Britą nustebino lietuviškos kainos
Į Kauną iš Jungtinės Karalystės (JK) atvykęs Corey socialiniame tinkle apžvelgė prekybos tinklo „Rimi“ ir JK prekybos tinklų „Asda“, „Sainsbury’s“ populiarių prekės ženklų kainas. Vyro nuostabai, lygintų prekių kainos Lietuvoje pasirodė daug didesnės. „Rimi“ aiškina, kad skirtingoms rinkoms būdingi skirtingi kaštai, todėl ir prekės pas mus brangesnės.
Vaizdo įraše jis apžvelgė, jog, atvykęs į „Rimi“ prekybos tinką:
- už česnakinį „Heinz“ padažą sumokėtų 4,89 euro, JK „Asda“ internetinėje parduotuvėje – 2,80 svaro
- už „Cillit Bang“ purškiklį „Rimi“ tektų atseikėti 7,99 euro, jei perki be kortelės, su kortele – 4,95 euro, o JK – 3 svarus
- už „Colgate Max White Charcoal“ „Rimi“ – 6,49 euro, JK – 3 svarus
- už „Ariel“ skalbiklį „Rimi“ – 18,99 euro, JK – 9 svarus.
Nors kainos Lietuvoje didesnės, pasigirti didesniu atlyginime negalime. Jungtinėje Karalystėje mėnesinis darbo užmokestis po mokesčių siekia apie 2,9 tūkst. eurų, o Lietuvoje – 1,35 tūkst. eurų.
Prekybos tinklo „Rimi“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė teigė, kad prekių kainai įtaką daro daugelis skirtingų veiksnių: „Skirtingi kaštai yra būdingi skirtingoms rinkoms – darbo užmokesčio krepšelis, energiniai resursai, patalpų nuomos kainos, parduotuvių išlaikymo kaštai ir kiti veiksniai, rinkos dydis“.
Kainas nagrinėjančio portalo „Pricer.lt“ atstovas Petras Čepkauskas pirmiausia pasiūlė pažvelgti į pigiausių maisto produktų krepšelį. Jo teigimu, tai parodo, kad žinomų prekių ženklų kainos skirtinguose prekybos tinkluose nedaug skiriasi, o pigiausių maisto produktų krepšelio suma svyruoja labiau.
2024 m. rugpjūčio „Pricer.lt“ fiksuojamo vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio kainų analizė rodo, kad pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse, palyginti su 2024 m. liepa, brango 0,87 euro (1,4 proc.) ir buvo 6,7 euro (9,5 proc.) pigesnis nei praeitų metų rugpjūčio mėnesį. Lyginant su prieškariniu 2021 m. rugpjūčiu, krepšelis yra 9,54 euro (17,5 proc.) brangesnis.
Rugpjūtį atlikta populiarių ir gerai žinomų „Pricer.lt“ produktų vidutinio krepšelio kainų 2024 m. analizė rodo, kad, lyginant su 2024 m. liepa, kainos mažėjo 1,06 euro (1,8 proc.). 2024 m. rugpjūčio žinomų produktų vidutinio krepšelio kaina buvo 0,26 euro (0,4 proc.) didesnė už 2023 m. rugpjūčio krepšelį. Palyginti su prieškariniu 2021 m. rugpjūčiu, populiarių ir gerai žinomų prekių krepšelis brango 17,67 euro, arba 42,7 proc.
„Nors pigiausių prekių krepšelis liko brangesnis nei prieš karą, jo kaina reikšmingai krito. Žinomų prekių ženklų kainos per karą ir energijos ir žaliavų krizę sukilo ir liko aukšto lygio“, – sakė P. Čepkauskas.
Čepkauskas svarstė, kad taip gali nutikti, jeigu įvairių prekių ženklų savininkai „reguliuoja“ kainas tarp tinklų per rekomendacines pardavimo kainas: „Jeigu pasižiūrėtume jų kainas tinkluose, jos arba įtartinai sutampa, arba skirtumas labai nedidelis. Kodėl kalbu apie pigiausių ir žinomų prekių ženklų krepšelius? Pirkėjams labiausiai ir užkliūva kainų skirtumai tarp žinomų prekių Lietuvoje ir užsienyje“, – kalbėjo P. Čepkauskas.
