Biometano dujų gamyklos statytojai besipriešinančius gyventojus paliko nežinioje

Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdžių salė buvo virtusi aštrių diskusijų lauku. Čia vyko dar vienas UAB „Savas metanas“ organizuotas viešasis susirinkimas dėl Josvainių seniūnijos Šingalių kaime planuojamų statyti biometano gamybos įrenginių. Kėdainių krašte įsikurti siekiantiems projekto vystytojams ir antras blynas prisvilo – žmonių vėl neįtikino įmonės argumentai, kad pradėjus gaminti biometano dujas aplinkinių vietovių gyventojai smarvės nejaus. Kraštiečiai baiminasi, jog gražu viskas – kaip dažnai nutinka – tebus popieriuose.

Tiesa, šįsyk įmonės atstovams Kėdainiuose teko susidurti ne vien su žmonių priešiškumu. Verslininkai sulaukė šalto dušo ir iš susirinkime dalyvavusių krašto politikų. Vasarą rajono taryba vienbalsiai nepritarė šioms statyboms, o susitikimo metu aiškiai sakė palaikanti gyventojų poziciją, todėl leidimo gamyklos statybai neišduosianti, net jei ginčui ilgainiui grėstų pasiekti teismą.

Regis, susitikimas tik dar labiau supriešino užmojų Kėdainiuose turinčius verslininkus ir jų siūlomos kaimynystės artyn prisileisti nenorinčius žmones – abi pusės išsiskirstė su savo tiesa.

UAB „Savas metanas“ atsitraukti nežada, o konkrečių atsakymų į dalį klausimų negavę ir nežinioje palikti gyventojai bei valdžia tono taip pat nešvelnina. Bene vienintelė įmonės žadama nauda bendruomenei – keturios darbo vietos automatizuotoje gamykloje – neatperka didžiausios jau ir taip nemalonių kvapų išvargintų Josvainių bei aplinkinių kaimų gyventojų baimės – savo namų pašonėje turėti dar vieną, jų nuomone – itin tikėtina, smarvės šaltinį.

Įstatymai leidžia

Nuo vietos, kurioje norima statyti įrenginius, artimiausi gyvenamieji namai nutolę apie 260 metrų. Biodujų gamyba planuojama trijuose bioreaktoriuose – fermentatoriuose, kurių kiekvieno tūris – 7 500 kubinių metrų. Pagamintos biodujos bus išvalomos dujų valymo stotyje, suslegiamos ir tiekiamos į už 50 metrų nuo sklypo ribos esančius magistralinius dujotiekio tinklus. Numatomos gamybos apimtys – vidutiniškai iki 486 normalinių kubinių metrų išvalytų biodujų – biometano – per valandą.

Verslininkai atkreipė dėmesį, jog neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose, gavus besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimą, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, tokios galios biodujų gamybos įrenginius, kokius numatė UAB „Savas metanas“, įstatymiškai statyti galima.

Projekto vystytojai patikino, jog biodujų gamybai būtų naudojamos tik augalinės kilmės žaliavos, tokios kaip gyvūnų mėšlas, srutos, šiaudai, cukrinių runkelių šaknelės bei kitos augalinės kilmės atliekos. Žaliavos bus tiekiamos iš 10 kilometrų spinduliu nutolusių ūkių ir įmonių sunkiasvoriu transportu bei traktoriais. Per parą turėtų atvažiuoti iki trijų sunkvežimių arba devynių traktorių traukiamų priekabų. Sklype žaliavų nesandėliuos – jos iškart bus pradedamos apdoroti.

Kaip aiškino bendrovės atstovai, visa biodujų gamybos grandinė – nuo žaliavos pristatymo iki dujų tiekimo į tinklus – apgalvota taip, kad galimybė juntamai sklisti nemaloniems kvapams būtų užkirsta. Projektuojamam objektui atlikus Poveikio vertinimui atranką, gautos išvados parodė, kad artimiausiose sodybose oro taršos, triukšmo ar kvapų rodikliai neviršys leistinų normų.

Iki etapo, kol bus prašoma išduoti statybos leidimą, dar ilgas procesas. Kol kas mes nešnekame apie atsitraukimą, bet taip pat nesakome, kad gyventojų nuomonė mums nesvarbi.

