Buvusi emigrantė džiaugiasi laimę atradusi gimtuosiuose Kėdainiuose

Rasa Jakubauskienė

Trūksta geros nuotaikos ir šilumos? O gal tiesiog reikia vos poros minučių teigiamų emocijų pliūpsnio? Užsukite į Kėdainių senamiesčio širdyje įsikūrusius skanaus maisto namus „Uršulė“! Čia dirba niekada neišsenkančios energijos ir geros nuotaikos užtaisas – administratorė Agnė Sabašinskienė. Jauna moteris žino, kaip praskaidrinti dieną ir veide įžiebti šypseną, nes, kaip pati sako, jos visada visur buvo ir yra „daug“.

Klientams – ypatingas dėmesys

„Esu tokia nuo mažens. Veikla – mano gyvenimo varomoji jėga. Tiesiog neįsivaizduoju savęs sėdinčios namie. Mėgstu aktyvų gyvenimą, myliu savo darbą, tad viskas išeina natūraliai“, – paaiškina Agnė, paklausta, kaip jai taip pavyksta nuolatos išlaikyti gerą nuotaiką.

Dirbant aptarnavimo srityje pozityvus požiūris ir malonus bendravimas yra vienas iš didžiausių privalumų. „Vikondos grupei“ priklausančiame restorane dirbanti moteris džiaugiasi, kad klientai jos pastangas vertina ir mielai ne kartą grįžta.

„Darbas įdomus tuo, kad nuolatos bendrauji, sutinki naujų žmonių, įgyji vertingos patirties. Žinoma, klientai jaučia, kaip bendrauji, reaguoji, rūpiniesi. Stengiuosi, kad tai vyktų natūraliai, išklausau, jei matau, kad žmogus susikrimtęs ar blogai nusiteikęs, bandau suprasti, o kartais ir pajuokauti, kad išsisklaidytų slogi nuotaika“, – apie profesionaliai atliekamą darbą bei bendravimą su klientais pasakoja pašnekovė.

Ji sutinka, kad maitinimo ir aptarnavimo sfera yra gana sudėtinga – kiekvienam tobulai neįtiksi. Tačiau prisipažįsta, jog konfliktinių situacijų pavyksta išvengti.

„Galiu pasakyti, kad su problemomis susiduriame labai retai, bet visais atvejais ieškome kompromisų, kad abiem pusėms būtų gerai. Vertiname ir mylime savo klientus, labai stengiamės, kad jie, apsilankę pas mus, sulauktų malonaus aptarnavimo, valgytų skaniausią ir šviežiausią maistą, o iš restorano išeitų laimingi ir sotūs“, – šypsosi Agnė.

Įkvepia trys dalykai

Trejus metus restorane „Uršulė“ administratore dirbanti A. Sabašinskienė atskleidžia, jog po, rodos, nerūpestinga jos šypsena slepiasi ir nemažai atsakomybės bei svarbių darbų.

„Priimu užsakymus banketams ir renginiams, esu atsakinga už svečių aptarnavimą, prekių užsakymą.

Organizuoju padavėjų sklandų darbą, paskirstau užduotis, apmokau. Kaip sako mano vadovė Jurga Norkutė-Blėdienė, esu jos dešinioji ranka, tad vykdau visas paskirtas jos užduotis. Esame tikrai puiki komanda!“ – entuziastingai rėžia Agnė ir priduria, kad darbe ir gyvenime vadovaujasi šūkiu: „Tu gali!“.

Paprašyta prisiminti, kada ir kaip prasidėjo jos kelias restorane „Uršulė“ moteris sako:

„Tuo metu, kai grįžau iš emigracijos Jungtinėje Karalystėje, „Uršulė“ buvo paskelbusi atranką į administratorės poziciją. Dalyvavau ir sėkmingai čia iki šiol dirbu“.

Anot pašnekovės, kad darbas yra mielas ir įdomus, tam įtakos turi keli veiksniai.