Matomai, kad žinomų prekių ženklų savininkai ir platintojai nusprendė Lietuvoje kainos sumažėjimą dėl pingančių žaliavų, energetikos pasilikti sau, ką, matomai, patvirtina ir 2022-2023 dvigubai pasidėję stambiausių didmenininkų pelnai. Galite pasižiūrėti jų ataskaitas. Labai dažnai jie pametami iš akiračio, kai eina kalba apie prekių kainas, nes matom tik prekę ir prekybininką.
Kodėl taip įvyko? Tai kelios priežastys: ir maža rinka, ir kalti pirkėjai, perkantys subrangusias prekes, ir sumažėjęs prekybos tinklų vadybininkų profesionalumas, nes nuo 2009 iki 2019 kainos beveik nekito ir visus pakeitimus jie priimdavo lengva ranka, ir dabartinės valdžios tikėjimas, kad “rinka pati susireguliuos”.
Tai Lietuvos gyventojui ir belieka. kaip kaulo laukti “akcijos” kuriame nors iš tinkų, nes kaip matote skirtumai yra nedideli, arba pereiti prie tinklų privačių prekių ženklų, kurie ir sudaro pigiausių prekių ženklų krepšelio pagrindą ir kur yra bent kažkokia kaininė konkurencija.
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus sako, jog kainų skirtumams logistika, sandėliavimas ir pervežimas turėjo minimalią įtaką: „Sandėliuoti prekes reikia visada, nesvarbu, kur jos parduodamos, tad sandėliavimo sąnaudos egzistuoja ir Vokietijoje, ir Didžiojoje Britanijoje, ir Lietuvoje. Pervežimas iš gamyklos Vokietijoje į sandėliavimo tašką Vokietijoje, žinoma, bus pigesnis nei pervežimas į sandėliavimo tašką Lietuvoje, tačiau vis vien galutinėje produkto kainoje tai neatsispindės stipriai“.
Anot A. Bartkaus, gaminių savikainą lemia jų gamybai panaudotų išteklių kainos: „Jeigu nagrinėtume Europos Bendriją kaip atskirą ekonominį vienetą, nesunkiai pastebėtume, kad išteklių kainos, ypač jeigu ištekliai yra ne vietiniai, yra labai panašios. Vienintelis išteklius, kurio kaina stipriai skiriasi, yra darbas. Tad ir gautos galutinės produkcijos kainos bus ganėtinai panašios, įtaką darys tik mokestinės aplinkos skirtumų ir darbo kainos skirtumai“.
Kitas aspektas yra tai, kad Lietuvoje nemažai prekių perkama tik tada, kai joms taikomos akcijos: „Tad tikra prekių kaina yra akcinė kaina, nes tik už ją sandėriai ir sudaromi. Lietuvoje akcijų politika nulemia tai, kad sandėriai vyksta pliūpsniais, tai jų labai daug, tai jų visai nėra“.
Bartkus sakoo, kad, užsukus į prekybos tinklą šalyse, kur pajamų lygis yra daug aukštesnis nei Lietuvoje, matomos ir žemesnės kainos, t. y. jie ne tik gauna aukštesnius atlygius, bet ir turi žemesnes kainas: „Šis kontrastas ir nulemia nepasitikėjimą ir atsargų požiūrį į vertinimus, kurie yra paremti perkamosios galios paritetu, nes pagal juos išeina, kad nors pas mus pajamos žemos, bet ir kainų lygis žemas, tačiau apsilankymas bet kokiame Vokietijos prekybos tinkle šį tariamą faktą paneigia – kainos Vokietijos prekybos tinkluose yra mažesnės nei Lietuvos“.
Ekspertas pabrėžė, kad norint kainas Lietuvoje priartinti prie kainų Vakarų Europoje reikėtų nepirkti neadekvačiai įkainotų prekių ir pirkti tik tas, kurios yra pigios. Jo teigimu, smukusi paklausa gamintojui yra signalas, kad kainą reikia mažinti: „Jei gyventojai ir toliau perka prekes, kurių kainos yra stipriai aukštesnės nei Vokietijoje, gamintojams tai yra signalas, kad kaina yra tinkama ir jokių intencijų ją mažinti jie nerodys“.
Epizodas #2 Britą nustebino lietuviškos kainos / Maxima vs Tesco
@coreyfxl Is it cheaper to do grocery shopping in Lithuania or England 🇱🇹🇬🇧 #fyp #traveltiktok #lithuaniantiktok #lithuania #movingabroad ♬ original sound – coreyfxl
👉 https://www.tiktok.com/@coreyfxl/video/7399724168805240096