R. Lukoševičius

Situacija tik modeliuojama

Tiesa, vertinimai atliekami ne žvelgiant į realią situaciją – ko padaryti galimybės nėra, kol gamykla tik brėžiniuose ir nėra pradėjusi veiklos – o tik modeliuojant. Būtent todėl atrankos išvados gyventojų nė kiek nenuramina ir formuluotę „kvapų rodikliai neviršys leistinų normų“ žmonės telaiko šakėmis ant vandens rašytu argumentu.

Įtampa tarp gyventojų ir projekto vystytojų sklandė didžiulė. Žmonės prašė atlikti visą poveikio vertinimui procedūrą. Be to, įvertinti ne tik konkrečios įmonės taršą, bet ir suminę – kartu su netoliese esančiomis dar dvejomis nemaloniais kvapais gyventojus piktinančiomis įmonėmis.

„Juk biometano dujų gamykla neveiks vakuume. Ar tikrai teisingai prognozuojami skaičiai? Trūksta tikslių taršos rodiklių skaičiavimų, – prie sienos verslininkus rėmė savo gerove susirūpinusi vietos bendruomenė. – Ką patobulinote savo pasiūlymuose? Tik tiek, kad išvažiuojant iš žaliavas tiekiančių ūkių numatėte papildomą ratų apiplovimą.“

„Atlikus visą poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, nebus kažko daugiau nei parodė poveikio vertinimo atrankos išvados, – sakė UAB „Savas metanas“ atstovas Ralfas Lukoševičius. – Atranka parodė, kad šitas objektas taršos atžvilgiu atitiks normas. Norint, kaip jūs siūlote, daryti pilną poveikio aplinkai vertinimą, mums reikėtų žinoti, kaip tai paveiks žmonių poziciją. Jei atlikus prašomą procedūrą, būtų gauta taip pat teigiama vertinimo išvada, ar tada savivaldybė ir gyventojai palankiai vertins gamyklos statybas? Jei žinotume, kad prieštaravimų nekils, tada, be abejo, tokią procedūrą galima padaryti. Bet reikėtų žinoti nusistatymą.“

Pasirodo, metodika su trūkumais

Diskutuojant paaiškėjo, jog vertinant galimą poveikį aplinkai, metodika sukurta tik vertinti triukšmo sklaidą, o ne kvapų.

„Triukšmo sklaidos skaičiavimams sukurti žemėlapiai, o kvapams skaičiuoti žemėlapių tiesiog nėra – jie nesudaryti. Tokia metodika ir realybė – ne mes tuos žemėlapius sukuriame“, – sakė susirinkimui pirmininkavęs Nerijus Lukoševičius, gamyklos statybos projektinius pasiūlymus parengusios bendrovės projektuotojas.

„Tada visos išvados tėra pasakos“, – nusivylė bendruomenė ir pasiteiravo, ar Lietuvoje yra jau veikiančių panašių biodujų gamyklų, įsikūrusių netoli gyvenamųjų sodybų.

„Dabar projektuojama, statoma daug biodujų gamyklų. Pasvalyje taip pat gaminamos biodujos ir ši jėgainė plečiama. Ten įmonė biodujų gamybai panaudoja savo antrinį produktą – raugą, duonos atliekas, žolę, mėšlo nėra. Žmonės gyvena panašiu atstumu, kaip būtų ir čia. Įmonė su kvapais gana gerai susitvarko – gyventojai nusiskundimų neturi“, – tikino N. Lukoševičius.

Jūs įsikibę į šį sklypą dantimis, ragais ir nagais. Jūs nepagalvojate, kad kyla rizika vietos gyventojų gyvenimo kokybei ir turto vertei. Kas norės įsigyti sodybą netoli biodujų gamyklos? Jau turime dvi įmones, kurių veikla skleidžia smarvę. Vasarą neįmanoma miegoti su atvertais langais. Kodėl turėtume norėti trečios įmonės toje pačioje vietoje?

Gyventojai

Ar nepristigs žaliavų?

