Beveik 230 tūkst. eurų – 16 žmonių!
Programa kol kas gerai susiurbia valstybės pinigus, bet mažai atneša realios naudos, o to neslepia ir krašto politikai, teigdami, kad reikėtų kažkaip šią problemą spręsti – nes juk ne pinigus įsisavinti, o dirbančius žmones turėti yra pagrindinis tikslas./BNS Juliaus Kalinsko nuotr.
Rajono savivaldybės turi programas, kuriomis skatina didesnį nedirbančių asmenų užimtumą. Kėdainiai – ne išimtis, čia yra gana nemažai ilgalaikių bedarbių. Kitaip sakant, tokių žmonių, kurie darbo nesusiranda dėl labai kompleksinių problemų, kamuojančių juos ilgą laiką. Ir bėda ne tik dėl ilgalaikius bedarbius kamuojančių problemų. Bėda ta, kad savivaldybės užimtumo didinimo programa kol kas tik gerai susiurbia valstybės pinigus, bet realios naudos atneša mažai. Ir to neslepia net krašto politikai, teigdami, kad reikėtų kažkaip šią problemą spręsti, tik jie niekaip nesugalvoja, kaip.
Planuoja skirti kone 230 tūkst. eurų… 16-ai žmonių?
Taigi, kai kalba pasisuka apie pinigus, kaip ir aišku, kodėl gi juos norima „įsisavinti“. Programai įgyvendinti siūloma skirti 227,1 tūkst. eurų, iš kurių 163 tūkst. eurų būtų valstybės biudžeto lėšos ir 64 tūkst. eurų savivaldybės lėšos.
Planuojama, kad šiemet programoje dalyvaus 80 darbo rinkai besirengiančių asmenų bei 36 bedarbiai.
Numatoma, kad pasibaigus šiai programai, po 6 mėnesių ne mažiau kaip 14 procentų iš 2025 metų programoje dalyvavusių asmenų dirbs arba vykdys savarankišką veiklą.
Taigi, vadinasi, realiai bus išleista ketvirtis milijono tam, kad po pusmečio dirbtų… 16 asmenų.
Likusieji 100 asmenų veikiausiai tiesiog grįš atgal į bedarbystės liūną…
Savivaldybės užimtumo didinimo programa kol kas tik gerai susiurbia valstybės pinigus, bet realios naudos atneša mažai. Ir to neslepia net krašto politikai, teigdami, kad reikėtų kažkaip šią problemą spręsti, tik jie niekaip nesugalvoja, kaip.
Aut. past.
Programoje dalyvauja socialinio užribio žmonės
Pernai šiai programai buvo skirta 256,4 tūkst. eurų. Pasibaigus užimtumo didinimo programai per 6 mėnesius dirbo arba vykdė savarankišką veiklą 26,2 proc. asmenų iš visų, dalyvavusių programoje – 39 žmonės. O praėjus pusmečiui, staiga dirbančiųjų skaičius sumažėjo iki 15,4 proc. – vis dar darbą turėjo jau tik 23 asmenys.
Taigi, paskaičiuokime, kokioje prabangoje gyvena mūsų bedarbiai: kad per 2 metus pradėtų dirbti 39 žmonės, ištaškoma net beveik po pusę milijono eurų! O kiek iš jų dirba po to pusmečio, toliau jau, panašu, statistikos niekas net ir neveda. Tai ar dar drįstate abejoti, kad gerovės valstybėje gyvename?
Vadinasi, realiai bus išleista ketvirtis milijono tam, kad po pusmečio dirbtų… 16 asmenų. Likusieji 100 asmenų veikiausiai tiesiog grįš atgal į bedarbystės liūną…
Aut. past.
Kur nueina pinigai?
O pasigilinus, kokioje prabangoje už tokius pinigus maudosi ilgalaikiai bedarbiai, arba tiksliau, kaip jie atvedami į „protą“, kad jiems atsirastų noras pradėti dirbti, savaime suprantama, randame ne ką kita, o krūvą tais pinigais „šeriamų“ valdiškų įstaigėlių, kurios moko ir konsultuoja bedarbius, atvesdamos juos į teisingą kelią ir bandydamos jiems įkvėpti norą dirbti. Pasirodo, tai ir suėda kone visas įspūdingas sumas.
Kaip rodo ataskaita, pernai Kėdainių rajone pagal šią ypatingą programą ruošiant asmenis darbo rinkai 26 asmenims suteiktos individualios psichologo konsultacijos, 55 – finansinio raštingumo mokymai, 20 – priklausomybių konsultanto paslaugos, 9 – pavėžėjimo paslaugos, 45 – motyvaciniai mokymai, 16 asmenų dalyvavo emocinio intelekto ugdymo grupiniuose užsiėmimuose, 13 – sociologo grupiniuose užsiėmimuose, 48 – socialinių įgūdžių, darbo motyvacijos didinimo ir karjeros planavimo grupiniuose mokymuose, 29 – bendradarbiavimo ir pasitikėjimo savimi mokymuose, 80 asmenų suteiktos bendrosios socialinės paslaugos, individualios konsultacijos, lydėjimo paslaugos, padėsiančios šalinti ilgo nedarbo priežastis, spręsti kitus svarbius klausimus.
