemės ir dangaus jungtyse. Apie Gėlainius […]Skaityti daugiau
Gausus būrys Kėdainių krašto tradicinių amatų puoselėtojų rinkosi į Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centre Arnetų name organizuotą padėkos vakarą. Jo metu Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centro Arnetų name vadovė Regina Lukminienė gerbiamų svečių apsuptyje pagerbė tautinį paveldą kuriančius ir jo tradicijas tęsiančius liaudies amatų puoselėtojus. Susirinko padėkoti „Susirinkome pirmą kartą ir tikrai labai […]Skaityti daugiau
Kėdainių kultūros centro Vilainių skyriaus salėje skambėjo melodingos dainos ir nuoširdūs, viltingi bei šilti palinkėjimai. O proga tam buvo tikrai ne bet kokia. Kėdainių kultūros centro Vilainių skyriaus Lančiūnavos moterų vokalinis ansamblis „Svaja“, vadovaujamas Kazimiero Kuprio, minėjo solidų veiklos jubiliejų – 35-metį ir kvietė muzikai neabejingus kraštiečius į kolektyvo gimtadienio šventę „Muzikinis kaleidoskopas“. Pristatė savo […]Skaityti daugiau
Stebuklinga šventinė dvasia – jau ir Labūnavoje. Šalia Kėdainių kultūros centro Labūnavos skyriaus esanti erdvė pavirto nuostabiu kalėdiniu skvereliu, kurį nušvietė čia veikiančių įstaigų, organizacijų ir iniciatyvių bendruomenės gyventojų pagamintos kalėdinių eglių kompozicijos bei kitos spalvotomis švieselėmis žėrinčios kalėdinės dekoracijos. Šventinę nuotaiką kalėdiniame skverelyje skleidžia 16 šventinėmis lemputėmis padabintų kalėdinių dekoracijų. Puošė patys „Ilgą laiką […]Skaityti daugiau
Vis dar besitęsiantis bendruomenių pristatymo projektas į Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centrą Arnetų name pakvietė dešiniajame Nevėžio krante vos 1 km į šiaurę nuo Kėdainių miesto pakraščio įsikūrusią ir apie 370 gyventojų turinčią Sirutiškio gyvenvietę. Sirutiškis, pagal gyventojų skaičių, yra didžiausias Surviliškio seniūnijos kaimas, besiribojantis su Kėdainių miestu. Pristatė kaimo istoriją Renginio metu Sirutiškio […]Skaityti daugiau
Dar praėjusiais metais Šėtos miestelio seniūnija užkalė čia esančios žydų sinagogos langus, išvežė šiukšles, šiek tiek sutvirtino sienas, tačiau daugiau jokių rimtesnių darbų nebuvo numačiusi, nes patys žydai bei turistai čia – tik trumpam užsukantys svečiai. Tačiau štai visai neseniai sinagoga tapo kur kas patrauklesnis praeivių akiai, kai šio pastato antro aukšto langai buvo uždengti […]Skaityti daugiau
Tęsiant keliones po Kėdainių kraštą, šiandien užsukome susipažinti su devynis kilometrus į rytus nuo Gudžiūnų ir dešimt kilometrų nuo Surviliškio miestelio nutolusiu Miegėnų kaimu, kuris lygiai taip pat, kaip ir Kėdainiai, rašytiniuose šaltiniuose paminėtas tais pačiais 1372 metais, t. y. anksčiau negu kai kurie didesni Lietuvos miestai. Veiklos netrūko ir netrūksta Ilgametė Miegėnų kaimo gyventoja, […]Skaityti daugiau