„Labiausiai mane motyvuoja ir įkvepia kolektyvas, fantastiška vadovė ir aplinka. Tai yra trys pagrindiniai dalykai, kurie, manau, bet kurį darbą daro mielą arba ne. Man pasisekė – aš juos visus turiu“, – džiaugiasi laiminga restorano administratorė.

Trylika metų emigracijoje

Agnė jau užsiminė, kad jai teko pagyventi ir emigracijoje, kur dirbo ne tik mėgstamą darbą aptarnavimo srityje.

„Šešerius metus esu gyvenusi Danijoje. Dirbau spaustuvėje. Po to dar septynerius metus teko pagyventi Jungtinėje Karalystėje, kur kaip ir dabar, dirbau restorane. Tačiau „Uršulėje“ jaučiuosi nepalyginamai geriau: visų pirma, tai – gimtasis kraštas, gimtoji kalba, savi žmonės, aplinka.

Taip pat „Uršulės“ restorane jaučiuosi labiau vertinama ir reikalinga, atsižvelgiama į mano nuomonę bei pasiūlymus. O juk kiekvienas nori jaustis gerai ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir darbe“, – šypteli A. Sabašinskienė.

Prieš trejus metus emigraciją iškeitusi į Kėdainius moteris patikslina, kad jos apsisprendimą palikti svečią šalį lėmė ir asmeninės priežastys:

„Planuose buvo grįžimas namo. Galbūt daugiausia tam įtakos turėjo dukrelės tolimesnė ugdymo veikla, nes reikėjo pasirinkti, kur vaikas mokysis toliau. O Lietuva visą laikė traukė, nes čia yra mano namai, artimieji, draugai.“

Pašnekovė nesigaili trylikos užsienyje praleistų metų, o atvirkščiai – džiaugiasi įgavusi vertingos gyvenimiškos patirties, pamačiusi daug skirtingų kultūrų, pakeliavusi, susipažinusi su įvairiais žmonėmis, užmezgusi naujų įdomių pažinčių.

Lietuviškas maistas – nepriekaištingas

Gyvenant užsienyje Agnei teko ne kartą lankytis įvairiose kavinėse ir restoranuose. Todėl ji puikiai gali palyginti ne tik vietinę kultūrą ar valgymo tradicijas, bet ir maistą bei aptarnavimą jose.

„Maistas nepalyginamas: mūsų maisto kokybė – aukščiausio lygio, jis nepriekaištingas.

Jei kalbėtume bendrai, sakyčiau, mūsų tautai galbūt trūksta pozityvo, džiaugsmo mažais dalykais. Ir grįžus iš kitų šalių tai tikrai jaučiasi. Tačiau iš kitos pusės, esame natūralūs, nepagražinti, su savo pliusais ir minusais. Manau, kaip tu elgiesi, taip ir kitas su tavimi elgsis. Taigi, visur yra tas grįžtamasis ryšys gyvenime. Visada stengiuosi priimti žmogų maloniai, su džiaugsmu“, – susimąstė moteris.

Paprašyta pasidalinti savo mėgstamiausiu patiekalu iš „Uršulės“ meniu, A. Sabašinskienė atskleidė labai mėgstanti grilio patiekalus.

„Mūsų virtuvės moterys juos ruošia fantastiškai!“ – gerų žodžių kolegėms negailėjo restorano administratorė ir pasidalijo savo rekomendacijomis:

„Rekomenduočiau paragauti grilyje keptų patiekalų. Vis dėlto skirtumas yra didžiulis, kur ir kaip kepama mėsa ar žuvis. Grilyje kepti patiekalai yra sultingi, su švelniu dūmo kvapu. Mūsų klientai jau spėjo tai įvertinti.

Nesustodamos dirbome viso karantino metu, turėjome vadinamąsias grilio dienas. Klientai šią iniciatyvą tikrai įvertino ir apipylė mus gausiais užsakymais. Jau visai greitai startuosime su nauju meniu. Siūlysime mūsų klientams naujų skonių ir naujovių. Labai kviečiu užsukti ir paragauti.“

Meniu – visų poreikiams ir skoniams

Kaip sako A. Sabašinskienė, „Uršulė“ visuomet sulaukia svečių ne tik iš tolimiausių Lietuvos kampelių, bet ir užsienio.