11 asmenų, suteikus reikalingą kompleksinę pagalbą ir paslaugas, įgavo motyvacijos ir įsidarbino pagal neterminuotas darbo sutartis, 2 – pradėjo savarankišką veiklą su individualios veiklos pažyma, 1 asmeniui paskirtas asmens, slaugančio neįgalų asmenį, draudimas, 3 asmenims nustatytas dalyvumo lygis.
Visi pagal šią programą įdarbinti asmenys buvo tik socialinės paramos gavėjai bei asmenys per 40 metų. Nei iš įkalinimo įstaigų grįžusių asmenų, nei priklausomybių turėjusių, pabėgėlių ar nėščiųjų, ar vienišų tėvų įdarbinta nebuvo.
O praėjus pusmečiui, staiga dirbančiųjų skaičius sumažėjo iki 15,4 proc. – vis dar darbą turėjo jau tik 23 asmenys.
Aut. past.
Investicijų susigrąžinti nepavyks
Net ir šiai programai pinigus kasmet skiriantys rajono politikai jau pripažįsta, kad, deja, labai dažnai nutinka taip, kad asmenys, gaudami pagalbą, laikinai susitvarko, tačiau to nepakanka, kad situacija susitvarkytų iš esmės.
„Ta statistika rodo, kad tos priemonės nedaro proveržio“, – rajono tarybos posėdyje svarstant šį klausimą atkreipė dėmesį valstietis Dalius Serafinas.
Kita rajono tarybos narė Indrė Saldytė-Eigirdė atkreipė dėmesį, kad programos dalyviai neturi visiškai jokių įsipareigojimų dirbti ir išlaikyti darbą, dėl to dažnai dirbti tiesiog nebenori.
„Turbūt taip nutinka, nes iš principo mes priemones turime, lėšas pasisaviname, bet niekaip to asmens neįpareigojame dirbti arba, jei jis nedirba, neliepiame grąžinti priemonei išnaudotas lėšas.
Asmuo gali pasinaudoti finansavimu, dvi savaites ar mėnesį padirbti ir viskas, išeiti. Pasigendu saugumo rodiklių, norisi, kad jie ilgainiui atsirastų“, – sakė politikė.
Visgi panašu, kad norai norais ir liks, mat dažnu atveju asmenims, kurie dalyvauja užimtumo programose, niekuo nepagrasinsi, mat jie dažniausiai nieko net ir neturi. Dažnas iš jų net ir neturėtų iš ko grąžinti į juos investuotų lėšų, net jei to ir norėtų.
„Tai yra valstybės politika, kurios tikslas yra pasistengti įtraukti į darbo rinką ilgalaikius bedarbius. Tuos žmones, kurie yra nuėję sunkiais keliais ir turi daugybę problemų, kurių išspręsti nei savarankiškai, nei su seniūnijos pagalba negali.
Suprantama, kodėl toks mažas sėkmės procentas, nors, aišku, norėtųsi jo didesnio.
Mano galva, kiekvienas iš ilgalaikės bedarbystės ištrauktas žmogus yra svarbus“, – savo nuomonę dėstė ir rajono tarybos narė Lina Šlamienė.
Taigi ką daryti su ilgalaikiais bedarbiais rajono politikai realiai nežino, o valstybės ir savivaldybės pinigai taškomi ir toliau. Štai ir šiemet 230 tūkst. išleisime tam, kad būtų įdarbinta 16 žmonių.
3 Komentarai
As balvonas!
Teko sykį pabuvot bedarbio padėtyje,kai po ,,reorganizacijos“visi vairuotojai atsidūrė už borto.Bet kiek žinau,nė vienas netapo tuo ilgai,,grojančiu“bedarbiu,nors mums buvo mokamos ir gana solidžios išmokos.Galvoju,kad šitie gana švelniai minimi dabartiniai nevykėliai yra ne kas kita kaip užgrūdinti devizo,,kak prožitj i nierabotatj“ puoselėtojai ir jų jau tikrai nepaveiks jokios programos.Kas bambalius rinks,kas kokį varinį ar aliuminį dirbinį kur nors priglaudęs priduos,bet rimtu darbu nepeckios sau rankų.Skaičiau apie vieną šiaurinės daliesLietuvos miestelio žmogų,kurį vietiniai gražiai Albertuku vadino.Jis po darbe įvykusios nelaimės buvo traumuotas,bet niekam neatsisakydavo padėti ir gyvendamas iš socialinė pašalpos bei malkas pjaunant ar kapojant uždirbtų pinigėlių pragyvendavo ir net turtingu save laikė.20eurų jam buvo baisiniai pinigai,tad juos taupė maistui,kurui ,aprangai.O šitų mūsiškių paklausk ir be atsakymo suprasi kad jų pinigai nusėda parduotuvių buteliuotuose skyriuose.
Stebuklas . Tai geriau išdalint ir visi bus laimingi.