Gyventojams įtarimų sukėlė ir nurodyti biodujų gamybai numatomų žaliavų kiekiai. Žmonės abejojo, ar aplinkiniai ūkiai bei įmonės sugebės užtikrinti skaičiavimuose pateiktas apimtis.

Bendrovės atstovai teigė, jog žaliavų kiekiai apskaičiuoti pasirašius ketinimų protokolus su žaliavas tiekti pasirengusiais ūkiais bei įmonėmis. Salėje nuskambėjo teiginys, jog viena įmonė paneigė sutikusi bendradarbiauti.

„Paviešinkite įmones, kurios ruošiasi bendradarbiauti“, – reikalavo kėdainiečiai. „Negalime atskleisti, su kuo buvo pasirašytos sutartys. Gyventojų pasipiktinimas ir priešiška pozicija yra priežastis, dėl ko įmonės nenori būti viešinamos. Kol kas neturime informacijos, kad kuri nors įmonė ar ūkis būtų atsisakęs“, – teigė gamyklą statyti norintys verslininkai.

„Sakote, kad per metus panaudosite 15 tonų mėšlo. Mūsų skaičiavimais, 10 kilometrų spinduliu esantys ūkiai ir įmonės jus gali aprūpinti daugiausia devyniomis tonomis. Vadinasi, trūkstamą kiekį turėsite vežti iš toliau, – savo įžvalgas dėstė susirinkime dalyvavę ūkininkai. – Didžiausia dalis žaliavos – bioskaidžios atliekos, tokios kaip cukrinių runkelių šaknelės. Numatote 22 tonas. Cukraus fabrikas dirba penkis mėnesius per metus, tai apie 10 tonų tegalima skaičiuoti šios žaliavos. Kas sudarys likusį kiekį?

Gamybai planuojate panaudoti 11 tonų šiaudų. Tokiam kiekiui reikia mažiausiai 2 200 hektarų. Kažin ar Vainikų ūkininkai mieliau atiduos šiaudus nei kaups pas save humusą.

Vargu ar, kaip teigiate, 10 km spinduliu rasite reikiamą žaliavų kiekį. Biometano gamyklų pliusas, kai jos statomos prie žaliavų šaltinių, tada mažinama tarša ir nemalonus kvapas, o jei statoma bet kur ir žaliavos vežamos, tada tarša tik didinama. Ieškokite tinkamesnės vietos – kur reikiamas žaliavų kiekis būtų šalia. O jums svarbu tik, kad dujų vamzdis arti.“

Pagrindinė žaliava – pašonėje?

Projekto vystytojai sako esantys tikri, jog žaliavos jiems pakaks, o jei trūks, tada tiesiog gamybos apimtys bus mažesnės. Gyventojai abejojo, kad verslas išties būtų pasiryžęs dirbti tik puse kojos ir susitaikytų su menkesniu pelnu – ne tokia jo prigimtis.

„Gamykla ir statoma prie vieno iš žaliavų šaltinių. Sklypas, kuriame numatoma statyti jėgainę, priklauso vienam iš UAB „Savas metanas“ akcininkų, – sakė įmonės atstovas R. Lukoševičius. – Bendrovė su juo pasirašiusi sklypo nuomos sutartį.

Akcininkas aplinkiniuose sklypuose augina grūdines kultūras ir lieka šiaudai – vienas iš žaliavų šaltinių. Pagrindinį biometano kiekį numatoma pagaminti būtent iš šiaudų – statytojo žaliavos. Šiaudai biodujų gamybai daug kartų vertingesnė žaliava nei mėšlas ar srutos, tačiau visiškai be mėšlo šis procesas taip pat nevyksta – tai papildančios žaliavos. Taigi vystytojas turi tokios vertingos žaliavos ir mes norime čia pastatyti objektą.

Be to, tokioje biometano jėgainėje perdirbant mėšlą gaunamas digestatas, kuris skleidžia daug kartų mažesnį kvapą negu mėšlas. Tokį digestatą mikroorganizmai ir dirva įsisavina geriau negu šiaudus, kuriuos aparia, ir tai yra vertinga trąša. Dabar daromi mainai – ūkininkai atiduoda mėšlą, šiaudus, daržovių liekanas, o mainais gauna digestatą savo laukams tręšti.“

Siekdami švelninti situaciją ir negilinti konflikto, verslininkai stengėsi kalbėti kuo diplomatiškiau, tačiau konkretumo stokojantys atsakymai žmones paliko toliau
gyventi nežinioje ir anaiptol nenuramino.