„Esame mėgstami klientų, manau, ne tik dėl to, kad mūsų maistas yra puikus, visuomet šviežias ir kokybiškas, bet ir todėl, kad pas mus galite rasti tradicinių lietuviškų patiekalų, tokių kaip bulviniai blynai, Kėdainių blynai, šaltibarščiai.

Taip pat ir europietiškos virtuvės patiekalų: picų, mėsainių. Labai domimės maisto tendencijomis, stebime, kaip visuomenėje keičiasi maitinimosi įpročiai. Tas labai padeda sudarant ir kuriant naują meniu.

Džiugu, kad esame vieni iš pirmųjų Lietuvoje pristatę mūsų miesto žmonėms ir svečiams augalinės mėsos mėsainį, kuris tikrai pasiteisino ir tapo populiarus. Naujame mūsų meniu bus galima rasti veganiškų patiekalų ir alternatyvų mėsai, sūriui, pienui“, – naujoves pristato restorano administratorė.

Geriausia draugė – dukrytė

Darbas su žmonėmis bei administraciniai dalykai atima tikrai daug energijos ir jėgų. Tačiau Agnė turi savo mėgstamus atsipalaidavimo ir poilsio būdus.

„Mėgstu praleisti laiką gamtoje, su septynmete dukryte Rusne važiuojame pasivažinėti dviračiais, svečiuojamės pas senelius. Lankome gražiausias Lietuvos vietas. Esame buvusios daugelyje įžymių šalies vietų – piliakalnių, dvarų, parkų, pažinimo takų, – bet išsirinkti vieną, labiausiai patikusią, būtų tikrai labai sunku.

Mūsų kraštas labai gražus. Turbūt kaip ir daugelis, nesu abejinga jūrai. Ji turi kažkokią ypatingą galią „pravalyti“ galvą, kai to labiausiai reikia, – šypsosi žavi moteris ir, regis, toliau nesustodama galėtų pasakoti apie keliones bei aplankytas vietas. – Kol gyvenau užsienyje, kiek leido galimybės ir laikas, taip pat stengiausi nesėdėti užsidariusi namuose, keliavau.

Gal skambės kiek banaliai, bet labai patiko Londonas su savo įžymybėmis – karalienės rožių sodu, pakeliamu tiltu, rūmais, apžvalgos bokštu, parlamento rūmais ir pan. Jo didybės, istorijos ir kartu modernumo neįmanoma nepastebėti. Labai patiko Temzės pakrantės, ant kurių įsikūrusios jaukios kavinukės.

Išskirtinis ir labai gražus miestas yra Kopenhaga. Ypatingą įspūdį pirmą kartą pamačius padarė Nyhavn rajonas su savo spalvotais namais, restoranais ir barais bei kitos Danijos sostinės įžymybės, kurių ten yra tikrai nemažai.“

Vis tik moteris pripažįsta, jog nėra nepavargstantis ir nuolat pozityviai nusiteikęs energijos užtaisas – būna ir sunkesnių ar liūdnesnių dienų.

„Taip, būna, kad pavargstu. Normalu, nes juk esu žmogus. Daug savęs išdalinu kitiems, todėl ir man reikia „įsikrauti bateriją“.

Tokiu atveju man labiausiai padeda aplinkos pakeitimas, bendravimas su artimaisiais“, – nuoširdžiai apie savo kasdienybę pasakoja A. Sabašinskienė ir pabrėžia, kad labai daug džiaugsmo jai suteikia dukrytė, su kuria yra labai geros draugės.

O ateičiai Agnė sako nieko daug nenorinti sau palinkėti, jos norai nėra aikštingi ar nepasiekiami:

„Mano norai labai paprasti ir žemiški: kad visi būtume sveiki, kad netrūktų veiklos, o širdyje būtų ramu ir gera.“