Aut. past.

Reikalauja ieškoti kitos vietos

Bendruomenė, kuriai tektų taikstytis su biometano jėgainės kaimynyste, savo gyvenimo kokybe rizikuoti nenori, todėl įkalbama nesileidžia ir prašo objekto vystytojų ieškoti kitos vietos, kur jų veikla nekeltų žmonių pasipriešinimo.

„Jūs įsikibę į šį sklypą dantimis, ragais ir nagais. Jūs nepagalvojate, kad kyla rizika vietos gyventojų gyvenimo kokybei ir turto vertei. Kas norės įsigyti sodybą netoli biodujų gamyklos? Jau turime dvi įmones, kurių veikla skleidžia smarvę. Vasarą neįmanoma miegoti su atvertais langais.

Kodėl turėtume norėti trečios įmonės toje pačioje vietoje? Bendruomenė nenori šios gamyklos šioje teritorijoje. Negi jums nesvarbi mūsų nuomonė? Jokiu būdu nesutiksime, kad čia atsirastų jūsų įrenginiai“, – atsisakyti savo ketinimų Šingalių kaime verslininkų reikalavo žmonės.

„Ar per šį posėdį pamatę, kaip priešiškai jus sutinka vietos bendruomenė, vis tiek bandysite gauti statybos leidimą? O jei savivaldybė jo neišduos, tada kreipsitės į teismą?“ – tolesnius įmonės veiksmus išsiaiškinti bandė gyventojai.

Siekdami švelninti situaciją ir negilinti konflikto, verslininkai stengėsi kalbėti kuo diplomatiškiau, tačiau konkretumo stokojantys atsakymai žmones paliko toliau gyventi nežinioje ir anaiptol nenuramino.

„Iki etapo, kol bus prašoma išduoti statybos leidimą, dar ilgas procesas. Kol kas mes nešnekame apie atsitraukimą, bet taip pat nesakome, kad gyventojų nuomonė mums nesvarbi. Mes žmonių nuomonę girdime ir į ją atsižvelgiame, kiek tai įmanoma šioje situacijoje, – kalbėjo R. Lukoševičius. – Žiūrėsime, kokius sprendimus daryti toliau.“

Gyventojai įsitikinę – smarvė bus

Bendrovės atstovai pasigedo svarių gyventojų argumentų. „Argumentas „Mums nepatinka“ – ne argumentas, – tokią retoriką bendraudami su itin jautriai gamyklos statybų projektą sutikusiais gyventojais pasirinko verslininkai. – Gyventojai nusiteikę priešiškai ir jokios mūsų siūlomos alternatyvos jiems neaktualios. Nebent vienintelė – kad gamyklos numatytame sklype išvis nebūtų.“

„Teoriškai viskas gražu, bet jeigu nutiks taip, kad smarvė vis tiek jausis? Kas užtikrins kontrolę? – klausė bendruomenė. – Manote, kad mėšlą ir srutas vežančio transporto priekabos bus visiškai sandarios ir jiems pravažiavus joks kvapas nesijaus? Nebūkite naivūs. Čia mūsų namai ir mes juos ginsime. Ar patys norėtumėte gyventi šalia biodujų jėgainės?“

Verslininkai sakė, jog taršos stebėseną vykdys ir patys. Atsiradus problemai, ieškos būdų, kaip nemalonių kvapų koncentraciją sumažinti ar panaikinti. Be to, kaip pabrėžė jie, yra ir nepriklausomai veikiančios už kvapų kontrolę atsakingos institucijos.

Šis argumentas tesukėlė vietinių gyventojų šypsenas ir sarkastišką reakciją – mat jie ne vienerius metus gyvena kankinami netoliese veikiančių įmonių smarvės, o institucijos nieko nesiima: net jei skleidžiami nemalonūs kvapai numatytų normų ir neviršija, bet vis tiek yra stipriai juntami.